TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pakilus kainoms, žmonės pamėgo kontrabandą

2009 05 11 0:00
Šiais metais daugiau nei pernai Lietuvos gyventojų pradėjo palankiau vertinti kontrabandines prekes ir jų vartojimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Anot Lietuvos gyventojų, akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda egzistuoja todėl, kad jos mūsų krašte kainuoja brangiau nei tos pačios prekės gretimose šalyse, kurių produkcijos galima įsigyti nelegalioje rinkoje. Tai, jog akcizo mokestis nesurenkamas į biudžetą, gali būti ženklas, kad daugėja pritariančiųjų kontrabandai.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų linkę pateisinti cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro kontrabandą bei kontrabandinių prekių vartojimą šalyje. Nelegalioje rinkoje dėl padidėjusių akcizų šios prekės sulaukė didesnio dėmesio, jas palankiai vertinti žmones skatina ir sumažėjusi perkamoji galia.

Faktai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu RAIT atlikto tyrimo duomenimis, kaip pagrindines kontrabandos priežastis dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė didelį kainų skirtumą Lietuvoje ir gretimose šalyse, tai lemia ir dideli akcizo mokesčiai. Taip mano 34 proc. apklaustųjų - tai beveik 10 proc. mažiau nei pernai.

Dar viena kontrabandos priežastis, pasak gyventojų, - korupcija valdžios struktūrose, nepalankios sąlygos norintiesiems užsiimti verslu legaliai. Kiek mažiau nei po 10 proc. apklaustųjų mano, kad kontrabanda egzistuoja dėl per švelnių bausmių, skiriamų ja užsiimantiems žmonėms, bei dėl to, kad teisėsauga nesugeba su ja kovoti.

Gyventojų manymu, labiausiai paplitusios kontrabandinės prekės yra cigaretės, alkoholiniai gėrimai, mažiau - degalai ir kuras.

Remiantis tyrimu, per metus žmonių, nusistačiusių prieš nelegalių prekių vartojimą, keliais procentais sumažėjo, o pritariančiųjų kontrabandai kiek padaugėjo.

10 proc. apklaustųjų atsakė palankiai vertinantys cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą, 33 proc. linkę tokią nelegalią veiklą pateisinti. Prieš kontrabandą nusistatę ir visiškai jos nepateisina atitinkamai 20 ir 31 proc. apklaustų gyventojų.

Nauda "šešėliui"

Pasak Giedriaus Kadziausko, LLRI viceprezidento, mažesni mokesčiai yra naudingesni Lietuvos gyventojams ir verslui. Politikai, anot jo, priimdami sprendimus dėl mokesčių politikos turėtų atsižvelgti į ypatingą Lietuvos ir kitų naujai į Europos Sąjungą (ES) įsiliejusių valstybių kontekstą. "Kontekstas yra toks, kad Lietuva pagal ES teisę privalo pasiekti tam tikrus minimalius akcizų tarifus, šių metų pradžia buvo kritinis posūkis - akcizai buvo pakelti daugiau nei reikalauja ES normos. Kita aplinkybė - Lietuvos gyventojui tenkantis BVP dydis yra beveik dvigubai mažesnis nei ES vidurkis. Taip pat reikia atsižvelgti, kad Lietuva turi kaimynų, kurie gamina ir į rinką išleidžia gerokai pigesnius nei mūsų krašte degalus, cigaretes, alkoholio produktus, be to, Lietuvoje nepavyksta susitvarkyti su korupcija", - apie tai, kas pakėlus akcizo mokesčius skatina akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos plitimą, kalbėjo G.Kadziauskas.

Jis teigia manantis, kad palankus požiūris į nelegalių prekių vartojimą ir kontrabandą prisideda prie to, kad kiekvieną kartą didinant akcizą didėja tikimybė, kad nelegali rinka plėsis. "Esant reikalui, gyventojai yra pasirengę vartoti kontrabandines prekes. Akcizų didinimas daro neigiamą įtaką biudžetui, suteikia motyvacijos imtis naujo verslo, nes kontrabanda ir nelegalių prekių pardavimas Lietuvos teritorijoje tampa vis pelningesniu nelegaliu verslu", - aiškina LLRI viceprezidentas.

Anot G.Kadziausko, tyrimas parodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai mano, jog kontrabandos mastai didėja, yra kainų skirtumas legalioje ir nelegalioje rinkoje ir tai, kad gyventojų galimybės įsigyti prekių legaliai mažėja. "Gyventojų, manančių, kad kontrabanda paplitusi dėl ekonominių priežasčių, padaugėjo. Tokia nuomonė, atsižvelgiant į akcizų pakėlimą ir signalus iš rinkos bei Finansų ministerijos apie vartojimo sumažėjimą, yra pagrįsta. Mūsų manymu, vartojimo sumažėjimas didžiąja dalimi priklauso nuo nelegalios rinkos plėtros", - kalbėjo jis.

Signalas - tuščias biudžetas

Nelegalios rinkos apimtis yra ginčytina, apie ją iš dalies galima spręsti iš tokių netiesioginių duomenų kaip akcizo mokesčio surinkimas į biudžetą. "Akcizo mokesčio už alkoholinius gėrimus ir cigaretes nesurinkimas gali signalizuoti apie tam tikrą nelegalios rinkos plėtrą. Per ketvirtį stipriojo alkoholio akcizo į biudžetą nesurinkta už 72 mln. litų. Yra dvi galimybės - žmonės pradėjo mažiau vartoti alkoholio arba jie pradėjo rinktis pigesnius produktus iš nelegalios rinkos", - apie galimą kontrabandos didėjimą teigė G.Kadziauskas.

Preliminariais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į valstybės biudžetą nesurinkta 1,226 mlrd. litų pajamų iš VMI administruojamų mokesčių. Vien mokesčių iš akcizų surinkta 224 mln. litų mažiau nei planuota.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pabrėžia, jog biudžeto surinkimo planas nevykdomas dėl to, kad ekonomika smunka sparčiau, nei buvo numatyta praėjusių metų pabaigoje. Tada prognozuotas maždaug 5 proc. smukimas, dabar numatoma, kad jis pasieks maždaug 10 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"