TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pakruojo karjere - tarsi Mėnulyje

2008 08 18 0:00
Buvę karjerai virto akį traukiančiu kraštovaizdžiu.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Sakoma, jog pasaulyje yra trys dalykai, į ką žmogus gali žiūrėti visą laiką - deganti laužo liepsna, tekantis šaltinis ir dirbantis žmogus. Dėl pastarojo nesuabejoji, kai bent pusdienį pasisvečiuoji Pakruojo dolomito karjeruose. Čia sužavi ne tik žmogaus valdoma galinga technika, bet ir kerintys nežemiški vaizdai.

Pakruojo rajone yra patys didžiausi šalyje dolomito klodai. Pagrįstai kalbama, kad visas Pakruojis įsikūręs ant šios nuosėdinės uolienos, susidariusios maždaug prieš 300 milijonų metų. Dolomito arčiau žemės paviršiaus randama tik šiaurinėje Lietuvos dalyje. Jo klodai nutįsta į Latviją.

Pakruojo rajone Petrašiūnuose dolomitas išgaunamas nuo 1964-ųjų. Jis plačiai naudojamas statybos pramonėje, kelių tiesyboje. O dėl savo atsparumo karščiui dažnai praverčia židinių ir aukštakrosnių įrengimams. Dolomito luitus dievina sodininkai, nes ši uoliena puikiai papuošia gėlynus, alpinariumus.

Anot specialistų, Petrašiūnų karjere dolomito nepritrūks dar 20 metų. Vėliau bus atverti kiti klodai.

AB "Dolomitas" pastaraisiais metais didelį dėmesį skiria investicijoms. Senos technologijos keičiamos naujomis. Gerėja darbuotojų darbo sąlygos - net ir seniausiuose "Belazuose" įmontuotos kondicionavimo sistemos.

AB "Dolomitas" Lietuvos pramonininkų konfederacija skyrė "Sėkmingai dirbančios įmonės" nominaciją 2003, 2004 ir 2007 metais. Prie šių garbės diplomų kaba tarptautinius ir Europos sąjungos standartus liudijantys sertifikatai.

"Dolomito" komercijos direktorius Arvydas Biknius, įvažiuodamas į karjero teritoriją, perspėjo: "Žiūrėkite ženklų, o jei jų nėra - neužmirškite, kad esate gerokai mažesni už kitus."

Vertingas perspėjimas, nes tinkamiausia transporto priemonė karjeruose yra galingas "Belazas" arba "Krazas". "Blogiausiu" atveju - džipas. Naujesni sunkvežimiai čia beveik neužsuka. Jais produkcija gabenama bendro naudojimo keliais. Nemaža dalis produkcijos iškeliauja geležinkelio bėgiais.

Kurortinis vaizdelis

Kelionė po neįprastus karjero vaizdus prasideda ten, kur dolomitas buvo išgaunamas jau prieš 40 metų. Dabar čia įsikūrusi viena svarbiausių Lietuvoje motokroso trasų, kurioje kasmet vyksta bent po du šalies čempionato etapus. AB "Dolomitas" prieš kiekvienas svarbesnes varžybas savo technika trasą sutvarko.

Nuo aukščiausio motokroso trasos taško atsiveria vaizdai, kuriuos išvysti gali tik ežeringuose Molėtų ar Ignalinos kraštuose. Seniausi nebenaudojami karjerai jau apžėlę miškais ir pievomis. Čia telkšo dešimtys ežerų ir ežerėlių, kuriuose maudosi vietiniai gyventojai. Šiuos vandens telkinius tyrę specialistai nustatė, jog vanduo - geriamasis. Nenuostabu, jog tokiame gamtos kampelyje prieglobstį rado ne vienas nykstantis šalies augalas.

"Nebenaudojamus karjerus mes privalome rekultivuoti, - sako komercijos direktorius A.Biknius ir patikslina. - Atsodiname mišką. Per laiką suželia žolė, o švarų karjero vandenį greitai pamėgsta gulbės bei poilsiautojai. Mes mėgstame gamtą ir ji mus mėgsta. Vienintelė reali tarša - keliame nemažai dulkių. Tačiau ir su šia problema susitvarkome."

Žalias mėnulis

Dalis nebeveikiančio karjero toli gražu neprimena lietuviškų vaizdų. Tai greičiau panašu į Mėnulį, kuriame per stebuklą pradėjo želti pušaitės ir beržai. Nežemiška aplinka veikia čia apsilankančius žmones. Jie po savęs palieka ženklus. Dažniausiai uždeda akmenį ant akmens. Tuomet visiems tampa aišku, kad čia būta žmogaus ir civilizacijos.

Kai kurių vandens telkinių krantai - statūs ir uolėti. Primena atšiauresnes Norvegijos pakrantes. Nebenaudojamų dolomito kasyklų skardžiai jau nėra tokių skaisčių smėlinių atspalvių. "Dolomitas oksiduojasi", - paaiškino palydovas A.Biknius. Su saule ir oru milijonus metų "nebendravęs" dolomitas per keletą metų patamsėja, paraudonuoja. Tarsi būtų degęs karščiausioje ugnyje.

"Degusių" akmenų šlaitai ir suskeldėjusios plynės bus neamžinai. Dar dešimtmetis ir čia telkšos dar vienas nuostabus ežeras su dolomitinėmis pakrantėmis.

Labiau svetimas planetas primena veikiantys dolomito karjerai. Tarp skaldos, smėlio ir molio kalnų teka upeliai. Kaip paaiškino kelionės palydovas, čia nuolat veikia vandens siurbliai. Vargu ar būtų įmanoma dirbti, jei gruntinis vanduo čia pakiltų iki įprasto lygio. Vanduo naudojamas skaldai ir kitiems produktams plauti. Su smėliu sumišęs vanduo išpilamas už gamybos linijų. Smėlis čia pat nusėda, o skaidrus upelis nuteka į meldynus su daugybe paukščių.

Iš dulkės į dulkę

Dolomito kasybos procesas užburia didingumu. Iš pradžių nuskutamas miškas, kuris panaudojamas pagal paskirtį. Vėliau didžiuliai ekskavatoriai nukasa kelis metrus antžeminio sluoksnio. Šiuo metu jis siekia 8 metrus. Didžiuliai "Belazai", sovietmečio palikimas, vienas po kito veža nukastą molį į atskirus kalnus. Šie sunkvežimiai dėl savo dydžio sunkiai įsivaizduojami keliuose.

Po nukastu sluoksniu ir glūdi dolomito klodai. Speciali mašina atidengtame dolomite gręžia skyles, į kurias dedami sprogmenys. Kartą ar du per savaitę vykdomi sprogdinimai. Taip išjudinamas susigulėjęs dolomito sluoksnis.

Galingi krautuvai semia atskilusius dolomito luitus ir krauna į be perstojo zujančius sunkvežimius. Pastarieji suka gamybos linijų link. Čia dolomitas malamas iki nustatyto dydžio skaldos, plaunamas ir beriamas, jo kalnai primena Egipto piramides. Šios gamybos linijos iš paukščio skrydžio primena milžiniškus vorus.

Didžioji dalis išgauto dolomito malama į smulkią ir stambesnę skaldą. Kita dalis praverčia statybose, aukštakrosnių gamyboje. Ne vienas egzotinių žuvyčių mėgėjas savo akvariumus yra papuošęs dolomito gabalėliais.

Galima sakyti, kad sparčiai atsinaujinanti gamykla po savęs nepalieka nieko - užleidžia vietą gamtai. Jau nemažai senųjų Petrašiūnų dolomito kasyklų pastatų dingo nuo žemės paviršiaus. Atnaujinant technologijas jie tapo nebereikalingi ir grįžo ten, iš kur atėję - buvo sumalti į skaldą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"