TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Palangos ateitis - skrydžių tvarkaraštyje

2011 04 08 0:00
Kad parą ar pusantros skristum iki Palangos, reikia labai tą kraštą mylėti.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Pajūrio turizmo įmonės laukia turtingų Vakarų poilsiautojų, bet krašto paslaugų kokybei kenkia prastas susisiekimas su pasauliu. Lėktuvų bendrovės nerizikuoja imtis naujo reiso be dotacijų.

Iki gegužės turėtų paaiškėti, ar šią vasarą bus galima nuskristi iš Palangos į Vokietiją. Tokios krypties, ypač reikalingos Vakarų Lietuvos verslui, jau seniai nėra šio oro uosto tvarkaraščiuose. Vokiečių turistų Palangoje padaugėja tik vasarą, o žiemą pajūrio įmonės tenkinasi vietiniais kurorto lankytojais.

Šiuo metu iš Palangos kompanija SAS, nors ir ne visomis dienomis, keleivius skraidina į Kopenhagą, bendrovė "Norwegian Air Shutle" - į Oslą. Kasdien galima skristi tik bendrovės "airBaltic" lėktuvais į Rygą ir iš ten jungiamaisiais reisais dangintis nors į pasaulio kraštą.

Dabartinė skrydžių geografija pajūrio savivaldybių netenkina, tačiau pinigų maršruto dotacijoms ir reklamai nė viena nežada, o pasiūlymus prisidėti vadina akiplėšiškumu.

Oro linijų bendrovė "airBaltic" iš Vakarų Lietuvos skraido jau lygiai dvejus metus - per šį laikotarpį iš Palangos oro uostą ir į jį bendrovė organizavo 1890 reisų ir skraidino daugiau kaip 54 tūkst. keleivių. Pernai lėktuvų užimtumas siekė vidutiniškai 52 proc., šiemet - apie 60 procentų. O kovą šis rodiklis ūgtelėjo iki 70 procentų.

Pasak "airBaltic" viceprezidento Tado Vizgirdos, dabartiniu metu į Rygą vykdomi 7 skrydžiai per savaitę. Nuo gegužės 15 dienos oro bendrovė numato dar 6 papildomus reisus. Visomis dienomis, išskyrus pirmadienį, į Rygą bus galima nuskristi du kartus per dieną.

"Šis maršrutas - vienas labiausiai pasitvirtinusių. Pradėjus nuo aštuonių reisų per savaitę, mūsų lėktuvai kilo su 62 proc. užpildytų vietų. Dabar rinkoms atsigaunant po krizės vėl didiname skrydžių skaičių ir geriname veiklos rodiklius. Žiemą, aišku, tenka mažinti reisų, bet vasarą Palangos kryptis turi didelę paklausą Rusijoje. O populiariausia klaipėdiečių ir palangiškių skridimo kryptis - Amsterdamas, nes šiuo reisu skrenda ne tik jūreiviai į Roterdamą, bet ir į transatlantines keliones išsiruošę regiono poilsiautojai. Keleivių piko į Lietuvą, taip pat ir Palangą, tikimės sulaukti rugpjūčio pabaigoje, per Europos krepšinio čempionatą. Atskris daug ukrainiečių, gruzinų, slovėnų, rusų. Stebime užsakymus ir bilietų pardavimą, pagal tai galėsime spręsti, kiek papildomai pridėti reguliarių reisų ar užsakomųjų skrydžių. Mano žiniomis, vien iš Tbilisio rengiasi atskristi 2 tūkst. sirgalių į Palangą. Esame tam pasiruošę. Kai matom, kad kurią nors savaitę susidomėjimas skrydžiais padidėja, turime galimybę "Foker 50" pakeisti į didesnį lėktuvą", - pasakojo T.Vizgirda.

Stiprėja ryšys su Norvegija

Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė iš savivaldybių girdi tik pageidavimus dėl naujų reisų, bet realios pagalbos reklamuojant kraštą naujose rinkose neįžvelgia. "Vasarą atsiranda tiesioginis skrydis į Maskvą ir planuojama Vakarų kryptis, tikėtina - Hamburgo, bet galutinio rezultato dar nėra. Tai turi paaiškėti per kelias savaites. Kita potenciali kryptis, kuri būtų naudinga kraštui, - Londonas arba Dublinas. Kadangi daug keleivių į ten skraido iš Kauno ar Vilniaus, o nusistovėjusi skrydžio kaina yra patraukli, todėl kitai kompanijai, kuri ateitų į Palangą, kaina taip pat būtų lemiamas dalykas. Tačiau naujoms kompanijoms reikalingi didžiuliai keleivių srautai, o Palanga jų neturi, mums keleivių pririnkti sunkiau. Kiekviena oro linijų bendrovė nori dirbti visu pajėgumu, ir tik tada, kai pasiekiamas 60 proc. esamų krypčių apkrovimas, gali ateiti nauja įmonė", - menką oro bendrovių susidomėjimą komentavo J.Jucevičiūtė.

Pasak jos, "airBaltic" keleivių srautas Palangos kryptimi išaugo dešimtadaliu, o Palangos oro uoste, skaičiuojant skrendančiuosius visomis kryptimis, keleivių padaugėjo 15 procentų. "Keleiviai grįžta į mūsų oro uostą ir tai didelis visų partnerių nuopelnas. Skrydžiai į Norvegiją šiemet nenutrūko ir žiemą, o keleivių srautai didėjo sparčiau nei pernai vasarą. Matome, kad pas emigrantus į svečius vyksta tėvai ar seneliai. Žmonės pradeda dažniau keliauti, atsiranda daugiau verslo kontaktų", - sakė Palangos oro uosto direktorė.

2010 metais Palangos oro uostu naudojosi 102 500 keleivių, tačiau šiemet jų kiekio nesiryžtama prognozuoti. Kol kas dar nepasirašytos sutartys su kelionių agentūromis dėl poilsinių skrydžių, kurie gali būti numatyti vasaros pabaigoje ar rugsėjo-spalio mėnesiais, kai organizuojamos kelionės į Turkiją ar Italiją.

Reikia naujų krypčių

T.Vizgirda teigė, kad "airBaltic" analizavo keletą krypčių, kurių užimtumas galėtų siekti 50 procentų. Kuo ilgesnis reisas, tuo didesnio apkrovimo reikalaujama, kad rezultatas būtų teigiamas. Antai skristi į Barseloną reikėtų 95 proc. apkrovimo, į Rygą pakanka ir mažiau. "Lietuvoje yra 3 kleivių rūšys: turistai, verslo klientai ir emigrantai. Matome, kad keleivių į Angliją ir Airiją jau pernai daugėjo. Turistų srautas pradėjo didėti tik dabar. Bet nereikia laukti, kol ekonomikos padėtis pagerės. Oro uostas, oro linijų bendrovė, Turizmo departamentas ir verslas atskirai negali nieko pasiekti - reikia veikti visiems kartu. Palangai stinga šeimos paslaugų infrastruktūros, atrakcionų. Dabar mes esame prekybos centrų šalis. Bet gal suburta pajūrio savivaldybių verslininkų iniciatyvinė grupė sukurs strategiją?" - vylėsi T.Vizgirda.

Viešbučio "Vanagupė" vykdomoji direktorė Giedrė Kvedaravičienė pritaria pasiūlymui veikti kartu, bet mano, kad lemiamas faktorius regiono turizmui - oro transportas. Pasak jos, reisų į Rygą sėkmė rodo, kad skrydžių poreikis ir verslo potencialas yra dar didesnis. "Skrydžiai su persėdimais - puiki pradžia, bet norisi palinkėti tiesioginių skrydžių iš Palangos ir į ją. Kadangi Vakarų Lietuvoje nėra tiek gyventojų, kad atsirastų naujų krypčių, turime dairytis, kokioms rinkoms esame įdomūs. Mūsų nauja strategija - pristatyti Lietuvą kaip 4 metų laikų šalį ir pateikti tai kaip pranašumą. Pajūryje tikrai yra daug dalykų, kurie padeda pritraukti turistų ne tik vasarą, bet paslaugos išsibarsčiusios pavieniui. Jų susiejimas į vieną gražią istoriją ir pardavimas bendromis jėgomis - mums kol kas yra didžioji paslaptis. Palanga - išskirtinai sezoninis kurortas. Pagrindinė priežastis - sunkus susisiekimas. Nesant tiesioginių skrydžių esame atriboti nuo potencialių klientų. Kad parą ar pusantros skristum iki Palangos, reikia tą kraštą labai mylėti ir norėti ten važiuoti. O tai šalies ir regiono žinomumo klausimas. Net ir labai daug pinigų investavus į reklamą, populiarumas per dieną neateis", - teigė "Vanagupės" vadovė.

Ar bus Klaipėdos Palanga?

Klaipėdos savivaldybė kaip balandžio 1-osios naujieną paskelbė pranešimą apie neva vykusį pasitarimą dėl Palangos oro uosto pavadinimo keitimo. Tačiau tokia mintis nėra pokštas. Pasak J.Jucevičiūtės, idėja iškelta, kai dar veikė apskričių administracijos. Įvairių minčių tada išsakyta, pavyzdžiui, kad Klaipėda - plačiai žinoma kaip uostas, kaip pramonės miestas, tiktų oro uostui pavadinti. Tačiau G.Kvedaravičienė nemano, kad Klaipėdos pavadinimas padės oro uostui, jeigu nebus pagerintas oro ryšys su Palanga. T.Vizgirda siūlo pasinaudoti vokiečių pavyzdžiu. Ten niekam nežinomas oro uostas Khanas (buvusi NATO karinių lėktuvų bazė) rinkodaros tikslais buvo sujungtas su Frankfurtu, kad keleiviams pagal dvigubą pavadinimą būtų geriau orientuotis dėl geografinės padėties.

Palangos viešbučiai pastaruoju metu sulaukdavo tik pavienių užsienio turistų, tačiau dabar skaičiai keičiasi. "Skrydžio atsiradimas į Norvegiją formuoja kitokį klientų pasiskirstymą: šiuo metu bent jau "Vanagupėje" yra 60-70 proc. vietinių turistų, kiti - atvykstantieji iš užsienio. Tai rodo, kiek gali net vienas mažytis žingsnis. Norisi, kad skrydžių daugėtų, nes atvykstančių turistų perkamoji galia yra didelė. Mūsų kainos skandinavams yra stimulas sugrįžti, o ir rusų, jeigu lyginsime Druskininkus ir Palangą, pas mus atvyksta turtingesnių. Ne iš vieno kolegos esu girdėjusi, kad Druskininkų norus pritraukti Vakarų turistų stabdo šiuos erzinantys kultūriniai skirtumai. Palanga šios problemos neturi, nes turistai iš Maskvos, Peterburgo, Kaliningrado ir Baltarusijos yra kitokie negu atvykstantieji į Druskininkus. Tačiau didesnės kainos lemia mažesnį turistų srautą, todėl vien į tai taikytis negalima. Lietuvos pajūris pačių lietuvių taip pat yra vertinamas. Jau dabar dėliojasi vaizdas, kad Palanga - aktyvaus laisvalaikio ir SPA kurortas, pagal tai bus konkretinamos detalės. Jeigu norime Hamburgo reiso ir vokiečių, žiūrėkime, ką galime pasiūlyti: dviračių takus, golfo laukus, kulinariją. Jei dairomės į skandinavus, jiems reikia kitokių atrakcijų", - apie naują turizmo strategiją pasakojo Palangos verslo atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"