TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Palinkėjimai valdančiajai koalicijai

2008 12 05 0:00

Sulaukėme permainų. Tikimės, kad rimtų ir dar laiku. Nuoširdžiai norisi palinkėti valdančiajai koalicijai Seime, Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei ir visai Lietuvai sėkmės. Pradėta diskutuoti, ar ne per daug naujoji koalicija deklaruoja krizę. Suprantamas noras pasakyti, kad viskas labai blogai - gal ateityje mažiau atsakomybės teks šiai Vyriausybei. Tačiau, ar ne pernelyg įsijausta?

Naujoji valdančioji koalicija, dar beveik neperėmusi reikalų ir nežinanti tikrosios padėties, turėtų jausti atsakomybę dėl viešų pareiškimų, nes stiprėjantys gąsdinimai tiesiogiai veda prie nestabilumo. Perdėtas gąsdinimas neabejotinai turi neigiamą grįžtamąjį ryšį, visų pirma, bankų sektoriui, kurio veiklos stabilumas grindžiamas klientų pasitikėjimu.

Apie šio sektoriaus problemas ir jo antikrizinius veiksmus, deja, nieko negirdėti nei iš koalicijos, nei iš pačių bankų. Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas ramina. Jis teisus, toks jo darbas. Nieko negirdime ir apie tai, kad valdančioji koalicija, sudarydama antikrizinį planą, ką nors nuspręstų dėl bankų sektoriaus darbo.

Išgyvenimo lenktynės su bankais - rizikingos

Ūkis ir įmonių veikla stoja. Stoja kasdien. Ir čia daug lemia bankų veikla, tiksliau - neveikimas. Lietuvos komerciniai bankai sustabdė kreditavimą, o Lietuvos bankas mato tik vieną medalio pusę - bankai esą turi įvertinti klientų riziką. Tačiau kur buvo Lietuvos bankas, kai komerciniai bankai, ypač didieji, valdomi skandinaviško kapitalo, kaip susitarę pradėjo dempinguoti paskolų palūkanas ir didinti kitų paslaugų įkainius?

Manau, tai nebuvo atsitiktiniai procesai, nes nieko panašaus nevyko nei Latvijoje, nei Estijoje. Be to, artėjo ES pinigų srautas. Todėl Lietuvos komerciniai bankai nemažai prisidėjo tiek prie nekilnojamojo turto kainų burbulo išpūtimo, tiek prie garsiųjų energetikos sektoriaus privatizavimo reikalų.

Šimtais milijonų litų pastarųjų metų pelnus skaičiuojantys bankai sukaupė rezervų, kurių sąskaita tikisi išgyventi ilgiau už kitus rinkos dalyvius. Tačiau gamyba, kitos įmonės be apyvartinių lėšų išgyvenimo lenktynes su bankais tikrai pralaimės. Be to, užsienio kapitalo bankai dar turi ir savo pagrindinių bankų užnugarį. Tačiau kas mokės atlyginimus gyventojams ir mokesčius biudžetui, kai neliks veikiančių pagrindinių įmonių? Tada iš esmės bus nesvarbu, ar PVM tarifas sieks 19 ar 20 proc., o GPM tarifas - 24 ar 20 procentų.

O samprotavimai apie pelno mokesčio didinimą, kaip krizės įveikimo instrumentą, iš viso nesuprantami, nes nuo Naujųjų metų pakeistą pelno mokestį įmonės biudžetui sumokės tik 2010 metų spalio 1 dieną.

Bet kokį PVM pakeitimą reikia ir techniškai įgyvendinti - vien kasos aparatų perprogramavimas, kurį atlikti turi teisę tik nedidelis licencijas turinčių įmonių skaičius, truks ne vieną mėnesį. Todėl vienintelis skubiai įgyvendinamas ir realus veiksmas - skubus biudžeto išlaidų mažinimas.

Sprendžiant iš viešai pateikiamos informacijos, kaip pagrindiniai antikrizinės programos ekspertai ir kūrėjai pristatomi prieš Seimo rinkimus žiniasklaidoje ypač aktyviai pasireiškę bankininkai Raimondas Kuodis ( Lietuvos bankas) ir Gitanas Nausėda (AB SEB bankas). Pirmasis atstovauja komercinių bankų priežiūrą vykdančiai institucijai, antrasis - vienam didžiausių komercinių užsienio kapitalo bankų Lietuvoje.

Vieša jų pozicija ir dalyvavimo rengiant šią programą tikslai negali

būti nesuderinti su jų darbdaviais. R.Kuodžio ir Lietuvos banko rūpinimasis antikriziniu planu - suprantami. Tačiau G.Nausėdos pastarųjų dienų vieši pareiškimai nustebino ir privertė susimąstyti: vienas pagrindinių antikrizinės programos kūrėjų šią programą viešai kritikuoja!

Kas iš tikrųjų vyksta, ko siekia bankų sektorius, galbūt darydamas lobistinę įtaką naujajai koalicijai? Tvirtinti, kad tai - tik didžiųjų pasaulio bankų problemos, neužtenka. Lietuvos bankas ir jo prižiūrimi komerciniai bankai turi viešai pasakyti, kodėl sustabdė verslo kreditavimą, ir nedelsdami apie tai diskutuoti su nauja Vyriausybe.

Lietuvos bankas dar neseniai deklaravo, kad sumažino komercinių bankų privalomuosius rezervus. O kur rezultatai? Kodėl verslo kreditavimas ne pagerėjo, o priešingai - visiškai sustojo. Valdančioji koalicija dėl to turi skubiai pasitelkti ekspertus ne tik iš bankų sektoriaus.

Pigiai parduoti brangias monopolijas

Nerimą sukėlė ir būsimos Vyriausybės pareiškimai apie planuojamą skubų privatizavimą. Samprotavimai apie dar kelių mažos valstybės monopolijų - "Lietuvos geležinkelių" ir Lietuvos pašto - privatizavimą reiškia, kad visiškai ignoruojama rinkėjų valia priešintis ribų nebejaučiančioms monopolinėms struktūroms. Jei tai - siekis iš šių struktūrų "išvalyti" buvusios valdžios žmones, tai galima padaryti ir kitas būdais.

Formalus funkcijų ir struktūros atskyrimo pretekstas geležinkelių sistemoje esmės nekeičia, neduoda jokių garantijų, kad čia nepasikartos energetikos sektoriaus likimas. "Lietuvos geležinkeliai" sparčiai atsinaujina, artėja jungties su Lenkija įgyvendinimas - pigiai parduoti šį tikrai brangų monopolį finansinio nuosmukio metas yra labai patogus.

"Lietuvos pašto" visi pagrindiniai pastatai yra miestų centruose, todėl ir patrauklūs. Jau Lietuvos kino studija buvo privatizuota dėl analogiškų priežasčių. Laikas būtų pasimokyti. Nesvarbu, kad tai padarė politiniai oponentai. Beje, Lietuvos teisės aktais nustatyta, kad tinkamas procesinio dokumento teismui įteikimas yra ir tada, kai jį priima Lietuvos paštas. Tai irgi gerokai padidina įmonės verslo kainą. Siūlomi ekspertų įvertinimai nepakeis dirbtinai sukurtos situacijos, kai sparčiai kuriamos kurjerių tarnybos ekonomiškai nusmukdė Lietuvos paštą. Siūlyčiau pasidomėti ir dešimtmečiais Didžiojoje Britanijoje trukusia diskusija, ar Karališkasis paštas privatizuotinas, ar ne, paanalizuoti argumentus ir įsigilinti į tai, kad ne viskas tik pinigais matuojama.

Nerimą kelia ir ketinimas Lenkijos akcininkams skubiai parduoti AB "Mažeikių naftos" akcijas, priklausančias valstybei, kol dar pagal galiojančią sutartį lenkai turėtų mokėti 800 mln. litų. Negana to, jiems ketinama parduoti dar ir AB "Klaipėdos nafta".

Konservatoriams linkėčiau nekartoti 1999 metų klaidų. "Williams" istorija ir milijardiniai valstybės nuostoliai turėtų būti pakankamai drausminantys ir verčiantys jausti atsakomybę. Naujoji Vyriausybė turėtų išmokti atlikti ne tik paprastą aritmetinį veiksmą - parduoti minėtą turtą ir suskaičiuoti gautas lėšas.

Prisiminkime, kad tuo metu, kai "Williams" įgyvendino savo planus Lietuvoje, Lenkija įsteigė valstybinį naftos koncerną, privatizavo mažmeninę naftos produktų prekybą, senas naftos perdirbimo įmones Lenkijos pietuose, tačiau vamzdynus ir terminalus, kaip strateginius valstybės objektus, paliko neprivatizuotinus. Tuo metu Lietuvos Seimas, vykdydamas ne tautos, o "Williams" valią, naftos ūkį monopolizavo, į šią įmonę sujungė visus naftos vamzdynus ir Būtingės terminalą, pseudoinvestuotojui muitų ir geležinkelių pervežimo tarifais sudarė šiltnamio sąlygas. Nespėjo į šią monopoliją įtraukti tik "Klaipėdos naftos" terminalo. "Lietuvos geležinkeliai", perveždami "Mažeikių naftos" krovinius, dar ir šiandien priversti narstyti šią problemą teismuose, patirti nuostolių.

Lenkijos valstybinis naftos koncernas šiemet jau pareiškė norą įsigyti iš Vyriausybės "Mažeikių naftos" akcijų likutį ir pasiekti visišką naftos ūkio monopolį, iš mūsų valstybės nuperkant ir "Klaipėdos naftą". G.Kirkilo Vyriausybė įvykdyti šio valstybei strategiškai pražūtingo pardavimo nespėjo. Pardavimas ir dar toks skubus - tikrai nevalstybinis požiūris. Ankstesnės konservatorių vyriausybės krizės metu panašiai pardavė AB "Lietuvos telekomas". Lietuva gavo šiek tiek lėšų. Tačiau kas iš to? Kokioje padėtyje atsidūrė Lietuvos specialiosios tarnybos, tada neturėjusios alternatyvos savo ryšiams, ir kiek lėšų išleista paskui, siekiant sukurti šias alternatyvas?

Visiškas centralizavimas ir monopolijų sujungimas

AB "Klaipėdos naftos" pardavimas Lenkijos valstybės koncernui sukurtų ne tik naftos gamybos, bet ir visišką transportavimo ūkio monopolį. Po "Leo LT" įkūrimo, tiesmukiškumu prilygstančio tik "Williams" istorijai "Mažeikių naftoje", Lietuvos valdžia ryžtingai siekia šios monopolijos sujungimo su energetikos monopolija. "Leo LT" padėjo į vienas rankas paimti ir pagrindinę valstybės elektros energijos gamybą, ir jos paskirstymą.

Jau po AB "VST" vadinamojo privatizavimo ne tik elektros energijos vartotojai, bet ir alternatyvios elektros energijos gamybos šaltinių (hidro, vėjo ir kogeneracinių elektrinių) savininkai pajuto, ką reiškia specialiai sureguliuotos pagamintos elektros energijos supirkimo kainos.

Juk kol Elektrėnuose gaminamos elektros energijos supirkimo kaina bus pusantro karto didesnė už vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainą, rinkoje negali atsirasti alternatyvių šaltinių. Problema naujiems elektros energijos gamybos rinkos dalyviams tapo ir galimybė gauti leidimą statybai bei parduoti elektros tinklams pagamintą elektros energiją, nes minėto leidimo tenka prašyti konkurento, o jis juo nesuinteresuotas.

Vertinant valstybės ir privataus kapitalo santykį "Leo LT", būsimų Lietuvos elektros energijos tiltų verslas nebuvo įvertintas. Šis verslas yra didžiulė vertybė, o valstybė jį nemokamai atidavė "Leo LT". Jos antrine įmone tapusi "Lietuvos energija" santykiu 50-50 įkūrė bendrą įmonę su Lenkijos valstybinio kapitalo įmone "PSE Operator" - UAB "LitPol Link", kviesdama Lenkijos valstybinį kapitalą dalyvauti statant būsimą AE.

Tačiau įsileidus Lenkijos valstybinį kapitalą ir į būsimą mūsų AE, visa Lietuvos naftos produktų, jų tiekimo ir elektros energijos rinka atsidurs vienose rankose. Iš Lenkijos valstybės tikrai verta pasimokyti valstybinio mąstymo - jau paskelbta apie Lenkijos ir Norvegijos, kuri Europai tiekia 24 proc. dujų, derybas dėl dujotiekio į Lenkiją tiesimo.

Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos Vyriausybė pardavė AB "Lietuvos dujas" kompanijai "Gazprom" ir vienam jos akcininkų Vokietijos įmonei "Rhurgaz" net be ilgalaikių dujų tiekimo garantijų. O "Gazprom" su savo antrine įmone "Lietuvos dujos" išsiderėjo didžiausią dujų kainą Europoje.

Tai gal Lietuvai laikas derėtis ne tik su Latvija dėl elektros energijos tilto į Švediją, bet ir su Lenkija dėl dujų tiekimo? Jeigu "Gazprom" valdomos "Lietuvos dujos" priims dujas iš Vakarų.

Nereikėtų užmigti išgirdus Europos Komisijos paskelbtą naujieną apie ES skiriamą 200 mlrd. eurų paramą finansinei krizei įveikti, iš kurių 5 mlrd. eurų tektų tarpvalstybiniams tinklams. Iš 200 mlrd. eurų tik 30 mlrd., t. y. 15 proc. skirs ES, o likusias lėšas teks rasti pačioms remiamoms šalims. Be to, energetikos ūkį teks decentralizuoti, o Lietuvos valdžios kol kas stengėsi jį centralizuoti. Ir šios lėšos bus panaudotos tikrai negreitai, o Ignalinos AE mūsų valdžia įsipareigojo uždaryti jau 2009 metų pabaigoje.

Tauta jau tapo monopolininkų įtakos grupių įkaite. Ar Sąjūdžio išeivis Andrius Kubilius ryšis nutraukti šią dėlionę, ar tęs centralizavimą, netrukus pamatysime. "Leo LT" ir "Mažeikių naftos" klausimai yra ne tik lakmuso juostelės, bet ir principiniai išbandymai. Norisi tikėti, kad konservatorių vadovaujama koalicija nebekartos savo 1999 metų elgesio ir motyvacijos. Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad pagrindinės partijos tapo jų vadų įkaitais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"