TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Palūkanų apmokestinimas paspendė spąstų

2015 01 23 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pajamų iš palūkanų gaunantys gyventojai turbūt jau girdėjo, kad šiemet jas deklaruodami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės sumokėti palūkanų mokesčius.

Politikai ramina, kad indėlių palūkanos iki 3 000 eurų neapmokestinamos. Tad milijoninių sumų bankuose nelaikantys gyventojai įsitikinę, jog naujasis apmokestinimas jiems nebus taikomas.

Tačiau politikai mus ramina visai be pagrindo. Skolinote arba skolinotės pinigų? Laukia 5 mokesčių spąstai!

Paskolinote dalį savo santaupų? Spąstai!

Politikai nutyli, kad palūkanos, gautos už kitam gyventojui ar įmonei paskolintas lėšas, yra apmokestinamos nuo pat pirmo euro! Tai, kas buvo skambiai pavadinta didesniais mokesčiais kapitalui, iš tiesų reiškia naują mokestį už paprastų žmonių gautas palūkanas.

Tarkime, esate paskolinęs 2 000 eurų su 5 proc. metinių palūkanų ir per metus jums sumokama 100 eurų palūkanų. Iki 2014 metų šios palūkanos buvo neapmokestinamos, o dabar už jas privalote mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Taigi šiuo atveju - 15 eurų.

Blogai yra tai, kad toks baudimas mokesčiais atgrasys gyventojus nuo skolinimo vieni kitiems. O juk pasitaiko tiek daug situacijų, kai žmogui ar smulkiai įmonei tiesiog neįmanoma pasiskolinti iš banko ir tenka išsigelbėjimo ieškoti kitur. Dažnai paskola nesuteikiama dėl to, kad trūksta turto vertės užstatui.

Jeigu žmogui ar įmonei užtveriamas kelias į banką, kodėl politikai atima iš jų galimybę pasiskolinti iš draugo, pažįstamo ar tolimo giminaičio? Bankais besipiktinantys politikai patys atima iš žmonių bet kokią alternatyvą (ir varo juos skolintis iš bankų).

Priminsiu, kad įstatymas buvo priimtas visų partijų balsais. Nė vienas Seimo narys nebalsavo prieš, susilaikė vos 8. Priminsiu ir tai, jog pagrindinis šios idėjos šalininkas buvo tuometis mokesčių reformos darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas. Iš darbo grupės narių tik vienas nepritarė šiam siūlymui.

Svarbu tai, kad nevienodai taikomi mokesčiai iškreipia natūralų žmonių pasirinkimą. Juk nesant mokesčių skirtumo ne vienas būtų linkęs paskolinti lėšų pritrūkusiam draugui ar kaimynui, o dabar jo pasirinkimą lems ir iškreips mokesčiai. Žinoma, kol kas tai gali ir neturėti įtakos, bet tik todėl, kad daugelis nežino, jog vieno žmogaus kitam mokamos palūkanos yra apmokestintos!

Deja, tai ne vieninteliai spąstai, į kuriuos rizikuojate pakliūti arba jau galite būti įkliuvę, jei skolinote ar esate pasiskolinę lėšų.

Mokate palūkanas kitam žmogui? Spąstai!

Nerimauti turėtų ne vien tie, kurie paskolino pinigų, bet ir pasiskolinusieji. Nes būtent iš kito asmens pasiskolinęs žmogus privalo į biudžetą pervesti mokesčius ir užpildyti deklaraciją tą mėnesį, kai sumoka palūkanas. Jei palūkanos mokamos kas mėnesį, deklaraciją pildyti ir mokesčius mokėti taip pat reikia kas mėnesį, o ne kasmet.

Tarkime, iš draugo Mariaus pasiskolinote 1 200 eurų su 10 proc. metinių palūkanų ir sutarėte, kad kiekvieną mėnesį mokėsite jam po 10 eurų palūkanų. Vadinasi, kas mėnesį privalote pildyti deklaraciją ir mokėti po 1,5 euro mokesčių (ir dar vos ne pusę to už mokėjimo pavedimą)! Jei Marius nieko nežino apie palūkanų apmokestinimą, jis gali nesuprasti, kodėl mokate nebe 10, bet 8,5 euro palūkanų.

Ši tvarka galioja nuo 2014 metų. Tai reiškia, kad jei pernai draugui už paskolą kas mėnesį mokėjote palūkanas, jau privalėjote kiekvieną mėnesį mokėti mokesčius ir pildyti deklaraciją. Jeigu to nedarėte, teks dar mokėti delspinigius, o gal net ir baudą! Tai spąstai dėl to, kad kitam palūkanas mokantis žmogus gali nežinoti, jog būtent jis privalo deklaruoti ir į biudžetą pervesti mokestį.

Jei pinigų paskolinote įmonei, mokesčius mokėti ir deklaraciją pildyti reikia tik kartą per metus – tai padaryti būtina iki šių metų gegužės 2 dienos.

Paradoksalu, bet kai žmogus skolina žmogui, slegia ir didžiausia administracinė našta (deklaracijos pildymas kas mėnesį), ir daugiausia sumokama už banko pavedimus, nes mokėti reikia 12 kartų per metus.

Jums negrąžino paskolos? Spąstai!

Tarkime, buvusiam bendramoksliui Algiui 3 metams paskolinote 3 000 eurų su 10 proc. metinių palūkanų. Kaip ir sutarta, pirmus dvejus metus jis mokėjo palūkanas, iš kurių išskaičiavo ir sumokėjo 15 proc. GPM – po 45 eurus kasmet. Trečiais metais Algio telefonas išjungtas, jo niekur nebesutinkate, tik nugirstate, kad žmogus lyg ir išvyko dirbti svetur.

Taigi praradote ne tik visą paskolintą sumą, bet dar ir sumokėjote 90 eurų mokesčių! Juk mokesčiai jau pervesti, o VMI neįdomu, kad neatgavote paskolintų lėšų – susigrąžinti sumokėtų mokesčių nebegalite.

Į šiuos spąstus pateks tie, kuriems nebus grąžinti paskolinti pinigai. Giminaičiams, seniems draugams ar pažįstamiems skolinę ir lėšų neatgavę žmonės gali papasakoti, koks dažnas tai reiškinys. Siekiant išvengti tokios situacijos, kai žmogus praranda du kartus, turėtų būti numatyta galimybė susigrąžinti mokestį už palūkanas, jeigu paskola negrąžinama (žinoma, geriau išvis atšaukti palūkanų apmokestinimą).

VMI nusprendė, kad vykdote individualią veiklą? Spąstai!

Šie itin klastingi spąstai susiję su nekonkrečiu individualios veiklos apibrėžimu. Nėra aiškios ribos, kada žmogus privalo registruotis kaip vykdantis individualią veiklą – ar paskolinęs lėšų trims, o gal penkiems asmenims?

VMI lakoniškai nurodo, kad „daugkartiniu” skolinimu užsiimantis gyventojas gali būti laikomas vykdančiu ekonominę veiklą. Tad jei paskolinote pinigų tetai, brolienei, kaimynui ir buvusiam bendraklasiui, rizikuojate įkliūti į šiuos spąstus. O tuomet jau gresia ne tik gyventojų pajamų mokestis (5 proc.), bet ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei „Sodros” įmokos, kurios kartu sudėjus siekia beveik 20 procentų. Visa tai vėlgi gali tekti mokėti su delspinigiais ir bauda.

Šių spąstų klasta yra tai, kad įregistravus individualią veiklą kaip pajamos gali būti pripažintos ne tik palūkanos, bet ir kitos pajamos. Lietuvoje ne vienas ir ne du gyventojai galėtų papasakoti, kiek pinigų, laiko ir nervų jiems kainavo ar tebekainuoja ginčai su VMI dėl to, ar konkrečios pajamos yra individualios veiklos pajamos.

Skolinote be palūkanų? Spąstai!

Jei manote, kad išsisuksite nuo naujo mokesčio paskolinę arba pasiskolinę be palūkanų, greičiausiai klystate. Jeigu be palūkanų paskolinote svainiui, kurio verslui trūksta pinigų, teks mokėti mokestį už „menamas” palūkanas! VMI aiškina, jog taip yra todėl, kad pasiskolintomis lėšomis siekiama „ekonominės naudos”. Tik štai mokesčius už „menamas” palūkanas reikia mokėti jau tikrais, o ne menamais pinigais, tad paskolinus be palūkanų ir sumokėjus mokesčius (galbūt ir delspinigius bei baudas), jūsų noras padėti kitam baigsis nuostolingai pačiam. Gali būti ir taip, kad VMI nepatikės svainiu, jog šis pasiskolino be palūkanų, ir apmokestins tas lėšas kaip pajamas.

Net ir tuomet, kai pasiskolinti pinigai naudojami „ekonominei naudai siekti”, už paskolos slypi paprastas žmogiškas noras padėti artimui. Juk retas kuris nėra ištiesęs pagalbos rankos, o patekęs į bėdą ir pats skolinęsis. Tačiau dėl mokesčių sistemos „tobulinimo” žmogiškas noras padėti kitam gali paversti jus VMI „klientu” ir baigtis nuostolingai. Tad jei tikite, kad gelbėjate artimą skolindamas jam be palūkanų, iš tikrųjų abu rizikuojate patekti į naują bėdą.

Mokesčio šalininkai žadėjo, esą šie pakeitimai padarys mūsų mokesčių sistemą paprastesnę. Kaip ir buvo įspėta, išėjo priešingai: painiavos yra dar daugiau, o vietoj paprastumo mokesčių mokėtojų laukia tik... spąstai!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"