TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Palūkanų studentai bijo labiau nei sesijų

2010 07 21 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Studijos - brangi investicija. Nors bankų paskolos su valstybės garantija studentams yra gerokai patrauklesnės nei kiti bankų skolinimo produktai, tikėtina, kad šiemet, kaip ir pernai, studentai dar neskubės tapti bankų klientais.

Viliamasi, kad įsigaliojusi nauja valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo tvarka padidino galimybę pasiskolinti pinigų, kad galėtų susimokėti už pabrangusius mokslus, vis dėlto prieš imant valstybės remiamą paskolą studentai rimtai svarsto, kokia finansinė našta juos užgrius dar studijų metais.

Nors paskolą reikės pradėti grąžinti tik po diplomo gavimo praėjus metams, palūkanas reikės mokėti kiekvieną mėnesį nuo pinigų gavimo. Pernai studijoms skolinęsi studentai teigia, kad taip darė neturėdami kitos išeities, o per mėnesį palūkanoms reikėjo skirti kelias dešimtines. Ketinantieji skolintis kitam semestrui skaičiuoja, kad jų mėnesio įsipareigojimai padvigubėja, todėl finansinė našta su kiekvienais studijų metais auga.

Tikisi didesnės paklausos

Šiomis dienomis sužinantys paskutinius brandos egzaminų rezultatus ir jau švenčiantys išleistuves jauni žmonės nepamiršta apsiskaičiuoti, ar apsimokės įgyti svajonių profesiją.

Pasak Valstybinio studijų fondo Paskolų skyriaus vedėjos Eugenijos Lipinskienės, nors registracija paskoloms gauti dar neprasidėjusi, jau aktyviai domimasi, kokiomis sąlygomis studentams bus teikiamos paskolos su valstybės garantija.

"Tiksli norinčiųjų gauti paskolas su valstybės garantija registracijos data dar nepaskelbta, tačiau ji prasidės ne vėliau kaip rugpjūčio 20 dieną. Šiemet tikimės didesnio studentų dėmesio, nes pagal naują paskolų išdavimo tvarką pernai paskolos buvo teikiamos tik pirmakursiams, todėl šiemet į fondą bei bankus kreipsis ir antrakursiai, ir pirmakursiai. Tuo tikslu šiemet valstybė pasirengusi garantuoti 150 mln. litų, pernai ši suma siekė 100 mln. litų", - pasakoja E.Lipinskienė.

Tačiau pernai valstybės garantijų prireikė vos 22,5 mln. litų studentų paskoloms. Pasak E.Lipinskienės, studentus veikiausiai atbaidė didelės palūkanos. "Pernai dažniausiai pasitaikiusi paskolos negavimo priežastis - netinkamai užpildytos paraiškos, buvo ir tokių studentų, kurie neatvyko į banką pasirašyti kredito sutarties. Tokių, kurie negauna paskolų dėl to, kad jau yra kam nors skolingi, taip pat pasitaiko, tačiau jų nėra daug. Paprastai studentai stengiasi sąžiningai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tai matome stebėdami fondo išduotų paskolų grąžinimą. Didžioji dalis studentų valstybės suteiktas paskolas grąžina pirma laiko. Skolininkų turime, bet nevadiname jų piktybiškais, nors yra buvę atvejų, kai prireikė kreiptis ir į skolų išieškojimo kompanijas", - pasakoja E.Lipinskienė. Pasak jos, paskolų su valstybės garantija maišas užrištas tiems, kurie jau yra su valstybės pagalba pasiskolinę daugiau kaip 50 tūkst. litų ir kitais įstatyme numatytais išimtiniais atvejais.

Bankams geriau nei studentams

Pasak pačių studentų, šiemet paskolų teikimo sąlygos beveik nepakitusios, išskyrus sumažėjusią palūkanų kintamąją dalį, kuri priklauso nuo tarpbankinių palūkanų litais (VILIBOR) ir eurais (EURIBOR). Tačiau kokios tiksliai bus bendros palūkanų normos studentų paskolų pasirašymo dieną, sunku prognozuoti.

"Nors palūkanų normos mažėja, studentus labiausiai gąsdina kas mėnesį mokamos palūkanos. Jų dydis priklauso nuo paimtos paskolos dydžio. Esame apskaičiavę, kad jeigu studentas per ketverius metus paima maksimalią sumą, t. y. studijų įmokoms skolinasi kiekvienais metais, baigus studijas vien palūkanų mokėjimo mėnesio suma gali siekti 500 litų. Šiuo metu pirmų metų studijoms pasiskolinę pirmakursiai bankams palūkanų moka nuo kelių dešimtinių iki šimto litų", - LŽ pasakojo Ieva Dičmonaitė, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė. Pasak jos, veikia ir palūkanų kompensavimo sistema, tačiau valstybė jas kompensuos vos 10 proc. visų gerai besimokančių studentų, bet tai bus sprendžiama tik po studijų baigimo, taigi per šį laiką reikės ne tik stengtis gerai mokytis, bet ir mokėti palūkanas.

Studijos turi atsipirkti

Iš mokyklos suolo jaunimas suka skirtingais keliais: kas pirmiausia siekia dirbti ir užsidirbti, kas skuba studijuoti ir taip nukelia savo darbo bei savarankiško uždarbio pradžią ateičiai. Kasmet vis daugiau žmonių iš vidurinės mokyklos suolo stengiasi persėsti į aukštosios mokyklos suolą. Pernai tokių abiturientų buvo 79 proc. - tai rekordinis skaičius nuo 2003-ųjų. Šiemet veikiausiai bus ne ką mažiau. Tačiau studijos - ne tik laiko praleidimo forma, bet ir brangi investicija. Tai teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

"Pagal valstybės remiamų paskolų išdavimo tvarką studentui pragyventi turėtų užtekti 6,5 tūkst. litų per metus. Tarkime, dar 4 tūkst. litų per metus - mokestis už mokslą. Taigi per ketverių metų bakalauro studijas iš viso susidarys 42 tūkst. litų. Jei teks skolintis, reikia dar priskaičiuoti palūkanas", - sako J.Varanauskienė.

Kada atsipirks 42 tūkst. litų investicija? Ar ne per daug rizikinga į išsilavinimą investuoti skolintas lėšas? "Jeigu studijoms skolinamasi pagal valstybės remiamą programą, paskolą reikės pradėti grąžinti praėjus metams po studijų baigimo. Jei skolinamasi studijoms (16 tūkst. litų) ir pragyvenimui (dar 26 tūkst. litų), kiekvieną mėnesį bankui reikės atidėti po maždaug 500 litų (prielaida, kad paskolos grąžinimo terminas būtų 10 metų, o palūkanos nesikeistų). Vadinasi, iš pradžių ką tik studijas baigusio asmens uždarbis turėtų būti ne mažesnis kaip šalies vidutinis darbo užmokestis, šiuo metu siekiantis 1584 litus", - dėsto finansų ekspertė.

Pasak J.Varanauskienės, jei studijoms tenka skolintis, jas rinktis reikia ypač atsakingai, o studijuojant dėti visas pastangas, kad pavyktų gauti kuo daugiau žinių ir įgūdžių. "Čia galioja asmeninių finansų valdymo taisyklė - skolintis tik tokioms reikmėms, kurios yra arba pirmo būtinumo, arba ateityje padės uždirbti daugiau. O apie paskolos grąžinimo galimybes reikia pradėti mąstyti prieš pasirašant paskolos sutartį ir nepaliauti to daryti visą studijų laiką", - pataria ekspertė.

Faktai

Šiemet studentams paskolas teiks DnB NORD, "Nordea", "Swedbank" ir SNORO bankai. Finansų ministerijos atstovai tikina, kad šįmet, palyginti su praėjusiais metais, bankų atrankos konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas - palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais - vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu.

Atrenkant paskolas su valstybės garantija studentams teiksiančius bankus buvo vertinama siūloma maksimali palūkanų normos marža (jos dydis turėjo būti mažesnis nei 3 proc.), maksimali lėšų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja skirti valstybės remiamoms paskoloms teikti, atsižvelgdama į paskolos gavėjams numatytus taikyti mokesčius, taip pat bendra valstybės remiamos paskolos kainos metinė norma (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su valstybės remiamos paskolos suteikimu susijusius mokesčius), paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpius ir galimų atidėjimų skaičių, vietoves, kur bus teikiamos paskolos.

Keturių bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 procento. Geriausias sąlygas pateikė DnB NORD ir "Nordea" bankai. Paskolų palūkanų dydis litais būtų nuo 3,98 iki 5,07 proc., eurais - nuo 2,56 iki 3,65 procento. Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, jų dydį lemia tarpbankinių palūkanų litais (VILIBOR) arba eurais (EURIBOR) normos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"