TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Palūkanų žirklės grėsmingai skečiasi

2012 09 24 7:31
LŽ archyvo nuotrauka/Kai skirtingos finansų įstaigos siūlo iki 10 kartų besiskiriančias palūkanas už indėlius, tai neatrodo sveikas reiškinys.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų "sekundėmis" ar "snorais", unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti.

Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų. Pavyzdžiui, skandinaviškų bankų 12 mėnesių terminuoto indėlio palūkanos norma siekia 0,45-0,5 procento.

Tuo metu didžiuosiuose šalies miestuose įsikūrusios kredito unijos už to paties laikotarpio indėlius siūlo 4,5-4,8 proc. palūkanas, o už 36 mėnesių indėlius - net 5,1 proc. palūkanas.

Unijas pro didinamąjį stiklą jau pradeda stebėti šalies centrinis bankas. "Staigus indėlių ir turto šuolis primena bankų netvarų augimą 2005-2007 metais ir kelia susirūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visą su smarkia plėtra susijusią riziką", - grėsmę įžvelgia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Palūkanų augimą laikas stabdyti?

Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas aiškina, kad, mokėdamos didesnes palūkanas už indėlius, kredito unijos privalo brangiau ir skolinti lėšas. "Kuo aukštesnės  palūkanos, tuo tokių paskolų rizika teoriškai yra didesnė. Ne visi verslininkai linkę skolintis brangiai. Tie, kurie skolinasi, matyt, turi verslą, kuris teikia didesnę grąžą, arba jie negauna paskolų iš bankų už mažesnes palūkanas", - aiškino S.Jakeliūnas.

Gyventojų indėliai, už didesnes palūkanas padėti kredito unijose, pasak jo, saugūs tiek, kiek saugiai juos finansų įstaigos "įdarbina". Be to, visi iki 345 tūkst. litų indėliai, nesvarbu, kur jie laikomi, Lietuvoje yra apdrausti indėlių draudimu. "Valstybė prisiima tokius įsipareigojimus, tad indėliai kredito unijose yra tokie pat saugūs, kaip ir laikomi komerciniuose bankuose", - sakė analitikas.

Anot jo, tarpusavyje konkuruodamos kredito unijos siūlo iki 10 kartų didesnes nei komerciniai bankai palūkanas, nes mato galimybes investuoti. "Kai kurios kredito unijos yra ne tokios žinomos ir turbūt neturi galimybių išlikti kitaip nei siūlydamos aukštesnes palūkanas. Be to, daugiau kaip 70 kredito unijų dėl indėlių turi konkuruoti ne tik su bankais, bet ir tarpusavyje. Jeigu vienos siūlo didesnes palūkanos, kitos turi į tai atsižvelgti. Tą tendenciją, matyt, reikia stebėti bei taikyti mechanizmus, kurie stabdytų palūkanų augimą, nes priešingu atveju tai tikrai gali sukelti tam tikrą nepamatuotą riziką", - mano S.Jakeliūnas.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas paneigė LŽ prielaidą, kad padėtis finansų rinkoje primena "Snoro" priešistorę, kai šis bankas iki bankroto siūlė aukščiausias rinkoje palūkanas.

"Tai neturi nieko bendra su banko "Snoras" situacija. Kredito unijos teikia būsto paskolas apytiksliai du kartus didesnėmis palūkanų normomis nei bankai: kredito unijos teikia būsto paskolas 8-14 proc. metinėmis palūkanomis, bankai - tik 3-6 proc. palūkanomis. Todėl unijos, teikdamos paskolas palyginti aukštomis palūkanomis, gali savo klientams pasiūlyti ir kur kas aukštesnes indėlių palūkanas", - aiškino M.Jansonas.

Asociacijos prezidentas įžvelgia ir kitų kreditų unijų pranašumų. Gyventojams, anot jo, atsiranda keblumų bankuose gauti vartojimo paskolas. Be to, bankų teikiamų vartojimo paskolų metinės palūkanos siekia net 13-18 proc., o kredito unijose gyventojai esą gali gauti vartojimo paskolą 8-14 proc. metinėmis palūkanomis.

Bankams netrūksta, unijoms trūksta

Vyresnioji "Danske" banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė skirtingą didžiųjų skandinaviškų bankų ir lietuviškų kredito unijų palūkanų politiką aiškina tuo, kad pirmieji turi stiprų ir turtingą užnugarį - pagrindines įmones, o antrieji - ne.

"Šiandien, kai palūkanos rekordiškai žemos visoje Europoje, skandinaviški bankai, turėdami galimybę gauti kredito išteklius iš savo pagrindinių bankų, ne taip smarkiai konkuruoja mūsų vietinėje indėlių rinkoje. Bankuose jaučiamas pinigų perteklius, juos saugiai "įdarbinti" šiandien yra nemenkas iššūkis. Tuo metu mažesnių bankų ir kredito unijų padėtis kitokia, jų pinigų šaltinis labai ribotas, jie negali pasiskolinti kitur, todėl konkuruoja tarpusavyje ir kelia palūkanas", - aiškino analitikė.

S.Jakeliūno duomenimis, birželio pabaigoje kredito unijose buvo 1,6 mlrd. indėlių, o jų paskolų portfelis sudarė 1 mlrd. litų. Esą dėl to negalima teigti, kad unijoms pinigų trūksta. Tai rodo ir indėlių augimo tendencija: jie nuo 2009 metų auga sparčiau už paskolas.

Dideli palūkanų skirtumai, pasak V.Klyvienės, rodo ir skirtingą rizikos laipsnį, esą stambiame banke pinigus laikyti saugiau nei smulkioje kredito unijoje.

Prieš mėnesį apžvelgdamas kreditų unijų veiklą tai akcentavo ir LB pirmininkas V.Vasiliauskas. "Kredito unijų rizikos apetitą didina tai, kad konkuruodamos dėl indėlių unijos siūlo gerokai didesnes palūkanas, todėl norėdamos dirbti nenuostolingai pritrauktas lėšas jos investuoja rizikingiau", - pabrėžė jis.

V.Klyvienė mano, kad nepalankiu ekonomikos raidos atveju smulkių kredito įstaigų padėtis gali pablogėti labai staigiai. "Žmonės tai turėtų įvertinti, nelaikyti visų indėlių vienoje vietoje", - perspėjo analitikė. Ji atkreipia dėmesį, kad rugpjūtį vidutinė metinė infliacija siekė 3,5 proc. ir gerokai viršijo didžiųjų bankų siūlomas indėlių palūkanas, tad žmonių noras, kad jų pinigų nesuvalgytų vartojimo kainų augimas, suprantamas - taupymas tampa nebepatrauklus. Tačiau kai skirtingos finansų įstaigos siūlo iki 10 kartų besiskiriančias palūkanas už indėlius, jai tai neatrodo sveikas reiškinys.

"Konkuruojančios firmos"

Lietuvoje dabar veikiančios 76 kredito unijos susibūrusios į dvi konkuruojančias asociacijas: Lietuvos centrinei kredito unijai ir ją dubliuojančiai asociacijai Lietuvos kredito unijoms priklauso 63 narės, o asociacijai "Lietuvos kreditas" - 14. Abi organizacijos gana kritiškai atsiliepia viena apie kitą.

Asociacijos Lietuvos kredito unijų administracijos vadovas, kredito unijos "Tikroji viltis" valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus LŽ tikino, kad aukščiausias terminuotų indėlių palūkanas siūlo būtent konkuruojančiai organizacijai priklausančios unijos. "Tai kelios, daugiausia vilnietiškos kredito unijos, nepriklausančios nei Centrinei kredito unijai, nei mūsų asociacijai. Mūsų nariai tokių dalykų nedaro. Kai kurių jų siūlomos palūkanos yra net mažesnės už bankų", - tikino R.Stonkus. Anot jo, konkurentės dirba rizikingiau, "nėra sistemos dalis" ir nemoka pinigų į Stabilizacijos fondą.

"Centrinės kredito unijos narės į šį fondą moka 0,2 proc. indėlių sumos. Atsitikus bėdai, iš šio fondo, kuriame dabar yra 8,9 mln. litų, unija gautų paramą. Be to, Centrinė kredito unija irgi investuoja pinigus, mes galime iš jos pasiskolinti ir nėra reikalo mokėti didesnes palūkanas indėlininkams, kad pritrauktume pinigų. Lėšų netrūksta, yra jų perteklius. Kitos kredito unijos neturi antrinės organizacijos, tarpusavyje konkuruoja ir besipešdamos kelia palūkanas. Dėl to pyksta Lietuvos bankas, bet neįvardija, kurios unijos "blogos" - kalba apie visas", - skundėsi R.Stonkus.

Tuo metu asociacijos "Lietuvos kreditas" valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas konkurentę įvardijo kaip sustabarėjusią, savo narių laisvę varžančią organizaciją, o "Lietuvos kredito" narės esą laisvės turi daugiau. "Mūsų unijos daugiau kredituoja smulkųjį verslą, o kita šalis tuo nepatenkinta, ji norėtų apriboti mūsų veiklą, bet nenori eiti pirmyn. Mūsų žmonės inovatyvūs, pažangūs ir nelinkę įsilieti į pernelyg didelę bendruomenę", - dviejų asociacijų skirtumus vardijo K.Olšauskas.

"Lietuvos kredito" narės, anot jo, gali mokėti didesnes palūkanas už indėlius ir todėl, kad konkurentės turi išlaikyti Centrinę kredito uniją, joje laiko savo lėšas ir derina veiksmus. Tuo metu "Lietuvos kredito" narės lėšas laiko komerciniuose bankuose ir konkuruoja tarpusavyje dėl palūkanų normų. Pasak K.Olšausko, Centrinė kredito unija už unijų laikomas lėšas moka apie 2 proc., o su komerciniais bankais pavyksta išsiderėti iki 3 proc. metinių palūkanų. Iš to taip pat daugiau uždirbama. Mat jeigu unijos pajinis kapitalas siekia 4 mln., banke paprastai padedama  iki 1 mln. litų, skirtų likvidumui palaikyti.

Kaip saugiai investuoti?

Ką daryti gyventojams, kad dėl kredito unijoms patikėtų santaupų jaustųsi saugesni?

Finansų ekspertas M.Jansonas pataria indėlius išskaidyti mažesnėmis sumomis. "Tarkime, 10 tūkst. litų indėlius išskaidyti bent į tris atskiras indėlių sutartis ar skirtingas kredito unijas po apytiksliai 3,3 tūkst. litų kiekvienoje. Taip bus išskaidoma rizika, ir klientai nepraras visų palūkanų staiga prireikus išsiimti dalį pinigų pagal kurią nors vieną indėlio sutartį", - aiškino ekspertas.

M.Jansonas pataria greta indėlių sutarčių, pagal kurias uždirbamos aukštesnės nei vidutinės rinkos palūkanos, sudaryti ir ne itin didelę grąžą teikiančias indėlių sutartis didžiuosiuose šalies bankuose.

"Gyventojai netgi gali rinktis indėlius laikyti tuose bankuose, kurių indėliai yra apdrausti Danijoje ar Suomijoje. Iki 100 tūkst. eurų vertės indėliai laikomi "Danske" banke yra apdrausti Danijos Karalystės indėlininkų ir investuotojų garantiniame fonde. "Nordea" banke laikomi indėliai ta pačia suma apdrausti Suomijos Respublikos indėlių draudimo fonde", - teigė ekspertas.

Faktai

2012 m. pirmąjį pusmetį 42 kredito unijos uždirbo 5,5 mln. litų pelno. 33 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 8 mln. litų nuostolių.

Bendras 2012 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatas - 2,5 mln. litų nuostolių.

2011 m. pirmąjį pusmetį unijos uždirbo 0,3 mln. litų pelno.

Šių metų antrojo pusmečio pradžioje 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų turtas sudarė 1,8 mlrd. litų - 30,2 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokį spartų augimą lėmė 32,4 proc., iki beveik 1,6 mlrd. litų, išaugusi indėlių suma. Didžiąją jos dalį sudarė gyventojų indėliai.

Iš viso bankuose laikomų indėlių suma antrojo pusmečio pradžioje siekė 44,3 mlrd. litų. Gyventojų indėliai sudarė 26,12 mlrd. litų.

Dauguma kredito unijų teikia ne tik paskolas ir saugo indėlius, bet ir suteikia galimybę sumokėti komunalinius mokesčius, siūlo interneto paslaugas, išduoda debeto ir kredito korteles.

Siekdamas gauti bent vieną iš šių paslaugų, klientas privalo įsigyti pajų, jo vertė yra 100 litų.

Žmogus gali tapti kredito unijos nariu tik pagal gyvenamąją vietą.

Šiuo metu kreditų unijų pajininkų kas mėnesį padaugėja 1,5 tūkstančio.

Šaltinis: LB, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"