TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Panaudota alyva: pavojinga, bet naudinga

2011 11 29 8:45

Aplinkosaugininkai ir paprasti gamtos mylėtojai neabejoja - įmonės turi stengtis ne tik efektyviai dirbti ir teikti kokybiškas paslaugas, bet ir nenusigręžti nuo ekologijos. Tai itin aktualu verslo subjektams, vienaip ar kitaip susijusiems su aplinkai kenksmingų medžiagų panaudojimu.

Lietuvoje pagal parduodamą tepalų ir alyvų kiekį pirmaujanti imonė “Soliris” neslepia, kad jai svarbu laikytis aplinkai draugiškos bendrovės principų. Mat įmonės veikla glaudžiai susijusi su aplinkos tarša, ypač kalbant apie jos parduotus ir panaudotus produktus. Todėl “Soliris” siekia sumažinti tiekiamų produktų ir savo veiklos poveikį aplinkai. Bendrovės, kuri, be įprasto darbo, rūpinasi ir panaudotos alyvos surinkimu, vadovas Vaidas Minkevičius priminė, kad tokia alyva - ne tik antrinis produktas, bet ir pavojinga atlieka. Ją surenkant, transportuojant ir saugant privalu laikytis griežtų gamtosaugos reikalavimų. Be to, būtinos specialios žinios ir atitinkami leidimai, o darbuotojams bei specialistams reikia turėti kvalifikacinius pažymejimus ir atestatus, leidžiančius dirbti su pavojingomis atliekomis.

Svarbiausia - keisti visuomenės požiūrį

Statistika byloja, kad šiandien daugiau kaip pusė Lietuvoje susidarančių pavojingų atliekų turi naftos produktų ar jos mišinių. Tai naudotos variklių, transmisinės alyvos, hidrauliniai ir specialus skysčiai, užterštas gruntas. Pagal galiojančius teisės aktus visos Lietuvoje alyva prekiaujančios įmonės yra įpareigotos sutvarkyti 30 proc. vidaus rinkoje parduodamo jos kiekio. Be to, jau kitąmet privalomas surinkti kiekis bus padidintas iki 50 procentų. Tačiau akivaizdu, kad vien teisės aktais negalima sukurti efektyviai veikiančios pavojingų atliekų tinkamo tvarkymo sistemos. Mat šiandien visa atsakomybė faktiškai užkraunama importuotojams ant pečių, nors jie neturi jokiu galių priversti įmones ar asmenis surinkti panaudotą alyvą. Beje, specialistai jau ne kartą ragino Aplinkos ministeriją įpareigoti atsakingai elgtis su pavojingomis atliekomis ne tik gamintojus ir importuotojus, bet ir galutinius vartotojus.

V.Minkevičiaus  manymu,  pirmiausia reikia pradėti išsamiau informuoti visuomenę  ir pamažu keisti jos požiūrį į pavojingų atliekų surinkimą. “Tenka apgailestauti, kad šiandien vis dar neįmanoma surinkti didžiulio kiekio Lietuvoje parduodamos alyvos, nes žmonės ją naudoja savo buityje arba neleistinai atsikrato ir taip kenkia tiek sau, tiek aplinkai, kurioje gyvena. Todėl svarbu, kad visi kuo anksčiau suvoktume tokio netinkamo pavojingų atliekų  šalinimo žalą ir keistume savo įpročius”, - akcentavo bendrovės “Soliris” vadovas.

Nuodų šaltinis

Panaudota alyva - tai bet kokia alyva, kuri buvo rafinuota iš žaliavinės naftos  ar bet kokios sintetinės bazinės alyvos ir vėliau panaudota bei užteršta fizinėmis ar cheminemis priemaišomis. Tokia alyva patenkaį aplinką iš įvairių mechanizmų ir sistemų. Joje galima aptikti bene trečdalį Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Panaudotoje alyvoje neretai randama sveikatai ir aplinkai pavojingos medžiagos, kuri  gali  pažeisti  žmogaus  inkstus, nervų sistemą, sukelti vežį. Be to, joje kartais būna tokių medžiagų kaip chlorinti tirpikliai  ir PCB - sintetiniai chlorinti angliavandeniliai, turintys savybę kauptis biologiniuose organizmuose ir pasižymintys ilgalaikiu neigiamu poveikiu.

V.Minkevičiaus teigimu, netinkama perdirbti alyvą galima deginti, tačiau tai  darant išsiskiria daug kenksmingų medžiagų - šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pelenų, sieros dioksido. Deginti panaudotą alyvą nekenkiant aplinkai galima tik specialiose krosnyse, turinciose tam tikrus filtrus, ir labai aukštoje temperaturoje.

Netinkama utilizacija - žalinga

Lietuvos gyventojai arba įmonės panaudotą alyvą neretai utilizuoja ne pagal galiojancius reikalavimus ir taip ne tik pažeidžia teisės aktus, bet ir kelia rimtą pavojų. Itin kenksminga, o daugeliu atvejų ir mirtinai pavojinga išpilti  naudotą alyvą ant grunto, nes toje vietoje žemės plotas ir jame augantys augalai padengiami orui nepralaidžia plėvele. Tada visos nuodingosios medžiagos skverbiasi gilyn ir patenka į gruntinius vandenis, kuriuos vartoja daugelis Lietuvos gyventojų. Užterštas gruntinis vanduo įsiskverbia į augalus, kuriais maitinamės patys ir šeriame gyvunus. “Potenciali žala dėl šitaip išpilamos panaudotos alyvos - milžiniška. Vienas netinkamai pašalintas panaudotos alyvos litras gali užteršti beveik 1 mln. litrų gėlo vandens.

Pusė litro tokios alyvos gali padengti plėvele apie 4 tūkst. metrų vandens paviršiaus ir nužudyti jame gyvenančius organizmus”, - vardijo pavojaus

mastus V.Minkevičius.

Alyvos “reinkarnacija” naudinga

Išmesti pakelėje panaudotą alyvą ne tik pavojinga, kenksminga, bet ir nuostolinga. Mat ji, jeigu yra tinkamai surinkta ir perdirbta, gali atgimti naujam gyvenimui ir būti naudojama pagal tą pačią paskirtį arba atlikti visiškai kitokį darbą. Tačiau dažniausiai panaudota alyva perdirbama į mazutą, demetalizuotą sunkųjį naftos distiliatą, termiškai krekinguoto distiliato gazolį arba pakartotinai rafinuojama. Gauti produktai naudojami asfaltui, pramoniniams ir buitiniams katilams gaminti, plieno gamykloms bei kitiems įrenginiams. Be to, naudota alyva tinkama elektros energijai gaminti. 

V.Minkevicius pateike konkretų pavyzdį, kaip tokia alyva gali praversti mums visiems ir atskirai kiekvienam. Anot jo, norint pagaminti 2,5 litro naujos labai kokybiškos alyvos, tam reikia maždaug 160 litrų žaliavinės naftos, o panaudotos alyvos - tik 4 litrų. Kitas pavyzdys - iš 7,6 litro panaudotos alyvos galima pagaminti 36 kWh elektros energijos. Tokio elektros kiekio pakanka vidutiniam namų ūkiui vienai dienai, pagaminti 36 patiekalus mikrobangų krosnelėje, 216 kartų išsidžiovinti plaukus elektriniu džiovintuvu, 15 mėnesių siurbti siurbliu savo namus ar 180 valandų žiurėti televizorių.

“Iš tikrųjų reikia tiek nedaug, kad mes ir mūsų ateities kartos gyventume švaresnėje aplinkoje. Todėl subūrę kvalifikuotų specialistų komandą ir vadovaudamiesi nustatytais reikalavimais siekiame, jog panaudota alyva atsidurtų ne pakelėse ar pamiškėse, o patikimose rankose, kad vėliau galėtų atgimti ir vėl būti naudinga”, - akcentavo bendrovės “Soliris” vadovas V.Minkevicius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"