TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Papildomos darbo valandos - konkurencingumui didinti

2006 11 17 0:00
Profesinės sąjungos darbo laiko problemą mėgina spręsti piketais.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvoje būtina liberalizuoti darbo santykius, kad padidėtų šalies konkurencingumas. Profesinės sąjungos čia įžvelgia galimybę išnaudoti darbuotojus.

Profesinėms sąjungoms rengiant piketus prieš siūlymus ilginti darbo savaitę, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad esminis klausimas yra ne kokio ilgio bus darbo savaitė, o darbo santykių liberalizavimas.

Griežtos taisyklės

LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas apžvelgė Pasaulio banko atliktą tyrimą, analizuojantį ekonomines sąlygas visose pasaulio valstybėse. "Nors pagal visus kriterijus Lietuva yra 16 vietoje, tačiau pagal darbo santykių reguliavimą ji atsiduria 119 vietoje. Viena tokio rezultato priežasčių - nepagrįsti biurokratiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, darbuotojas privalo turėti darbo sutartį ir darbo pažymėjimą, o šie dokumentai turi būti registruojami skirtinguose žurnaluose", - kalbėjo Kadziauskas.

Jo manymu, tai sovietinės teisės palikimas, nenuostabu, kad Latvijoje ir Estijoje situacija panaši.

Anot Kadziausko, dėl pernelyg sudėtingo darbo santykių reguliavimo Lietuvoje dažnai nesusišneka darbuotojai, darbdaviai ir Vyriausybė, nes kiekviena šalis įstatymų aktus interpretuoja savaip.

"Reikia paprastinti Darbo kodeksą, kuriame daug nereikalingų nurodymų. Kam nustatyti, kiek dienų trunka darbo savaitė? Svarbiausia, kad darbdaviai ir darbuotojai galėtų susitarti dėl jiems priimtinų darbo sąlygų. Jei ES darbo santykius gali reguliuoti trimis taisyklėms, kodėl Lietuvoje reikia devynių", - klausė Kadziauskas.

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius sako, kad profsąjungos sutiktų tik su tuo Darbo kodekso straipsnio keitimu, kuris reglamentuoja streikų skelbimo organizavimo kriterijus. Jo manymu, mintis liberalizuoti darbo santykius ydinga, nes sudarius galimybę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sąlygų darbuotojas taps darbdavio įkaitu. Mat sykį sutikęs dirbti jam ne tokiomis palankiomis sąlygomis vargiai begalės atsisakyti sutikimo.

Neleidžia judėti pirmyn

Kadziauskas teigia, jog darbo laiko reguliavimas - industrinės revoliucijos palikimas. "Kova dėl trumpesnės darbo savaitės prasidėjo atidarius gamyklas. Kai žmonės dirbo namuose, jų ekonominės gerovės matas buvo, kiek gaminių pagaminama ir parduodama, - kalbėjo LLRI ekspertas. - Šiandien Lietuvoje esama gamyklinio darbo laiko reguliavimo, nors siekiame tapti žinių ekonomikos valstybe. Turėtume vadovautis kitais principais. Juk įmonės turi partnerių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, kur paros laikas skiriasi nuo lietuviškojo. Būtina leisti, kad darbo laikas būtų lanksčiau reguliuojamas. Griežtai nustatytas darbo laikas nepritaikytas kūrybiniam darbui, kuris yra žinių ekonomikos pagrindas".

LLRI ekspertai mano, kad intensyviai lankstesniam darbo laiko reguliavimui besipriešinanti Prancūzija baiminasi Didžiosios Britanijos konkurencijos. Tačiau taip prancūzai užkerta kelią socialinei gerovei.

"Lietuvos valdžia, drausdama darbuotojams ir įmonėms dirbti lanksčiau, griauna šalies konkurencingumą. Laisvesnis darbo laiko reguliavimas yra konkurencingumo stiprinimo garantas. Nustatę 35 valandų darbo savaitę prancūzai tikėjosi, kad sumažės nedarbas, o žmonės galės daugiau ilsėtis. Tačiau šiandien Prancūzijoje manipuliuojama įstatymais, o darbuotojai dirba keliose vietose", - sakė LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.

Jokių pančių

Šimašiaus teigimu, darbas - pagrindinis įmonių resursas. Nuo to, kiek leidžiama juo naudotis, priklauso įmonės konkurencingumas. Todėl, LLRI prezidento manymu, Lietuvoje neturėtų būti reguliuojamas nei maksimalus, nei minimalus darbo laikas. "Dabar veikiantis darbo santykius reguliuojantis mechanizmas neatitinka esamos situacijos. Dėl to kai kurie darbuotojai ir darbdaviai pažeidinėja įstatymus", - sako Šimašius.

Kadziauskas priduria, kad už viršvalandžius žmonės negauna atlyginimo, nes dirbdamas daugiau, nei numato įstatymai, pažeidžia teisės aktus. Tad darbdavys darbo apskaitos knygoje jų negali fiksuoti kaip viršvalandžių.

Tačiau Kvedaravičius pastebi, kad darbdaviai apskritai neteisingai suvokia viršvalandžius. "Darbo kodekse nurodyta, kad viršvalandžiai leidžiami tik tam tikrais atvejais, o ne siekiant didinti konkurencingumą. Argumentai, kad viršvalandžiai reikalingi tam, kad žmogus galėtų užsidirbti, vadovaujasi pasenusiais išnaudojimo principais. Reikia investuoti į technologijas ir taip didinti našumą, o ne skatinti darbuotojus dirbti viršvalandžius", - mano Kvedaravičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"