TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Papildomos veiklos imtųsi už 200 eurų

2016 07 19 12:02
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Pagrindinės priežastys, Lietuvos gyventojus stabdančios užsidirbti papildomai, yra laiko stoka ir nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys. Užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 eurų per mėnesį.

Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tiesa, šalies gyventojai, per pastaruosius 12 mėnesių realiai uždarbiavę papildomai, iš šios veiklos dažniausiai tegaudavo iki 50 eurų.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tendencijos trijose Baltijos šalyse skiriasi. Estus uždarbiauti papildomai motyvuotų didesnės sumos nei lietuvius, tai yra 300–400 eurų, o latviai pasitenkintų ir mažesnėmis papildomomis pajamomis. Be to, skiriasi ir papildomai uždarbiaujančių gyventojų skaičius. Estijoje tokių gyventojų dalis visose Baltijos šalyse yra mažiausia, Lietuvoje ji didžiausia. Per pastaruosius 12 mėnesių papildomų pajamų siekė gauti pusė mūsų šalies gyventojų, o Estijoje – 39 procentai“, – trijų Baltijos šalių tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, jei apsispręstų dirbti papildomai, Lietuvos gyventojai tam norėtų skirti vidutiniškai 5–10 valandų per savaitę, ir tai sudarytų apie 20–40 val. per mėnesį. Populiariausia veikla, kuria norėtų užsiimti mūsų šalies gyventojai, yra įvairūs su namų ūkiu susiję darbai, tai yra, namų tvarkymas, smulkaus remonto darbai, auklės paslaugos. Lietuviams taip pat patrauklios atrodo ir laisvai samdomų specialistų paslaugos, pavyzdžiui, atlikėjų, fotografų, vertėjų.

„Įdomu tai, kad sezoninė prekyba, kai turguose ar kitose vietose pardavinėjamos pačių gyventojų užaugintos ar surinktos sodo, daržo ar miško gėrybės nei vienoje iš trijų Baltijos šalių nėra labai pageidaujama. Tik kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų įvardijo tai kaip pageidaujamą papildomų pajamų šaltinį. Dar mažiau patraukli veikla atrodo nekilnojamo turto ar daiktų nuoma“, – pasakoja Odeta Bložienė.

Jos teigimu, vertėtų atkreipti dėmesį į realiai papildoma veikla užsiėmusių gyventojų gautų pajamų ir lūkesčio, kokios turėtų būti tos papildomos pajamos, skirtumą. Reali suma nuo įsivaizduojamos skiriasi 4 kartus. Be to, pageidaujamą 200 eurų sumą padalijus iš norimų dirbti valandų skaičiaus, gautume valandinį atlygį, kuris gyventojus motyvuotų dirbti papildomai ‒ tai yra 10–5 eurai už valandą. Deja, net už vieną iš labiausiai pageidaujamų papildomų darbų – vaikų priežiūrą – tokia suma vargiai tikėtina net sostinėje, kur paprastai panašaus pobūdžio paslaugos yra brangiausios.

Nurodydami pagrindines priežastis, kurios paskatintų uždarbiauti papildomai, Baltijos šalių gyventojai pirmiausia nurodo papildomas pajamas. Antroje vietoje lietuviai nurodo savirealizacijos galimybes, o gyventojus Latvijoje ir Estijoje labiau motyvuotų lankstus darbo laikas ir vieta, kurioje dirbama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"