TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paragauti tradicinio lietuviško alaus kviečia ir solidūs užsienio leidiniai

2013 06 08 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Alaus restoranas „Alaus namai", įsikūręs Vilniaus Alberto Goštauto gatvėje, – puiki vieta ne tik šio gėrimo mėgėjams, bet ir visiems, kurie neabejingi mūsų krašto kulinariniam paveldui. Čia galima paragauti tikro lietuviško alaus, gaminamo pagal senąsias tradicinio gyvo alaus gamybos technologijas.

„Alaus namai“ yra neįprasta aludė. Jos tikslas - populiarinti lietuviškų tradicijų alų, skleisti žinias apie jį, noras saugoti nykstantį privačios tradicinės aludarystės verslą, nes per pastaruosius dešimtmečius alaus daryklų Lietuvoje nuolat mažėjo. Prieš 25 metus Lietuvoje alų gamindavo daugiau kaip 120 registruotų alaus daryklų, šiuo metu jų likę tik apie 50“, - sako šios įstaigos vadovas Audrius Vidžys.

Pagrindinė alaus daryklų mažėjimo priežastis, anot jo, kad dauguma mažųjų aludarių dirba tradiciniuose alaus gamybos rajonuose – Biržų, Pasvalio, Pakruojo. Neturėdami galimybių pilstyti alų į butelius dėl labai trumpo produkto galiojimo laiko mažos alaus daryklos nekonkurencingos.

Grūdo nauda aluje

Tradicinis lietuviškas naminis alus, „Alaus namų“ vadovo teigimu, gaminamas pagal šimtmečius išsaugotas senąsias tradicijas, neverdant misos. Daiginti grūdai džiovinami, susmulkinami, užpilami vandeniu ir šį maistingųjų grūdo medžiagų ekstraktą – alaus misą - atvėsinus dedama mielių. Kai surūgsta, alus paruoštas vartoti.

„Tokį alų mes geriame, džiaugiamės vitaminais, mineralinėmis medžiagomis - visu turtu, kurį turi subrendęs grūdas. Tuo metu gamyklinio alaus misa verdama, pagamintas alus pasterizuojamas. Šių procesų metu alus skaidrėja, tačiau didžioji dalis baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų prarandama, - pasakojo A.Vidžys. - Jeigu palyginsime maistinę vertę, pastebėsime, kad gamyklinis alus ir tradicinis labai skiriasi."

Pavyzdžiui, Anglijoje alus dar prieš kelis šimtus metų buvo skirstomas į dvi grupes. Buvo tradicinis, nevirtas angliškas alus „Ale“ ir „Beer“. Tai vokiško-čekiško tipo skaidrus alus, verdamas dedant nemažai apynių. Jis geriamas šaltas. Tradicinis angliškas "Ale", kaip ir dabartinis tradicinis lietuviškas alus, buvo geriamas šiltas.

Pripažintas kulinariniu paveldu

Lietuvoje iki šiol gaminamas dviejų rūšių alus. Abiejų gamybos principai panašūs, tačiau yra esminiai technologiniai dalykai, kurie leidžia atskirti vieną nuo kito. Viena tradicija atėjusi iš senovės. Pilkapynuose, senosiose gyvenvietėse ir kitose archeologų kasinėtose vietovėse alaus gamybos įrodymų buvo rasta nuo 4 amžiaus. Kitas technologijas atsivežė turtingi pirkliai ir grafai. Jų pastangomis Lietuvos miestuose dar XVIII-XIX a. buvo pradėtos statyti alaus daryklos. Įrengimai, technologai, žaliavos atkeliavo iš Vokietijos, Lenkijos, Čekijos.

Tačiau kartu egzistavo ir tikrojo lietuviško alaus gamyba, jos išlikusius atstovus ir reprezentuoja „Alaus namai“. Lietuvoje šiuo metu grynai pagal senąsias archajines technologijas alų gamina apie porą dešimčių gamintojų.

„Alaus namuose“ vyksta ne tik degustacijos. Čia lankytojai supažindinami su gamybos technologijomis, alaus istorija, saikingo vartojimo rekomendacijomis. Taip pat žiemos metu kiekvieną trečiadienį rengiamos edukacinės paskaitos, pristatomas įvairių šalių ir rūšių alus, žaliavos, kalbama apie gamybos subtilumus, rengiami namuose pagaminto alaus konkursai.

„Mes prekiaujame 18 rūšių pilstomu alumi. Iš jų 6 rūšims suteikti kulinarinio paveldo sertifikatai, Ramūno Čižo alus turi net Europos Sąjungos sertifikatą. Tai tikras kulinarinis paveldas, nes alus kartu su midumi yra seniausi alkoholiniai gėrimai pasaulyje. Jeigu kalbėtume apie mūsų šalį, pirmiausia ją galima būtų sieti su alumi“, - teigė pašnekovas.

Alaus mielių bankas, įsikūręs Kanadoje, atsivežęs lietuviško tradicinio alaus pavyzdį, nustatė, kad tų mielių niekur kitur pasaulyje nebuvo aptikta. „Todėl mūsų aludarių naudojamos technologijos tikrai išskirtinės. Tos mielės tikrai yra mūsų kultūrinis, kulinarinis ir nacionalinis paveldas“, - sakė A.Vidžys.

“Alaus namus” vis dažniau atranda turistai. Amerikos laikraštis „New York Times“ Lietuvą ir konkrečiai “Alaus namus” paminėjo kaip vieną iš 45 rekomenduotinų užsienio turistams šiais metais aplankyti vietų, kur verta paragauti išskirtinio alaus.

Vienas solidžiausių turistinių portalų tripadviser.com „Alaus namus“ mini kaip geriausią vietą paragauti lietuviško alaus. Šio gėrimo mėgėjų tinklalapis ratebeer.com “Alaus namams“ suteikė geriausios 2012 metų Lietuvos aludės titulą.

Dažnai, bet saikingai

„Alų rekomenduotina vartoti dažnai ir nedideliais kiekiais“, - įsitikinęs A.Vidžys. Tokia rekomendacija, pasak jo, remiasi moksliniais tyrimais, atliekamais visame pasaulyje. Vyrams 4-5 laipsnių stiprumo alaus saugus kiekis - iki litro per dieną. Moterims alaus kiekis per dieną turėtų būti perpus mažesnis. Tokie kiekiai nestipraus, kokybiško, be jokių priedų pagaminto alaus tikrai nekenksmingi sveikatai“, - įsitikinęs pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"