TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parama bedarbiams ar darbo biržoms?

2009 03 25 0:00
Pasak O.Juknevičienės, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos įstaigos, dalyvaujančios paramos gavimo procese, savo reikmėms išleidžia 7 kartus daugiau pinigų nei kitose ES šalyse.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Gausėjant bedarbių siekiama praplėsti galimybes darbo netekusiems žmonėms pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Kad tuo pasinaudotų ir mūsų šalies bedarbiai, reikia pakoreguoti Lietuvos įstatymus. Antraip darbo biržos, užuot teikusios pagalbą bedarbiams, ir toliau teiks ją sau.

Nuo 2009 metų gegužės turėtų padidėti masiškai darbo netekusių žmonių galimybės gauti paramą iš Europos globalizacijos fondo (EGF).

Numatoma, kad darbo netekę ES piliečiai gautų pinigų mokymams, galėdami laisvai pasirinkti, kur ir ko mokytis, taip pat už mokslą aukštojoje mokykloje sumokėti ar lėšų savam verslui pradėti.

Taip pat numatoma, kad parama būtų skirta, jeigu žmogus atleistas iš darbo arba išėjo ne savo noru dėl su darbo kokybe nesusijusių priežasčių. Fondą ketinama padidinti nuo dabar esančių 500 mln. iki 1 mlrd. eurų per metus, finansavimą iš šio fondo padidinti nuo buvusių 50 iki 75 proc., žmogui paramos suteikimo laiką pailginti nuo 12 iki 24 mėnesių.

Taip pat numatoma išplėsti įmonių grupę ir suteikti paramą ne tik žmonėms, kurie neteko darbo dėl globalizacijos padarinių, bet ir toms įmonėms, kurios dabar atsidūrė sudėtingoje situacijoje dėl finansų ir ekonominės krizės.

Anksčiau paramos buvo galima kreiptis, jeigu darbo neteko 1000 įmonės darbuotojų. Pagal naują tvarką būtų galima prašyti paramos, jeigu darbo netektų 500 darbuotojų iš tos įmonės arba būtų sumuojami visi darbo netekę žmonės iš susijusių įmonių. Dėl šių EGF pataisų Europos Parlamente (EP) bus balsuojama kitą savaitę.

Trukdo įstatymai

EP narė Ona Juknevičienė sako, kad Lietuvoje Užimtumo rėmimo įstatymas sudaro pačias nepalankiausias sąlygas darbo netekusiam žmogui gauti paramą iš Socialinio fondo ir visiškai neprieinama arba labai mažai prieinama parama iš EGF. Ji sako susitikusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu Jonu Dagiu ir šis žadėjo taisyti įstatymus, trukdančius darbo netekusiems žmonėms pasinaudoti užimtumo rėmimo priemonėmis.

Pasak O.Juknevičienės, Lietuvos darbo birža su visa savo mokymo struktūra yra "didžiausia problema, tinklas per visą Lietuvą monopolizavęs paramą mokymais, kuriuos pasirenka pati birža ir suteikia žmogui kaip pagalbą, o rezultatų beveik nėra".

"Yra galimybė žmonėms suteikti paramą taip, kaip jie mano esant naudingiausia, tačiau to negalima padaryti pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus. Pas mus žmogus gauna tokią pagalbą, kokia yra naudinga pačiai darbo biržai. Tarkime, mokama stipendija už kompiuterių mokymo kursus tris mėnesius, o ar vėliau rasite darbo - jau ne taip svarbu", - sako ji.

Pasak jos, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje įstaigos, dalyvaujančios paramos gavimo procese, savo reikmėms išleidžia gerokai daugiau pinigų nei kitose ES šalyse.

"ES valstybėse administravimui, plėtrai išleidžiama vidutiniškai apie 3 proc. ES paramos. Lietuvoje pačios sau darbo biržos, mokymo centrai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiima beveik 20 proc. ES paramos lėšų", - kalbėjo O.Juknevičienė.

Baus už neefektyvumą

Vienintelis kartas, kai Lietuva pateikė prašymą gauti paramą iš EGF, buvo "Alytaus tekstilės" bankrotas. Tačiau europarlamentarė pabrėžia, kad ir tuo atveju pagrindinė paramos sumos dalis buvo numatyta ne tiesiai žmonėms, o mokymams, kuriuos organizuoja pati darbo birža.

"Tačiau nėra tų visų jau anksčiau išvardytų galimybių, kuriomis pasinaudojęs žmogus patirtų naudą, - sako ji. - Jeigu žmogui iki pensijos liko nedaug, neracionalu naudoti pinigus tokiems mokymams, kaip daroma pas mus - dirbti kompiuteriu ar keisti kvalifikaciją. Verčiau reikia pasirūpinti jo išlaikymu iki pensijos."

O.Juknevičienė akcentuoja, kad paramos lėšų panaudojimas nėra rezultatas. "Su Europos Komisija sutarėme, kad būtina bus stebėti, kiek išleista pinigų ir kiek sukurta darbo vietų, o už neefektyvų lėšų panaudojimą bus baudžiama, nebus finansuojamos tos išlaidos", - teigė ji.

O.Juknevičienė pateikė pavyzdį, kad bankrutavus vienai Italijos įmonei vienam žmogui suteikta 16 tūkst. eurų pradiniam kapitalui. "Manau, kad žmogus, turėdamas tokį pradinį kapitalą, galėtų išgelbėti ir save, ir savo šeimą. Tuo metu mūsų Užimtumo rėmimo įstatymas numato, kad sukuriant darbo vietą finansavimas gaunamas ir iš Socialinio fondo, ir gali būti iš EGF. Tad jeigu bedarbis įkūrė įmonę ir jeigu joje įdarbino kitų bedarbių, kuriuos pasiūlė darbo birža, tokiu atveju darbo birža duos pinigų toms darbo vietoms išlaikyti. Tai yra absurdas, kurio nesu niekur kitur mačiusi. Ir nepavadinsi to niekaip kitaip, kaip tik darbo biržos parama pačiai sau", - žodžių nerinko O.Juknevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"