TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parama gundo kurti socialines įmones

2015 03 14 6:00
Neoficialiais duomenimis, bene kas antra valymo paslaugų įmonė yra įgijusi socialinės įmonės statusą.   LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių modeliu nėra patenkinti nei neįgalieji, nei dalis verslo. Abejojama, ar dešimtis milijonų eurų kasmet siekianti valstybės parama skiriama ir naudojama tikslingai. Lengvatos tokioms įmonėms iškraipo rinką, o neįgaliųjų įdarbinimas siejamas vien su dosniomis subsidijomis.

Socialinių įmonių tikslas - padėti įdarbinti neįgaliuosius - tikrovėje įgvendinamas kitaip nei atsakingų institucijų vizijose. Steigti socialines įmones dažnai vilioja valstybės taikomos lengvatos - vien pernai tam skirta apie 16 mln. eurų.

Skaičiuoja pelną

Kaip teigė Rasa Kavaliauskaitė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė, paprastai socialinėse įmonėse įdarbinami lengviausią negalią turintys asmenys. „Tai verslo sritys, kur galima priimti dirbti labai lengvą negalią turinčius žmones. O kiek įmonių ir kur yra įdarbinusios sunkią negalią turinčiuosius? Viena kita. Nes joms tai neapsimoka, su tokiais neįgaliaisiais reikia dirbti. O lengva negalia - labai lengvai gaunamos subsidijos. Žinoma, gali kai kas piktintis, kad ir tiems žmonėms reikia darbo, tačiau aš kalbu apie pagalbą tiems, kuriuos iš tiesų sunku arba kurių išvis neįmanoma integruoti į darbo rinką“, – sakė R. Kavaliauskaitė.

Neįgaliųjų atstovė klausė, ar iš tiesų tikslinga iš biudžeto lėšų išlaikyti beveik 5 tūkst. darbo vietų neįgaliesiems. Ji priminė, kad pernai socialinių įmonių išlaikymas atsiėjo per 50 mln. litų, veik 98 proc. šių pinigų sudarė subsidijos darbo užmokesčiui, o ne, pavyzdžiui, darbo vietų neįgaliesiems pritaikymui ir pan.

R. Kavaliauskaitė sakė, kad problema yra įstatymas: ne bet kas gali kurti socialines įmones. Pavyzdžiui, nevyriausybinis sektorius to padaryti negali. „Jei mes patys norėtume įdarbinti savo neįgaliuosius, mes to negalime padaryti. Nesame verslas, negalime jo išsukti, nes neturime kreditų, o tik po metų veiklos įmonė gali prašyti tokio statuso“, – dėstė R. Kavaliauskaitė.

Kasmet policija ar Mokesčių inspekcija socialinėse įmonėse nustato tik vieną kitą pažeidimą, bet, R. Kavaliauskaitės teigimu, neįgaliųjų padėtis ne visada gera. „Niekas iš jų nieko nekalba, nes jie nori išlaikyti darbo vietą. O yra visko - ir „vokelių“, ir pasirašomos formalios sutartys. Esu girdėjusi atvejų, kad įmonė tik įformina įdarbinimą, bet iš tikrųjų žmonės nedirba“, – pasakojo R. Kavaliauskaitė.

Praranda dalį rinkos

Dalis verslininkų socialinių įmonių egzistavimu taip pat nėra patenkinti. Kai kurių sektorių atstovai pabrėžia, esą taip iškraipoma rinka, nes socialinės įmonės turi konkurencinį pranašumą. Antai valymo paslaugų sektoriuje konkuruoti darosi vis sunkiau, net didžiosios šio sektoriaus bendrovės šalia pagrindinės dar steigia po socialinę įmonę.

„Prarandame rinkos dalį, negalime konkuruoti viešuosiuose pirkimuose – juos pralaimime. 90 proc. jų laimi socialinės įmonės, nes 70 proc. kainos sudaro atlyginimas. Mes mokame visą atlyginimą, o socialinei įmonei dalį atlyginimų dengia valstybė", – pasakojo 18 metų sostinėje valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Ainava“ vadovas Arūnas Jaseliūnas.

Jis sutiko, kad steigti socialinę įmonę skatina ne verslininkų norai, o dosni valstybės parama. A. Jaseliūno žiniomis, socialines įmones įkūrė 5 iš 10 valymo bendrovių. Apie socialinės įmonės steigimą svarstė ir „Ainava“, bet šios minties atsisakyta. "Manome, kad socialinė įmonė negarantuotų paslaugų kokybės. Dėl tokio sprendimo prarandame dalį rinkos, tačiau saugome savo vardą ir bandome konkuruoti kokybe“, – aiškino „Ainavos“ vadovas. Jis pripažino, kad konkuruoti šiame sektoriuje vis sunkiau, nes darbuotojai, galintys atlikti valymo darbus, tiesiog graibstomi.

Pabandė ir nusivylė

Prakalbinti kai kurių socialinės įmonės statusą gavusių bendrovių vadovus nėra lengva. Jei įmonėje įdarbinti aklieji ar kitą sunkią negalią turintys žmonės, bendrovės vadovybė pasakoja noriai. Apie tokias įmones ir jose dirbančius žmones galima paskaityti Lietuvos darbo biržos pranešimuose spaudai.

Visai kitaip yra statybų, administravimo, valymo ar kitas paslaugas teikiančiose bendrovėse. Vos išgirdę, apie ką norima kalbėtis, šių įmonių atstovai nutraukdavo pokalbį ir pasiūlydavo bendrauti su darbo birža, skiriančia subsidijas.

Tik kai kurie buvo atviresni. „Įkurti tokią įmonę prieš trejus metus pasiūlė kolega. Jis tuo metu turėjo neįgalumą, dirbo su ES projektais ir ieškojo sau darbo vietos, tad pasiūlė padėti veiklą organizuoti ir pats norėjo įsidarbinti. Sutikau. Pasikonsultavome ir viskas įsisiūbavo“, - LŽ pasakojo bendrovės „Rolvinkas“, valdančios hostelį sostinėje, vadovas Rolandas Kasparaitis. Užpernai ši įmonė buvo įdarbinusi 24 neįgaliuosius. Per 2013 metus bendrovė gavo 260 tūkst. litų pajamų, valstybės pagalba – 263 tūkst. litų, įmonės pelnas – 11,5 tūkst. litų (socialinės įmonės statusą turinčiai įmonei taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas - aut.), tai rodo Lietuvos darbo biržos pateikti duomenys.

Hostelyje neįgalieji tvarko kambarius, dirba administratoriais, bet įmonės vadovas sako, kad darbuotojus keis – socialinė įmonė vis dėlto jo netenkina. „Svarstome tapti paprasta įmone, nes darbo kokybė vis dėlto nukenčia. Būna ir kritinių situacijų bendraujant su klientais, šie vėliau dažniausiai nesugrįžta“, - atvirai pripažino R. Kasparaitis.

Idealaus modelio nėra

„Galima manyti, jog socialinės įmonės gali naudotis tuo, kad jas subsidijuoja, ir mažiau stengtis. Kita vertus, sąlygos rinkoje nuolat kinta, taigi ir jas gali nukonkuruoti", – atkreipė dėmesį Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius. Socialinių įmonių modelis sulaukia kritikos ir Vakaruose, ten taip pat sprendžiamos su jomis susijusios problemos, o idealaus modelio, pasak mokslininko, nėra. „Lietuvoje norima, kad tos socialinės įmonės nebūtų kaip sovietmečiu, kai valstybė jas subsidijavo, o ekonominės naudos jos galėjo visai neduoti. Siekiama, kad jos naudos duotų ir ką nors parduotų. Suprantama, kad jos pirmiausia samdo tuos, kurie turi mažiausią negalią“, – aiškino R. Lazutka.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į kitą aspektą – neįgalieji, kaip rodo tyrimai, ir patys ne itin nori imtis darbo. Siekiant integruotis į darbo rinką, dažnu atveju tenka įgyti profesiją, mokytis, specializuotis. „Pasaulinė praktika rodo, kad per ilgą laiką vis dėlto nepasiseka sumažinti nedirbančių neįgaliųjų skaičiaus. Pavyzdžiui, visuomenė turtėja ir turi iš ko tuos žmones remti, skatinti. Kita vetus, darbuotojų kvalifikacijos reikalavimai vis auga, taigi darbdaviai linksta priimti sveikuosius. Jokia šalis šiuo atveju neturi labai geros patirties“, – konstatavo R. Lazutka.

SKAIČIAI ir FAKTAI

Beveik per vienų metų laikotarpį, įgyvendinant Europos Sąjungos socialinio fondo (ESF) finansuojamą projektą „Parama socialinėms įmonėms 2014-2015 m.“ išlaikyta 4718 neįgaliųjų darbo vietų.

Iki 2015 metų sausio 31 dienos darbo užmokesčio subsidija buvo išmokėta 6,3 tūkst. neįgalių darbuotojų. 117 asistentų (gestų kalbos vertėjų) darbo funkcijas padėjo atlikti 318 neįgaliųjų.

Per projekto įgyvendinimo laikotarpį išmokėta 16 mln. eurų, iš jų 10,7 mln. sudaro ESF lėšos, projekto partnerių nuosavos lėšos – 5,3 mln. eurų.

Socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją už kiekvieną tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją.

Subsidijos: naujoms darbo vietoms steigti ir pritaikyti – iki 40 MMA, neįgaliųjų darbo ir poilsio aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, transporto išlaidoms, papildomoms administracinėms išlaidoms kompensuoti, taip pat asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms, mokymams.

Socialinės įmonės statusą turinčiai įmonei taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"