TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parama miškams apsaugoti ir atkurti

2008 02 25 0:00

Gaisrai ir stichinės nelaimės kelia itin didelį pavojų miškams. Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet išdega nuo 100 iki 750 ha miškų. Todėl reikalinga parama tiek stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistiems miškams atkurti, tiek apsaugai nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Tokią Europos Sąjungos (ES) paramą Lietuva jau gavo 2004-2006 metais.

Iki 2013-ųjų analogiška parama bus skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPF) priemonę "Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas". Ją administruosianti Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) šiais metais paraiškas jau renka nuo vasario 1 iki kovo 31 dienos.

Pagal šią KPF priemonę parama bus teikiama pagal dvi veiklos sritis: pirmoji - stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės, antroji - bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės sistemos gerinimas.

Pagal pirmąją veiklos sritį paraiškas NMA galės teikti privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai. Tuo tarpu pagal antrąją veiklos sritį parama bus teikiama tik juridiniams asmenims, kurie vykdo bendrą valstybinę miško priešgaisrinę apsaugą visų nuosavybės formų miškuose.

Bus kompensuojama net iki 80 proc. šiems projektams įgyvendinti reikalingų ir tinkamų finansuoti išlaidų. Maksimali paramos suma pagal pirmą veiklos sritį galės siekti iki 345 tūkst. litų. Kur kas daugiau lėšų bus skiriama pagal antrąją veiklos sritį - iki 1,381 mln. litų.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Gausiantys paramą miškams atkurti už paramos lėšas galės parengti miškų plotų atkūrimo projektą, sutvarkyti ir išvalyti plotą, kurį planuojama apželdinti, įsigyti miško sodmenų, apmokėti jų transportavimo, dirvos paruošimo, sodinimo, neprigijusių želdinių papildymo, apsaugos išlaidas, taip pat nusipirkti medelių apsaugos priemonių.

Už gautas lėšas taip pat bus galima įrengti ir prižiūrėti priešgaisrines priemones (lapuočių medžių juostas, priešgaisrinius barjerus, mineralizuotas juostas).

ES lėšas miškų apsaugai nuo gaisrų bus galima skirti miško priešgaisrinės veiklos ir operatyvinio miško gaisrų gesinimo planams rengti, miško gaisrų prognozėms ir stebėjimo priemonėms (bokštų statybai ir rekonstrukcijai, gaisrų stebėjimo sistemoms, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemoms įsigyti bei įrengti). Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos informaciniams ženklams ir stendams įrengti, visuomenei šviesti skirtiems leidiniams bei reklaminiams filmukams priešgaisrine tematika gaminti. Už gautas lėšas bus galima įsigyti priešgaisrinėms mineralizuotoms juostoms įrengti skirtų mechanizmų, dirbtinių vandens saugyklų, vandens paėmimo vietų.

Visi paramos gavėjai galės skirti lėšų projektui viešinti, rengti bei administruoti. NMA negalės finansuoti išlaidų, jei pirkiniai neatitiks ES standartų ir reikalavimų, o prekės, paslaugos ir darbai bus perkami nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo arba ŽŪM nustatytų pirkimo taisyklių.

Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai

Miško savininkas arba valdytojas, kuris rengiasi atkurti stichinių nelaimių metų nukentėjusius miškus, kartu su paraiška turės pateikti: miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinantį dokumentą; miškų urėdo patvirtintą pažeisto miško ploto atkūrimo projektą; pažymą, kurioje patvirtinama, kad atkuriamas miško plotas nukentėjo gaisro ar stichinės nelaimės metu. Reikia parengti ir su vietinio regiono Aplinkos apsaugos departamentu suderinti miškotvarkos projektą, kuriame turi būti numatytos prevencinės miško gaisrų priemonės, kurioms prašoma paramos.

Parama prevencinei miškų apsaugai nuo gaisrų bus skiriama tik aukštam ar vidutiniam gaisringumo rizikos laipsniui priskirtiems miškų plotams. Pareiškėjai agentūrai privalės pateikti miško priešgaisrinių veiksmų planą arba operatyvinio miško gaisrų gesinimo planą kartu su planuojamomis prevencinėmis miško apsaugos priemonėmis, kurioms prašoma paramos. Prieš teikiant NMA parengtą planą reikės suderinti su miškų urėdija. Kaip alternatyvą bus galima pateikti planą su Generalinės miškų urėdijos patvirtintomis miško priešgaisrinės prevencijos priemonėmis.

Jei paramos bus prašoma gaisrų stebėjimo bokštams statyti, įrengti ar rekonstruoti, NMA taip pat reikės pristatyti būtinus leidimus ir projektus.

LŽ archyvo nuotrauka

Parama reikalinga stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistiems miškams atkurti bei apsaugoti nuo stichinių nelaimių ir gaisrų.

CITATA

"Dabar paramą galima gauti tik už perleistą žemės ūkio paskirties žemę. Anksčiau ją buvo galima gauti ir už pieno gamybos kvotas, grąžintas į nacionalinį rezervą."

Panaši parama buvo skiriama ir 2004-2006 metais, NMA teigimu, 2007-2013 metų KPF priemonė yra kiek pasikeitusi - paramos administravimas tapo paprastesnis, padidėjo ir pačios išmokos.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad dabar paramą pagal šią priemonę galima gauti tik už perleistą žemės ūkio paskirties žemę. Anksčiau paramą buvo galima gauti ir už pieno gamybos kvotas, grąžintas į nacionalinį rezervą.

Reikalavimai paramos gavėjams

Parama ketinantys pasinaudoti asmenys turi būti ne jaunesni kaip 55 metų, bet dar nesulaukę pensinio amžiaus. Pareiškėjai ne trumpiau kaip 10 pastarųjų metų turėjo verstis žemės ūkio veikla, o nuo 2004 metų savo ar sutuoktinio vardu deklaruoti žemės ūkio naudmenas (ŽŪN)ir (arba) registruoti turimus gyvulius.

Be to, siekiantys paramos turi dirbti ne mažesniame kaip 1 ha ŽŪN plote, privalo turėti teisę sulaukę pensinio amžiaus gauti senatvės pensiją ir iki paraiškos pateikimo dienos turi būti registruoti valdos valdytoju Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Kaip ir anksčiau, paramą galės gauti ir ūkininkauti atsisakančio pareiškėjo išlaikomas sutuoktinis. Nuolatinę metinę kompensacinę išmoką galės gauti ir reikalavimus atitinkantys ūkininkavimą nutraukusio ūkininko samdiniai (ne jaunesni kaip 55 m. amžiaus), kurių darbo stažas tame ūkyje yra ne mažesnis kaip 2 metai.

Patartina atkreipti dėmesį į dar kelis svarbius reikalavimus: atsisakę ūkininkauti asmenys paramą galės gauti tik tuo atveju, jeigu valdai perimti suras tinkamą asmenį.

Žmogus, kuriam bus perleidžiama arba parduodama žemė, turi būti: ne vyresnis kaip 50 metų asmuo; arba asmuo, kuriantis ūkį pagal KPF priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas"; arba žemės ūkio veikla užsiimantis juridinis asmuo, plečiantis valdą. Perimantis valdą žemės ūkio veiklai asmuo privalo turėti žemės ūkio srities išsilavinimą.

Asmeninėms reikmėms paramos gavėjui ir jo sutuoktiniui leidžiama pasilikti sklypą (kuriame pastatyti gyvenamieji pastatai) ir vieną melžiamą karvę (kurią prireikus galės parduoti). Paramos gavėjas ir jo sutuoktinis galės pasilikti ne daugiau kaip 3 ha ŽŪN, už kuriuos nebus mokamos išmokos.

Paramos dydžiai

Visą ūkininkui skiriamą paramą sudarys pastovioji ir kintamoji išmokos dalys. Pastovioji dalis - vienam paramos gavėjui skiriama 5348,4 lito kompensacinė metinė išmoka. Ši parama nekis tol, kol buvęs žemdirbys pradės gauti pensiją ar kitas išmokas iš "Sodros". Tada pastovioji paramos dalis bus mažinama atskaičiuojant metinę išmokų, gautų iš "Sodros", sumą. Pavyzdžiui, jei metinė buvusio ūkininko pensija - 4348,4 lito, tai pastovioji paramos dalis bus 1000 litų.

Kintamąją paramos dalį sudarys kompensacinės išmokos už perleistą (parduotą ar padovanotą) žemės ūkio paskirties žemę. Už kiekvieną hektarą bus mokama 321 litas per metus. Tačiau paramą bus galima gauti ne daugiau kaip už 20 ha ŽŪN plotą. Buvusiam ūkininkui pradėjus gauti išmokas iš "Sodros", ši išmokos dalis nebus mažinama.

Parama bus mokama 15 metų (bet ne ilgiau iki buvusiam ūkininkui sukaks 70 metų). Paramos gavėjo mirties atveju, paramą galės paveldėti sutuoktinis, kuris atitiks paveldėtojui keliamus tinkamumo kriterijus ir toliau vykdys paramos gavėjo prisiimtus įsipareigojimus.

Buvę ūkininkai taip pat galės gauti papildomą išmoką už išlaikomą sutuoktinį, kuris yra ne jaunesnis kaip 55 metų, tačiau dar nesulaukęs pensinio amžiaus. Ši išmoka per metus sudarys apie 2672 litus. Priedas už išlaikomą sutuoktinį bus mokamas tol, kol jis pradės dirbti, arba gauti pensiją ar kitas socialines išmokas.

Išmokėjimo tvarka

Dėl administracinių pakeitimų šiek tiek skirsis ir paramos išmokėjimo tvarka. Nuo šiol buvę ūkininkai pirmaisiais metais sulauks tik išmokų už perleistą ŽŪN plotą. Kompensacinė išmoka už pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos ir išmoka už išlaikomą sutuoktinį bus mokama antraisiais metais, kai NMA iš "Sodros" gaus tikslius duomenis apie ūkininkų išmokas už praėjusius metus. Tai reiškia, kad pavasarį paraiškas suspėję pateikti ūkininkai pirmųjų išmokų už perleistą žemę sulauks dar šiemet, tačiau pastovioji paramos dalis už 2009 paramos metus bus išmokėta 2010 metais.

NMA pati susirinks reikalingus duomenis iš "Sodros" ir kitų valstybės institucijų. Kadangi paraiškos jau administruojamos NMA teritoriniuose skyriuose, trumpėja dokumentų vertinimo laikotarpis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"