TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parama padeda plėstis ir įveikti senoviškumo barjerus

2013 06 26 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuo šių metų birželio 25 d. iki liepos 19 d. galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Kaimo gyventojai ir ūkininkai, pasinaudoję šia papildoma finansine galimybę plėtoti poilsiui kaimo vietovėse tinkamas sodybas, nesigaili ir pripažįsta, jog kartais ir biurokratinės procedūros ir, klaidos, ir patirties stoka nėra kliūtys jei yra tvirtas noras pasiekti tikslą.

Senuoju Molėtų plentu pravažiavus vos kelis kilometrus už Paberžės, Glitiškių gyvenvietės pakraštyje akį patraukia senosios lietuviškų ūkių statybos stiliaus rąstinių pastatų kompleksas. Čia, beveik dviejų hektarų plote įsikūręs Padvaisko dvaras. Šios sodybos savininkas Arvydas Padvaiskas, pasinaudojo maksimalia 690 tūkst. litų parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.

Pradėjo nuo dovanotos žemės

„Pradėti kaimo turizmo verslą buvo tikrai nesunku, sako žinomas verslininkas ir automobilių sporto atstovas Arvydas Padvaiskas. Anot jo, gyvenime yra kelios taisyklės: „kas nedirba, tai tas nedirba visiškai, o jeigu dirba, tai darbas kvailį mylį, o mano toks charakteris, kad nemėgstu dykinėti.“

Verslininkas pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo tų laikų kai Lietuvoje buvo pradėta grąžinti sovietmečiu konfiskuota žemė. „Iš mano giminės niekam tos žemės nereikėjo. Taip ir paveldėjo tėčio ir mamos pusės giminių žemes. Jos buvo toliau nuo Vilniaus, prie Ignalinos, tačiau įstatymai leido jas persikelti, todėl nutariau įsikurti arčiau Vilniaus“, - pasakojo sodybos šeimininkas.

Kai tik Lietuvoje prasidėjo kaimo turizmo sodybų plėtra, jis planavo Vilniaus r., Glitiškėse pastatyti etnografinį kaimelį. Tačiau žemė yra žemės ūkio paskirties, todėl galima buvo statyti nebent ūkininko sodybą. „Tada pakeičiau planus ir nutariau statyti kaimo turizmo sodybą, kurioje būtų tradicinis lietuviškas gyvenamasis namas, tvartas, daržinė bei kiti ūkio pastatai“, - tęsė pašnekovas.

Kai tik buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, verslininkas ilgai nelaukė. Ne viskas iš karto sekėsi, nes konsultantų parengtas projektas buvo atmestas. Vėliau buvo leista jį pataisyti, o konsultantai taip pat pasistengė ištaisyti savo klaidas. „Rengdami ir derindami projektą, susidūrėme su kaimo turizmo įstatymo netolygumais. Pavyzdžiui, jame sakoma, kad sodyboje turi būti ne daugiau 20 numerių svečiams, tačiau pas mus kambarių susidarė daugiau. O tie kambariai buvo numatyti ne tik svečiams, bet ir tarnybiniam personalui, maisto gaminimui, sandėliams. Viskas buvo surašyta aiškinamuosiuose raštuose, tačiau tai projekto vertintojams užkliuvo ir projektas buvo atmestas“, - kalbėjo A. Padvaiskas.

Teko mokytis ir iš klaidų

Jis 2010 metais vasario mėnesį pasirašė paramos gavimo sutartį, tačiau nelengva buvo gauti leidimą statybai Vilniaus rajono savivaldybėje. Pasak verslininko, buvo įvairių dirbtinų barjerų, dėl kurių teko kreiptis net į Seimo kontrolierių įstaigą. Dabar, anot jo, rajono vadovybė labai džiaugiasi, jog savivaldybės teritorijoje iškilo rajoną reprezentuojantis objektas.

„Iš mano pusės klaidas lėmė patirties tokioje veikloje stoka, teko po kelis kartus skaityti įstatymus, ministro įsakymus, taisykles. Ir tai dar sunku buvo, teko prie darbo stalo klijuosi lapelius su teisės aktų straipsniais“, - pasakojo sodybos šeimininkas.

Jo teigimu, pasitaikydavo įvairių biurokratinių nesusipratimų ir žmogiškų institucijų darbuotojų klaidų. „Tačiau apibendrinus galime pasakyti, jog tikrai puikiai sekėsi. Kai baigėme įgyvendinti projektą pagalvojau, kad daugiau paramos nesikreipsiu, tačiau praėjo keli metai, į sodybą atvyksta daug svečių, jie lieka patenkinti ir aplinka, ir aptarnavimu. Žodžiu, rezultatas matosi. Šiuo metu sodyboje gali apsigyventi apie 100 svečių. Mūsų sodyba yra patraukli įvairiems verslo renginiams, nes yra erdvios konferencijų, maitinimo, nakvynės patalpos“, - pasakojo pašnekovas, pasvarstydamas, jog ateityje vėl gali tekti kreiptis paramos.

Padvaisko dvaras įtrauktas į 2012 metais geidžiamiausių kaimo turizmo sodybų, tinkamų verslo renginiams sąrašą. „Didelės reklamos nedarom, žmonės dažniausiai apie šią sodybą sužino iš čia buvusių draugų ar kolegų. Atvyksta į sodybą svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių ir net iš Izraelio. Sodyba, anot jos savininko, įsikūrusi puikioje vietoje. Iki sostinės – pusvalandis kelio automobiliu, šalia yra nedidelių orlaivių aerodromas. „Šiam dvarui daviau savo pavardę. Tai reiškia, kad garantuoju kokybę, atvirą ir skaidrų verslą“, - teigia verslininkas.

Be paramos būtų sudėtinga

Kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sako, kad Lietuvos kaimo turizmas be Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos vargiai galėtų atsinaujinti ir plėstis. „Visoje Europoje mes matome, kad parama šiam verslo sektoriui yra reikalinga, nes visų pirma veikia didelis sezoniškumas, o antra – tai alternatyvi veikla, kaime kurianti darbo vietas. Tačiau Lietuvoje visgi didžiausia problema yra sezoniškumas. Kol kas tik 30 Lietuvoje veikiančių kaimo turizmo sodybų yra įveikę nežmoniškumo barjerą. Todėl be Europos Sąjungos paramos sukurti inovatyvių produktų šioje srityje sunkiai kas sugebėtų“, - mano asociacijos vadovas..

Pasak jo, Lietuvos kaimo turizmo asociacija jungia apie 400 narių, tai iš jų parama pasinaudojo apie 25-30 proc. Dar veikia apie porą šimtų sodybų, kurios nepriklauso asociacijai. „Mes aiškiai šiandien pastebime, jog verslininkai, kurie dirba šioje srityje ne vienerius metus ir galvoja apie

Lietuvos kaimo plėtros programosparamą, ja kol kas naudojasi labai atsargiai. Labai retas sodybos savininkas naudojasi maksimalia parama, o jie ima labai pasvertą paramos dydį, turėdami aiškius pasiskaičiavimus, kaip visa tai turėtų atsipirkti, - kalbėjo L. Žabaliūnas. Jeigu kalbėti apie maksimalią paramą, tai ji sudaro 690 560 tūkst. litų, o vidutinė metinė paslaugos pardavimo kaina vienam žmogui už vieną parą svyruoja nuo 30 iki 50 litų. Uždirbti tokius didelius pinigus su tokia pardavimo kaina yra sudėtinga. Daug kam tai yra iššūkis, tačiau veikia nemažai sodybų, kurios nesudėtingai jį priima ir išsprendžia. Tam reikia noro, drąsos, širdies, meilės žmogui ir būti jiems svetingais“.

Paramos dydis ir intensyvumas

Pagal šiais metais patvirtintas taisykles, didžiausia paramos suma vienam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ sudaro 690 560 Lt, o pagal veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ – iki 207 168 Lt su 50 proc. intensyvumu. Teikdamas paramos paraišką pareiškėjas paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis. Tokiu atveju didžiausia paramos suma bendram projektui negali viršyti 690 560 Lt , iš jų paramos suma turistinei stovyklai įkurti ir (arba) jos plėtrai negali viršyti 207 168 Lt .

Finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, tiesiogiai susijusių su sertifikuotų tradicinių amatų plėtra kaimo turizmo sodyboje. Remiami tradiciniai amatai, kurie nurodyti Tradicinių amatų klasifikacijos apraše ir sertifikuoti vadovaujantis Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo taisyklėmis. Tautinio paveldo produkto (-ų) sertifikatą (-us) pareiškėjas turi pateikti kartu su paramos paraiška.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2007–2013 metų laikotarpiui pagal Programos investicines priemones negali viršyti 1 381 120 Lt. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2007–2013 metų laikotarpiui pagal veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietoves)“ negali viršyti 414 336 Lt (keturių šimtų keturiolikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt šešių litų).

Užs.V-2105

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"