TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parama su laikrodiniu mechanizmu

2013 12 28 6:00
Buvę vandens tiekimo bokštai jau seniai virtę arba butaforija, arba pakylomis, kurios reikalingos nebent mobiliojo ryšio operatoriams. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą pasiekti, kad 95 proc. gyventojų būtų centralizuotai aprūpinti švariu geriamuoju vandeniu. ES paramos lėšos, kuriomis finansuojama didelė dalis šiandieninių stambių projektų, ilgainiui gresia virsti tiksinčia bomba. Vandens vartotojams tai reiškia viena – kuo ilgiau problemą ignoruos įstatymų leidėjai, tuo labiau didės vandens tarifai ateityje.

2007–2013 metais vandens ūkiui buvo skirta per milijardą litų ES paramos vandentiekio plėtrai ir vandentvarkos projektams, panaši suma yra numatyta ir 2014–2020 metų laikotarpiu.

Kaip dovana

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius LŽ kalbėjo, kad per pastaruosius 15 metų Lietuvos vandens ūkyje daugiausia dėl įvairių ES programų įvyko didžiulės permainos, Lietuva, iš esmės pagerinusi vandens kokybę, išbraukta iš Baltijos teršėjų sąrašo ir vis didesnę vandens tiekimo įmonių turto dalį sudaro naujas turtas, daugiausia įsigytas ES lėšomis.

Pasak asociacijos vadovo, bėda ta, kad šiai turto daliai „kaip dovanai“ pagal Lietuvos įstatymus nėra numatyti amortizacijos atskaitymai, taigi lėšų, reikalingų jo priežiūrai ir atnaujinimui, negalima įskaičiuoti į vandens tarifą. Vadinasi, po kelių ar keliolikos metų šiam tikslui lėšų reikės ieškotis pačioms įmonėms. Kadangi savivaldybės, kurioms priklauso vandens tiekimo įmonės, lėšų paprastai stokoja, pinigus vandens ūkio priežiūrai teks skolintis iš bankų ir galų gale vis tiek įskaičiuoti į vandens tarifą, tačiau ši suma jau bus gerokai didesnė, negu galėtų būti dabar. „Anksčiau ar vėliau tai turės atsitikti“, – patikino B.Miežutavičius. Todėl dabar, anot jo, asociacija siekia, kad didesnė ES paramos dalis 2014–2020 metais būtų skirta ne tinklų plėtrai, o jau turimam turtui atnaujinti.

Jau prasideda

„Lėšų reikia ir tinklų plėtrai, ir eksploatacijai“, – LŽ patvirtino UAB „Telšių vandenys“ generalinis direktorius Alvydas Jasevičius. Tai tipiška, gal net labiau į priekį įsiveržusi pagal ES lėšų naudojimo apimtį Lietuvos vandens tiekimo bendrovė, kurios visą turtą valdo rajono savivaldybė. Gruodžio viduryje bendrovė pasirašė naują 17,5 mln. litų investicijų į Telšių nuotekų tvarkymą ir valymo įrenginių statybą sutartį. Rajone vandens tarifas yra vienas mažiausių Lietuvoje, įskaitant PVM, gyventojai už kubą moka 5,44 lito. Treti metai bendrovė patiria nuostolių, tačiau savivaldybė nelabai kuo gali padėti.

„Dėl to, kad nuo turto, įsigyto panaudojus ES paramą, negalima daryti amortizacinių atskaitymų jo priežiūrai, bėdų patiriame jau dabar“, – pripažino bendrovės vadovas. Pasak jo, vandentiekio vamzdžiai be didelių problemų turėtų išlikti 30–40 metų, tačiau dalį palyginti neseniai įsigytos įrangos, ypač tos, kuri turi judančių dalių – vandens siurblių, orpūčių, reikia keisti kas 5–10 metų. Tai kainuoja tūkstančius litų, tačiau šių lėšų numatyti bendrovės biudžete negalima.

Dovanoto turto vis daugiau

Pasak B.Miežutavičiaus, padėtį savivaldybių vandens tiekimo įmonėse vis labiau aštrins tai, kad, įsigaliojus naujajam Vandens tiekimo įstatymui, šias įmones reikės stambinti. Pirmuoju etapu visuose rajonuose turės būti tik po vieną vandens tiekėją. Taigi dabartinės savivaldybių bendrovės turės perimti savo žinion ir žinybinių vandens tiekėjų turtą. Lietuvos kaimo vietovėse ir nedideliuose miesteliuose yra apie 30 proc. centralizuoto vandens tiekimo klientų. Tai daugiausia jau visiškai nugyventas buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių turtas, kuriam reikalingos didžiulės investicijos. Visas šis turtas taps našta ir taip sunkiai besiverčiančioms savivaldybių vandens tiekimo bendrovėms.

B.Miežutavičius:"Bėda ta, kad šiai turto daliai „kaip dovanai“ pagal Lietuvos įstatymus nėra numatyti amortizacijos atskaitymai, taigi lėšų, reikalingų jo priežiūrai ir atnaujinimui, negalima įskaičiuoti į vandens tarifą."

Atnaujinti susidėvėjusį turtą irgi teks daugiausia ES lėšomis. Tai dar labiau padidins „dovanoto“ turto dalį, kurio priežiūrai lėšų nenumatyta.

Vandens tiekimo įmonių stambinimo procesas jau prasidėjęs, o Telšių rajono savivaldybė yra tarp pirmaujančiųjų ir čia. A.Jasevičius papasakojo, kad UAB „Telšių vandenys“ beveik visą seniūnijoms priklausiusį žinybinių vandens tiekėjų turtą yra perėmusi dar 2003 metų savivaldybės tarybos sprendimu. Kol kas patys vandens tiekimu savarankiškai rūpinasi tik pensionas ir viena nedidelė gyvenvietė. Tais pačiais metais bendrovė vandenį tiekė jau 46 rajono gyvenvietėms. Perduodama turtą „Telšių vandenims“, savivaldybė bendrovei skyrė keliasdešimt tūkstančių litų. Tai buvo paskutinė savivaldybės investicija į rajono vandens ūkį.

Per 10 metų bendrovė pastatė 16 vandens gerinimo įrenginių, rekonstravo 5 vandens valymo sistemas ir nuolat atnaujina perimtą turtą ES ir savomis lėšomis. Pasak A.Jasevičiaus, atnaujinti apleistą buvusių žemės ūkio bendrovių turtą dažnai neapsimoka - geriau statyti naujus įrenginius, tačiau į juos irgi investuojamos daugiausia ES paramos lėšos, taigi amortizacinių atskaitymų problema vis labiau aštrėja.

Stambinti verta

A.Jasevičiaus nuomone, sprendimas visą vandens tiekimo ūkį perduoti rajonų savivaldybių bendrovėms yra teisingas, nes kuo daugiau vartotojų, tuo vandens tiekimo paslauga yra pigesnė. Apskaičiuota, kad šios paslaugos, kurią teikia stambios ir smulkios vandens tiekimo bendrovės, savikaina gali skirtis 7–10 kartų.

Kita vertus, bendrovės vadovo nuomone, kažin ar reikėtų ir kito vandens tiekimo bendrovių stambinimo etapo, sujungiant kelių savivaldybių bendroves, pavyzdžiui, buvusių apskričių teritorijose. „Galbūt tai vertėtų daryti tik aplink 4–5 didžiuosius Lietuvos miestus. Jie to beveik nepajus, o aplinkinių rajonų savivaldybėms bus lengviau“, – svarstė „Telšių vandenų“ vadovas.

Tačiau sujungus kelių mažų rajonų vandens teikimo įmones, jo nuomone, būtų tik daugiau painiavos, nes ir tarifus, ir investicinius sprendimus tektų derinti su kiekvieno rajono savivaldybe atskirai, o darbuotojų vienoje tokioje bendrovėje būtų tik vienu kitu mažiau. „Vandens į kiekvieną savivaldybę niekas nevežios, paslauga bus teikiama jau turimo ūkio bazėje", - sakė A.Jasevičius. Be to, anot jo, atsisakyti šio ūkio nenorės ir daugelis savivaldybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"