TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paramos teikimo verslo kūrimui ir plėtrai naujovės

2010 10 19 0:00
Paramos siekiantis ūkininkas gali rinktis, ar jam atidaryti specializuotą parduotuvę, ar įsigyti mobilią įrangą, būtiną produkcijai į mobilias ar stacionarias prekyvietes gabenti.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Rugsėjo pabaigoje žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasirašė įsakymus, kuriais patvirtino naująsias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" ir "Parama verslo kūrimui ir plėtrai" įgyvendinimo taisykles bei supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles.

Norinčios paįvairinti savo veiklos pobūdį gaunant pajamų iš alternatyvių verslų, kaime veikiančios mažos, mažos ar vidutinės įmonės, ūkininkai bei kaimo gyventojai, iki paramos paraiškos užsiimantys žemės ūkio veikla, gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemone "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos".

Pagal kitą priemonę "Parama verslo kūrimui ir plėtrai" parama gali būti teikiama kaimo gyventojams ir ką tik įsteigtoms ar jau veikiančioms labai mažoms įmonėms, kurios planuoja kaimo vietovėse plėtoti alternatyvius ne žemės ūkio verslus ar užsiimti tradicinių amatų puoselėjimu. Paraiškos pagal šias dvi priemones renkamos fiksuotu laikotarpiu - nuo 2010 metų spalio 4 dienos iki 2010 metų lapkričio 12 dienos.

Išplėstas veiklų sąrašas

Pagal naujas taisykles parama naudojantis šiomis priemonėmis tapo dar patrauklesnė, nes išplėstas remiamų ne žemės ūkio veiklos rūšių sąrašas. Jis papildytas parama mažmeninės prekybos projektams. Pavyzdžiui, gali būti remiama mažmeninė prekyba vaisiais, uogomis ir daržovėmis, mėsa ir mėsos produktais, duona, bandelėmis specializuotose parduotuvėse tuo atveju, jei pareiškėjas užsiima ar užsiims šios produkcijos gaminimu ir pardavinės savo arba kelių Lietuvos gamintojų pagamintą produkciją.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šukytė patikslino, kad parama mažmeninės prekybos projektams teikiama tiems pareiškėjams, kurie patenka į galimų pareiškėjų, išvardytų atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse, sąrašą. "Pavyzdžiui, paramos gali kreiptis ūkininkas, jeigu jis yra vienintelis pareiškėjas. Partnerių tokiame projekte būti negali. Jei paramos kreipiasi įmonė, ji turi būti savarankiška, nepatekti į susijusių įmonių ar įmonių partnerių kategoriją. Taigi bendrų parduotuvių steigimas nėra galimas. Projektas turi būti skirtas veiklai organizuoti ar jau vykdomai veiklai plėtoti. Pavyzdžiui, ūkininkas gali rinktis, ar jam atidaryti specializuotą parduotuvę, ar įsigyti mobilią įrangą, būtiną produkcijai į mobilias ar stacionarias prekyvietes gabenti, ar pasitvarkyti savo jau turimas patalpas kaimo vietovėje ir pan.", - sakė vyriausioji specialistė.

Kita didelė naujovė, kad pareiškėjai galės teikti projektus, skirtus privačių ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių), vaikų dienos priežiūros centrų, stacionarių slaugos įstaigų plėtrai, taip pat - stacionarių pagyvenusių ir neįgalių asmenų globos, nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliais asmenimis paslaugų teikimui organizuoti.

Paprašyta patikslinti, kodėl atsirado toks poreikis remti privačių ikimokyklinio ugdymo ir socialinių įstaigų vystymą kaime, vyriausioji specialistė Ž.Šukytė paaiškino, kad šiomis veiklomis remiamų veiklos rūšių sąrašas praplėstas neatsitiktinai. Tai padaryta išanalizavus situaciją ir pastebėjus, kad privatiems verslo subjektams parama nėra teikiama per Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas programas ir priemones. "Taip pat buvo gauta daug užklausimų ir pasiūlymų remti šias veiklas iš ŽŪM socialinių partnerių bei pačių potencialių pareiškėjų. Išanalizavus situaciją, suderinus su Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijomis, šias veiklas nuspręsta įtraukti į remiamų veiklų sąrašą. Paramos šio pobūdžio projektams gali kreiptis tik privatūs juridiniai asmenys (įmonės), veikiantys kaimo vietovėse", - sakė ŽUM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė.

Didinamas pareiškėjų būrys

Planuojantieji teikti paraiškas pagal KPP priemonę "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" susidurs su keliomis naujovėmis. Naujosiose priemonės įgyvendinimo taisyklėse plečiamas galimų pareiškėjų sąrašas. Nuo šiol paramos pagal šią priemonę galės kreiptis ne tik ūkininkai, kaimo gyventojai ir labai mažos įmonės, bet ir mažos bei vidutinės įmonės, registruotos ir veikiančios kaimo vietovėse bei iki paramos paraiškos pateikimo užsiimančios žemės ūkio veikla.

Svarbiausi pagal priemonę "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" visiems pareiškėjams taikomi reikalavimai - ne mažiau kaip 12 mėnesių nepertraukiamai iki paramos paraiškos pateikimo dienos verstis žemės ūkio veikla ir gauti iš jos ne mažiau kaip 50 proc. visų per šį laikotarpį pareiškėjo gautų ūkinės komercinės veiklos pajamų. Taip pat reikalaujama, kad pareiškėjas būtų registravęs žemės ūkio valdą, kurios dydis ne mažiau kaip 12 mėnesių nepertraukiamai iki paramos paraiškos pateikimo turi būti prilyginamas ne mažiau kaip 1 europinio dydžio vienetui (europinio dydžio vienetas (EDV) - žemės ūkio valdos ekonominio dydžio matavimo vienetas ES. EDV skaičiuojamas pagal žemės ūkio valdų, ūkininkų ūkių ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkių, kurie neįregistruoti žemės ūkio ir kaimo verslo ar ūkininkų ūkių registruose, ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 metų lapkričio 28 dienos įsakymu Nr. 3D-521.

Ž.Šukytė patikslino, kad paramos pagal priemonę "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" gali kreiptis bet kokios nuosavybės formos privatūs juridiniai asmenys, taip pat žemės ūkio bendrovės, jeigu jos yra savarankiškos, t. y. nepriskiriamos įmonėms partnerėms ar susijusioms įmonėms.

Svarbu žinoti, kad pareiškėjas, pretenduojantis gauti paramą pagal priemonę "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos", neprivalo atsisakyti iki šiol vykdytos žemės ūkio veiklos - reikalaujama, kad bent pagal šią priemonę įgyvendinamas projektas būtų susijęs su ne žemės ūkio verslo skatinimu.

Įmonės steigimas neremiamas

Kaip ir pagal anksčiau galiojusias priemonės "Parama verslo kūrimui ir plėtrai" taisykles, paramos ką tik įsteigtos ar jau veikiančios įmonės veiklai plėsti gali kreiptis veikiantis ar naujai įsteigtas privatus juridinis asmuo, atitinkantis labai mažai įmonei keliamus reikalavimus. Taip pat pagal supaprastintąją tvarką paramos gali prašyti ir kaimo gyventojas, kurio projektas skirtas pagal verslo liudijimą ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualiosios veiklos vykdymo pažymą vykdomai veiklai plėsti (nesteigiant naujos įmonės). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujas taisykles parama naujai įmonei steigti, vykdoma dviem etapais, šiais metais nebus teikiama.

Intensyvumas ir dydis nepakito

Pareiškėjams, pretenduojantiems gauti paramą pagal priemones "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" ir "Parama verslo kūrimui ir plėtrai", taikomas paramos intensyvumas - iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tuo tarpu jei projektas skirtas tradicinių amatų puoselėjimui skirtiems projektams įgyvendinti, paramos intensyvumas tiesiogiai su tradicinių amatų puoselėjimu susijusioms investicijoms padengti gali siekti iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (tokiu atveju pareiškėjas vėliausiai su paskutiniuoju mokėjimo prašymu turi pateikti jam suteikto tautinio paveldo produkto sertifikato kopiją).

Pagal abi priemones parama skiriama tiek supaprastintiems, tiek didesnės vertės projektams įgyvendinti.

Pagal supaprastintąją tvarką didžiausia paramos suma, į kurią gali pretenduoti pareiškėjai pagal abi minėtas priemones, - iki 260 tūkst. litų. Tuo atveju, jei paramos kreipiasi kaimo gyventojas, alternatyviuoju verslu besiverčiantis pagal verslo liudijimą ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualiosios veiklos vykdymo pažymą, didžiausia paramos suma jo vykdomiems projektams - iki 207 tūkst. litų.

Didesnės vertės projektams įgyvendinti iki 2010 metų gruodžio 31 dienos didžiausia galima skirti paramos suma - iki 1,7 mln. litų (išskyrus apgyvendinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos kaimo vietovėse vystymo projektus, kuriems įgyvendinti didžiausia galima skirti paramos suma - iki 690 tūkst. litų). Į paramą, skirtą didesnės nei 260 tūkst. litų vertės projektams įgyvendinti, negali pretenduoti kaimo gyventojai, nesteigiantys įmonės ir dirbantys pagal verslo liudijimą ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualiosios veiklos vykdymo pažymą.

Plačiau su priemonių "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" ir "Parama verslo kūrimui ir plėtrai" naujomis įgyvendinimo taisyklėmis galima susipažinti ŽŪM svetainėje www.zum.lt.

Parengta bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"