TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parduotuvės pakvipo lietuviškais agurkais

2014 03 08 6:00
Šiuo metu parduotuvėse karaliauja atvežtinės daržovės, tačiau per kelis mėnesius jas išstums lietuvių augintojų produkcija. LŽ archyvo nuotraukos

Kovo 5 dieną vienintelė šalyje ankstyvųjų lietuviškų agurkų augintoja šiltnamių bendrovė „Kietaviškių gausa“ skynė ir patiekė į prekybą pirmuosius ilgavaisius agurkus. Po dviejų savaičių pirkėjus turėtų pasiekti ir švieži trumpavaisiai lietuviški agurkai.

Šiuo metu lietuviški ilgavaisiai agurkai kainuoja apie 10 litų už kilogramą. Pardavėjai prognozuoja, kad tokia kaina kurį laiką išliks, nes šviežių agurkų dar nėra itin daug.

Tarp pelno ir nuostolio

Nors ši žema šiltesnė ir pavasaris ankstesnis, „Kietaviškių gausos“ direktorius Mindaugas Pupienis teigia, kad agurkų skinama mažiau nei kelerius metus iš eilės. „Pernai pradėjome skinti kovo 4 dieną ir startavome gerokai stipriau. Pernykštis pavasaris buvo šaltas ir snieguotas, bet labai saulėtas. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau daržovės šiltnamiuose dera. O dabar kad ir šilčiau, labai trūksta saulės. Be to, sausio pabaigoje ir vasario pradžioje labai stiprus vėjas šiltnamiuose blaškė šilumą, ir os vartojame daugiau nei pernai“, - pasakojo M.Pupienis.

Už šilumą įmonė „Lietuvos energijai“ šiemet moka maždaug 7-9 proc. brangiau nei pernai, tačiau pirmuosius agurkus tiekia maždaug 2,5 lito už kilogramą mažesne kaina, kad lietuviška produkcija galėtų konkuruoti su importine.

Įmonė jau kelerius metus balansuoja ties pelno ir nuostolio riba. Mat didžiąją dalį šiltnamių sąnaudų sudaro šilumos energija. M.Pupienis teigia, kad nuo 1990 metų, kai šiltnamiai pastatyti, šilumos energija pabrango 32 kartus, o per pastaruosius trejus metus išlaidos šilumai išaugo dar 50 procentų.

„Mūsų ūkis per metus sunaudoja šilumos tiek, kiek visas Elektrėnų miestas. Pernai sausio–gegužės mėnesiais išlaidos šilumai sudarė net 70-75 proc. įmonės sąnaudų, o metų vidurkis siekia apie 50-56 procentus“, - tweigė M.Pupienis.

Nelemtasis vamzdis

„Kietaviškių gausa“ itin laukia šių metų pabaigos, kai Elektrėnuose pradės veikti du biokuro katilai, kurie turėtų gaminti pigesnę šilumą. Tačiau ir ši pigesnė šiluma į įmonę tekės 30 metų senumo 5,5 km ilgio vamzdžiu, kuriame per metus prarandama apie 25 proc. suvartojamos šilumos.

„Vamzdžiui renovuoti reikėtų labai didelių investicijų. Be to, kai 1984-1986 metais pradėtos statybos, planuota, kad čia bus 42 hektarai šiltnamių, o realiai spėta pastatyti 15 hektarų. Šilumos vamzdžio skersmuo yra 800 milimetrų, nors dabar užtektų ir 500 milimetrų. Tad net vasarą, kai šilumos tereikia kelias valandas naktį, nuostoliai siekia 70-80 proc., nes ji atkeliauja tuos penkis su puse kilometro“, - kalbėjo įmonės vadovas.

„Kietaviškių gausa“ tikisi ateityje modernizuoti ne tik šiltnamius, bet ir renovuoti nelemtąjį vamzdį. Tiesa, tam reikėtų naudoti savas lėšas, mat ES parama iki šiol būdavo teikiama šilumos trasoms renovuoti tik toms įmonėms, kurios tiekia šilumą, bet ne ją gauna. „Esame tarp tų kelių nelaimingų įmonių Lietuvoje, kurios turi savo balanse šilumos vamzdžius“, - liūdnai kalbėjo M.Pupienis.

M.Pupienis: „Per metus skiname 700-800 tonų daugiau produkcijos nei analogiški tokio pat dydžio šiltnamiai kituose kraštuose.“

Jis skaičiuoja, kad vieno hektaro šiltnamių modernizacijai reikėtų apie 1 mln. litų eurų, ir tikisi, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu šiai ūkio šakai bus skiriama bent nedidelė ES struktūrinių fondų parama.

Gamina efektyviau nei kaimynai

„Kietaviškių gausa“, pasak įmonės vadovo, išsilaiko tik todėl, kad gamina efektyviau už kaimynus. „Taikome naujausias olandiškas technologijas. Mūsų derlingumas, palyginti su analogiškais šiltnamiais Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, yra rekordinis. Kvadratiniame metre išauginame 5 kilogramais daugiau agurkų negu kaimynai, o kai turime 150 tūkst. kvadratinių metrų, per metus skiname 700-800 tonų daugiau produkcijos nei analogiški šiltnamiai kituose kraštuose“, - pasakojo M.Pupienis.

Lietuviškų agurkų, pasak jo, net lyginti negalima su importiniais. Juos auginant nenaudojamos cheminės medžiagos, o nuo kenkėjų augalus saugo biologinės priemonės – vieni vabzdžiai kovoja su kitais. „Stengiamės agurkus į prekybą patiekti kuo greičiau. Juk žmogui maloniau valgyti šviežią, ką tik nuskintą agurką, jausti jo kvapą“, - sakė M.Pupienis.

Pirmenybė lietuviškoms daržovėms

„Maximos“ parduotuves ilgavaisiai lietuviški agurkai pasiekė vos prieš kelias dienas. Renata Saulytė, „Maxima LT“ Komunikacijos vadovė, sakė, kad šiuo metu lietuviški ilgavaisiai agurkai kainuoja 9,99 lito už kilogramą – tiek pat kaip ir pernai tuo pačiu metu. „Šviežiems lietuviškiems agurkams pasirodžius prekyboje, jų paklausa pastebimai šokteli“, - pažymėjo R.Saulytė.

Pirkėjams ir toliau bus siūloma įsigyti ir įvežtinių agurkų. „Lietuviškų ir įvežtinių agurkų kaina lentynose šiuo metu skiriasi apie 2 litus, ir prognozuojama, kad toks skirtumas išsilaikys dar apie mėnesį“, - sakė „Maximos“ atstovė.

Kitų lietuviškų šviežių daržovių parduotuvės pasiūlyti dar negali, jose galima rasti tik šviežių įvežtinių itališkų ridikėlių bei įvairiausių šviežių salotų.

Nuo kovo 17 dienos lentynose pirkėjai jau galės rasti ir šviežių trumpavaisių lietuviškų agurkų.

„Vos pasirodžiusios prekyboje pavasarinio derliaus daržovės yra labai paklausios, nes po žiemos daugeliui vartotojų jos simbolizuoja pavasario pradžią, papildo mitybos racioną vitaminais“, - aiškino R.Saulytė.

Prekybos tinklo „Iki“ parduotuves pirmieji švieži lietuviški agurkai pasiekė kovo 5-ąją, tačiau ir čia ukrainietiškais agurkais bus prekiaujama tol, kol neatsiras pakankamo kiekio lietuviškų agurkų. „Kol kas pirmųjų lietuviškų agurkų kaina, kaip jau įprasta, yra didesnė nei atsivežtų iš kitų šalių, tačiau vėliau, kai gausime pakankamą kiekį lietuviškų agurkų, jų kainos susilygins“, - sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Pirmųjų lietuviškų trumpavaisių agurkų „Iki“ tikimasi kovo pabaigoje, lietuviškų salotų vazonėlyje - jau kitą savaitę, pomidorų - kaip įprasta, gegužės pradžioje, o pirmųjų lietuviškų salotų - gegužės viduryje.

SKAIČIAI

„Kietaviškių gausa“ per metus išaugina apie 6 tūkst. tonų daržovių, iš jų maždaug pusę – agurkų.

Didžioji dalis produkcijos realizuojama Lietuvoje, apie 10 proc. jos eksportuojama į Kaliningrado sritį, Baltarusiją, Latviją ir Estiją.

„Kietaviškių gausoje“ dirba daugiau kaip 200 žmonių iš Elektrėnų, Žiežmarių, Kaišiadorių, Semeliškių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"