TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parduotuvės taps pinigų keityklomis

2014 06 26 6:00
Atsiskaitydami už prekes lietuviai dažniau moka grynaisiais pinigais nei kortelėmis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didieji mažmeninės prekybos tinklai saugumo sumetimais neatskleidžia, kokias grynųjų eurų sumas planuoja iš anksto atsivežti į parduotuves likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo. Tačiau dalis jų skundžiasi, kad grynuosius pristatančios įmonės jau dabar teikia pasiūlymus su gerokai didesniais nei įprasta teikiamų paslaugų įkainiais.

Didžiausi iššūkiai prekybininkų laukia pirmosiomis sausio savaitėmis po euro įvedimo, kuris numatomas 2015 metų sausio 1 dieną, kai pirkėjai galės atsiskaityti abiem valiutomis, o pardavėjai privalės grąžą duoti eurais. Šiuo metu prekybos centruose apie 70-80 proc. operacijų atliekama grynaisiais pinigais, o įvedus eurą jų poreikis gali išaugti 3-5 kartus.

Patikės vienai firmai

„Maximos LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad grynųjų pinigų atvežimą į tinklo parduotuves ir pinigų inkasavimą euro įvedimo laikotarpiu bendrovė planuoja patikėti kompetentingai pinigų inkasavimo tarnybai. Esą tokia praktika buvo taikoma euro įvedimo laikotarpiu Latvijoje ir Estijoje, kur taip pat veikia „Maximos“ parduotuvės. Iki šiol grynuosius pinigus į „Maximos“ parduotuves, veikiančias visoje Lietuvoje, pristatydavo ir juos inkasuodavo šalies pinigų inkasavimo tarnybos, su kuriomis bendrovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis. „Euro įvedimo laikotarpiu su inkasavimo tarnybomis planuojame pasirašyti papildomas sutartis, kuriose bus numatytos ir galimos išaugsiančios rizikos bei jų valdymas“, - tvirtino A. Zimnickas.

Vis dėlto jis nesiryžo atskleisti, koks planuojamas viso tinklo grynųjų eurų kiekis, kuriuo teks apsirūpinti iš anksto. „Negalime įvardyti tikslaus grynųjų pinigų poreikio, kol iš valstybės neturime aiškių galutinių reikalavimų euro įvedimo laikotarpiui. Galutiniai ir aiškūs reglamentavimai mus turėtų pasiekti liepą. Planuojamo grynųjų pinigų kiekio negalime atskleisti ir dėl saugumo. Įstatymo nuostatos, jog pirmosiomis savaitėmis po euro įvedimo apsiperkantiesiems grąžą privalėsime duoti tik eurais, laikysimės. Tam rengiamės, mūsų prekybos tinklas pasirūpins ir reikiamomis grynųjų pinigų atsargomis“, - dėstė A. Zimnickas.

Arūnas Zimnickas: „Parduotuvėse turėsime atlikti ir pinigų keitimo funkciją.“ / LŽ archyvo nuotrauka

Prekybos tinklo „Maxima“ vadovas įsitikinęs, kad su didžiausiais iššūkiais prekybininkai susidurs per pirmąsias 15 kalendorinių dienų po euro įvedimo. „Parduotuvėse turėsime atlikti ir pinigų keitimo funkciją, tai iš mūsų pareikalaus papildomų techninių, fizinių ir finansinių išteklių. Jau dabar planuojame eurų, skirtų grąžai atiduoti, poreikį tinklo parduotuvėse, dėliojame pinigų pristatymo į parduotuves ir inkasavimo grafikus, tad tikimės, kad atsiskaitymas naująja valiuta pereinamuoju laikotarpiu vyks sklandžiai ir nei mūsų klientams, nei mūsų darbuotojams tai papildomų rūpesčių nesukels“, - aiškino pašnekovas.

„Rimi Lietuva“ grynųjų pinigų atvežimą iš bankų į parduotuves organizuos centralizuotai kartu su partnere inkasavimo įmone „G4S“. „Kartu su inkasavimo partneriu šiuo metu kuriame procedūrą, kad pinigų atvežimas ir išvežimas iš parduotuvių vyktų kuo sklandžiau, efektyviau“, - LŽ sakė „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedre Bielskytė. Anot jos, su „G4S“ prekybos tinklas jau yra aptaręs būsimus iššūkius. „Turime ilgalaikę sutartį su savo partneriais, papildomas sutartis dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiui planuojame sudaryti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais“, - nurodė G. Bielskytė.

Įtaria, kad kelia įkainius

„Savų inkasatorių neturime, todėl samdysime pinigus vežančias kompanijas. Grynųjų pinigų poreikis staiga išaugs. Šiuo metu laukiame partnerių pasiūlymų“, - LŽ nurodė „Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad įmonėms prieš euro įvedimą grynųjų pinigų poreikis, palyginti su dabar apyvartoje cirkuliuojančių grynųjų litų kiekiu, išaugs 3-5 kartus.

„Valdžios institucijos sako, jog labai stebės prekybininkus, kad šie nekeltų kainų. Tačiau joms reikėtų stebėti ir kitų būtinųjų paslaugų teikėjus, taip pat ir inkasatorius. Juk be jų paslaugų niekas neapsieis, visiems reikės atsivežti pinigų“, - pažymėjo „Norfos mažmenos“ atstovas.

Klausiamas, ar inkasatorių tarnybos jau dabar didina įkainius, D. Ryliškis atsakė: „Dėl to neabejokite.“ Kai kurios inkasatorių įmonės, pasak jo, jau teikia pasiūlymus mokėti už kilogramus, tai yra siūlo sverti pinigus. „Tai naujiena. Tie, kas teiks šias būtinąsias paslaugas, be abejo, sieks išpešti kuo daugiau naudos ir gali piktnaudžiauti savo padėtimi“, - sakė D. Ryliškis.

Prekybos tinklai, pasak jo, dėl eurų atsivežimo turės nemažai papildomų išlaidų, todėl esą visiems išeitų į naudą, jeigu jas pavyktų sumažinti, tai yra apriboti inkasatorių apetitą, ir prie to turėtų prisidėti valstybės kontroliuojančios institucijos.

Atsiskaito grynaisiais

Lietuvos banko duomenimis, operacijos grynaisiais pinigais sudaro 81 proc. nacionalinių mažmeninių operacijų. Grynieji pinigai populiarūs dėl klestinčios šešėlinės ekonomikos, gyventojų įpročių, be to, naudingi prekybininkams, nes atsiskaitymas kortelėmis jiems brangiai kainuoja. „Rimi Lietuva“ atsiskaitymuose grynųjų pinigų dalis svyruoja tarp 70-80 proc., „Maximoje“ – apie 75 proc., o „Norfos“ parduotuvėse grynaisiais atliekama didžioji dalis operacijų.

„Atsiskaitydami už prekes žmonės dažniau moka grynaisiais pinigais. Tačiau atsiskaitymas už pirkinius bankų kortelėmis nuosekliai didėja jau kelerius metus, o artėjant euro įvedimui turėtų dar labiau populiarėti. Kortelėmis dažniau atsiskaitoma didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, o mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse vis dar gerokai dažniau mokama grynaisiais pinigais“, - LŽ teigė A. Zimnickas.

Per pastaruosius penkerius metus, pasak jo, atsiskaitymas kortelėmis išaugo nuo 20 iki 25 procentų. „Kaimynių šalių patirtis rodo, kad euro įvedimas gali pakoreguoti šiuos įpročius, nes atsiskaitant elektroninėmis priemonėmis išvengiama valiutų keitimo ar dviejų valiutų keliamos sumaišties piniginėse, klientams tampa paprasčiau valdyti savo biudžetą, - aiškino prekybos tinklo vadovas. - Panaši situacija prieš kelis mėnesius buvo ir Latvijoje: kol rinkoje cirkuliavo abi valiutos, atsiskaitymai bankų kortelėmis išaugo daugiau nei dešimtadaliu.“

"Norfos“ atstovas D. Ryliškis neslėpė, kad prekybos tinklui net naudingiau, kai pirkėjai moka grynaisiais. „Daugeliui pardavėjų atsiskaitymas debeto kortelėmis nėra naudingas dėl neproporcingai didelių komercinių bankų įkainių“, - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"