TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parengtas "Sodros" gelbėjimo planas

2011 03 24 0:00
2060 metais, esant dabartinei socialinio draudimo sistemai, pensijos sudarytų tik 26 proc. buvusio atlyginimo, dabar jos siekia 40 procentų.
LŽ archyvo nuotrauka

Politikai ir valdininkai sumanė, kaip gelbėti "Sodrą". Jie norėtų įteisinti, kad žmonių įmokos į pensijų fondus ir toliau liks sumažintos iki 2 proc., o vyrų ir moterų pensinį amžių padidinti iki 65 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) šią savaitę baigtame rengti pensijų sistemos reformos priemonių plane numatoma galutinai įteisinti iki 2 proc. "laikinai" sumažintą asmens draudžiamųjų pajamų kaupiamąją įmoką į pensijų fondus, didinti vyrų ir moterų pensinį amžių iki 65 metų, o 2,7 mlrd. litų siekiantį "Sodros" deficitą panaikinti per trejus-ketverius metus. Reformuojant socialinio draudimo sistemą šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos ir įvairios rentos būtų perduodamos naujai įkurtiems profesiniams fondams.

Skatins kaupti ir ilgiau dirbti

Kaip LŽ sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas, parengtame plane numatyta, kad norintieji kaupti senatvei didesnes sumas galės į pensijų fondus savanoriškai pervesti dar 2 proc. draudžiamųjų pajamų. Dar svarstoma galimybė, kad valstybė šiems žmonėms skatinti galėtų teikti subsidiją, kuri sudarytų apie 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tad į pensijų fondus būtų pervedama maždaug 6 proc. draudžiamųjų pajamų.

Pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų, skirtų senatvės pensijai, dalis 2004 metais buvo 2,5 proc., 2005-aisiais - 3,5 proc., 2006-aisiais - 4,5 proc., 2007 ir 2008 metais - 5,5 proc. pensijų kaupimo draudžiamųjų pajamų. Dėl sunkios ekonominės padėties nuo 2009 metų liepos 1 dienos pensijų fondams pervedamos kaupiamosios įmokos dydis laikinai sumažintas iki 2 proc. asmens draudžiamųjų pajamų.

"Sugrąžinti 5,5 proc. įmoką į fondus tikrai nesiūlysime. Tai ydingas principas. Privatūs fondai neturi būti finansuojami "Sodros" lėšomis. Tai turi būti privati iniciatyva, o valstybė ją skatins lengvatomis", - aiškino A.Bitinas.

Pagal SADM parengtą planą vyrų ir moterų pensinis amžius nuo 2012 metų pamažu didėtų ir 2026-aisiais pasiektų 65 metus. Moterims pensinis amžius kiltų greičiau, nes jos dabar "užtarnauto poilsio" išeina 60-ies, o vyrai - 62-ejų su puse.

Planuojama skatinti žmones kuo ilgiau likti darbo rinkoje, o išėjimą į pensiją anksčiau laiko riboti mažesnėmis išmokomis. "Europos Sąjunga ragina kuo greičiau naikinti išankstinių pensijų sistemą. Kol kas to nenumatome, bet ateityje išėjusieji į pensiją anksčiau gautų mažesnes išmokas. Kuo žmogus ilgiau dirbtų, tuo jo pensija būtų didesnė. Jam būtų taikomas didesnis pensinės išmokos augimo koeficientas. Kitaip tariant, išėjus į pensiją 67-erių mėnesio išmoka būtų didesnė nei išėjus 65-erių", - dėstė viceministras.

A.Bitinas teigė, jog SADM siūlo socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje reformuoti pagal vadinamųjų apskaitos vienetų (taškų) sistemos modelį. Jo autorius - Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis. "Mūsų nuomone, šis modelis labiau atitinka Lietuvos socialinę ir ekonominę situaciją, yra lankstesnis ir atsparesnis ekonominiams svyravimams, suteikia daugiau stabilumo ir saugumo žmonėms, paprasčiau įgyvendinamas. Be to, jis nereikalautų radikalių sistemos permainų", - kalbėjo A.Bitinas.

Kartu SADM teiks ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio rengtą "virtualių sąskaitų" modelį. Kuris iš jų geresnis, spręs Seimas. Planuojama, kad SADM priemonių planas kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengtu Socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių projektu bus teikiamas Seimui svarstyti jau kitą savaitę, antradienį.

Neliks valstybinių pensijų ir rentų

Viceministras teigė, jog ateityje bazinę pensiją iš valstybės biudžeto (dabar yra 360 litų) gautų tik mažai uždirbantys žmonės, visiems kitiems pensija būtų mokama iš socialinio draudimo įmokų. "Taip siekiame aiškiai atskirti socialinį draudimą nuo socialinės paramos", - sakė A.Bitinas.

Turėtų išnykti ir dabar mokamos mokslininkų valstybinės pensijos bei įvairios rentos. "Staigių pokyčių nebus, bet ateityje privilegijų neturėtų likti. Šiuo metu reformos smaigalyje yra pensinis amžius ir kaupiamasis privatus draudimas. Vadinamosios privileginės pensijos ateityje turėtų būti mokamos iš profesinių fondų, kuriuos sudarytų pačių darbuotojų įmokos ir institucijų indėlis. Pareigūnų pensijos turi likti, bet įvairios rentos, pavyzdžiui, sportininkų, yra tam tikra nuopelnų sistema ir ją privalu peržiūrėti", - mano A.Bitinas.

Viceministro teigimu, SADM darbo grupė net nesvarstė radikalių siūlymų naikinti dabartinę socialinio draudimo sistemą. Kaip žinoma, vieną tokių siūlymų pateikė Laisvosios rinkos institutas. Jis ragino Lietuvos žmonių socialinį aprūpinimą senatvėje organizuoti išimtinai privalomojo kaupimo privačiose pensijų sąskaitose tvarka, o socialinę paramą (šalpą) mokėti tik neturintiesiems minimalių pajamų ir turto pagal pajamų bei turto testą.

Reforma neišvengiama

Agentūros Eurostat duomenimis, iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,5 milijono, o senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių padaugės daugiau kaip dvigubai - nuo 16 iki 32,7 procento. Iki 2060 metų išlaidos socialinio draudimo ir valstybinėms pensijoms didės daugiau nei 1,5 karto. Esant dabartinei socialinio draudimo sistemai, tuo metu pensijos sudarytų tik 26 proc. buvusio atlyginimo. Dabar jos siekia 40 proc. darbo užmokesčio.

Šiuo metu mėnesio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, yra 769 litai, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija - 740 litų. Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija nuo 2008 metų yra 360 litų.

Numatoma, kad 2011 metais "Sodros" išlaidos bus 2,75 mlrd. litų didesnės nei įplaukos. Vasarį išmokos buvo 245,5 mln. litų didesnės už pajamas. Pagal SADM parengtą planą "Sodros" pajamos su išmokomis turėtų susilyginti 2014-2015 metais. Nuo tada, grąžinus visas skolas ir didėjant pajamoms, bus kaupiamas "Sodros" biudžeto rezervas ateities ekonomikos krizėms finansuoti ar rengtis metui, kai kritiškai sumažės darbingo amžiaus žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"