TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parlamentaras: Lietuva turi tęsti derybas su Lenkija dėl VAE

2013 07 17 15:14
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva turi tęsti derybas su Lenkija dėl jos dalyvavimo Visagino atominės elektrinės projekte, sako parlamentinės Energetikos komisijos vadovas ir buvęs ūkio ministras, darbietis-leiboristas Kęstutis Daukšys. Tačiau jis pripažįsta, kad derybos galėtų būti atnaujintos, tik Lietuvai apsisprendus dėl jėgainės statybos.

"Reikia šnekėtis su lenkais, ir šnekėtis su jais labai aiškiai", - trečiadienį BNS sakė parlamentaras.

Pasak jo, derybas su lenkais atnaujinti derėtų dėl kelių svarbių priežasčių. "Jeigu estai, kurie su savo skalūnais išsisprendė, nenorėtų prisidėti prie projekto, lenkai būtų ta dalis, jie galėtų būti lygiaverčiais partneriai su visais. Jeigu estai iškrenta, dalys (investuojančių į statybą šalių indėlis - BNS) kitaip pasidalintų", - kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, kompetentingas ir profesionalus energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius "turi šnekėtis su lenkais", bet tam jį Vyriausybės turi įgalioti. "Kalbėtis niekas netrukdo, turėti lenkų galutinį atsakymą, pavyzdžiui, kad jie nenori (investuoti - BNS), yra labai svarbu - jau būtų kažkoks aiškumas", - BNS teigė parlamentaras.

Pasak jo, jeigu lenkai prisidėtų prie projekto, Lietuva turėtų investuoti mažiau, be to, pati elektrinės statyba atpigtų. "Japoniški bankai, matydami tokį konglomeratą su lenkais, duotų geresnes sąlygas, skolinant lėšas projektui. Lenkija yra didelė rinka ir ten tikrai elektros energija būtų parduodama ir dėl to bankų rizika skolinant mažėja - pigtų paskolos", - aiškino K.Daukšys.

Ankstesnė konservatorių ir liberalų Vyriausybė pastatyti naują atominę elektrinę Visagine planavo iki 2020 metų.

Prieš metus skaičiuota, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų).

Jei Lietuva valdytų 38 proc. būsimos bendros įmonės akcijų, kaip skelbta pernai, jos indėlis į projektą siektų apie 6,6 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"