TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paršų pakanka, o paršelių trūksta

2015 03 26 6:00
Dažniausiai paršeliai šiemet parduodami po 50-70 eurų. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo seno Lietuvos kaimo gyventojai pavasarį perka paršelius, kad spėtų iki žiemos juos nupenėti ir pasiruošti šeimos poreikiams mėsos. Bet tokių augintojų vis mažiau, nes užsiauginti kiaulę kainuoja daug brangiau, nei pirkti pigią lenkišką kiaulieną. Be to, afrikinio kiaulių maro pažymėtose zonose mėsinių kiaulių ir paršavedžių auginimas ribojamas. Turgavietėse šiemet paršeliai neparduodami. Pirkėjai gaudo skelbimus, suka iš tvarto į tvartą ir už deficitinę prekę moka neregėtai brangiai.

Neseniai iš miesto į kaimą su šeima gyventi persikėlęs vilkaviškietis Darius K. baisiai nustebo, kai sumanęs užsiauginti savo poreikiams kiaulių nerado nusipirkti paršelių. „Niekados nebūčiau pamanęs, kad Lietuvoje gali būti taip sunku gauti pirkti paaugintų paršelių. Prisimenu, kai tėvai augino kiaules - turguje paršiukų nusipirkdavo be jokio vargo. Apvažiavau Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio turgavietes - nė vienoje neradau paršelių“, - pasakojo vyriškis.

Tik tada, kai turgavietėse nieko nepešė, vyras išsiaiškino, kad ir ieškoti ten paršelių nebuvo prasmės – turgavietėse jais neprekiaujama.

Dabar paršelių galima įsigyti tik tiesiai iš tvarto iš tų ūkininkų, kurie veisia kiaules ir laiko paršavedes, arba išskirtiniais atvejais – iš stambių kiaulininkystės kompleksų, kai šie išparduoda paršelių perteklių. Darius paršelių ieškojo per skelbimus. „Parsivežiau du paršelius iš Žemaitijos - teko suvažinėti beveik 500 kilometrų“, - sakė pašnekovas.

Jis skaičiuoja, kad nors tiek paršeliai, tiek ir juos auginti šiemet atsieis kurs kas brangiau, nei kainuotų pirkti mėsą prekybos centruose ar turgavietėse, šeima patenkinta – ateinantį rudenį bei žiemą turės pačių ekologiškai užaugintos kiaulienos.

Tiesiai iš ūkių

Ne vienus metus paršavedes kiaules auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Nerijus neslepia, jog šiuo metu paršelių paklausa yra gana nemenka. Mat pavasarį žmonės jų perka daugiausia. Šiemet vienas paršelis parduodamas po 70 eurų. „Tikiuosi, kad visus nupirks, nes Lietuvoje nedaug belikę nedidelių ūkių, kuriuose būtų laikomos paršavedės ir kurie pardavinėtų 5-6 savaičių paršelius“, - kalbėjo ūkininkas.

Anot jo, taip nutiko dėl to, kad prieš keletą metų labai krito gyvų kiaulių supirkimo kaina. Iki šiol ji nedaug tepakilo. Todėl pavienių augintojų, kurie kiaules augintų parduoti, kiaulininkyste garsėjusioje Lietuvoje beveik neliko. Dabar perkantieji paršelius juos planuoja užsiauginti tik šeimos poreikiams – pasiskerdę mėsą suvalgys ar pasidalys su giminaičiais.

Ne vien tik Panevėžio rajone ūkininkaujantis Nerijus teigė, kad šiuo metu paršeliai Lietuvoje tampa deficitu. Apie tai, kad pirkėjai paršelius kaipmat išgraibstė, vos tik paskelbus, kad juos parduoda, LŽ pasakojo ir ūkininkai iš Kėdainių, Jurbarko bei kitų Lietuvos rajonų.

Dažniausiai paršeliai šiemet parduodami po 50-70 eurų. Žinoma, jei pirkėjas pageidauja ne dviejų, bet daugiau kriuksių, tai kainą susiderėdavo ir mažesnę.

Turgavietes metas pamiršti

Šiandien Lietuvos gyvulių turgavietėse ieškok neieškojęs - paršelių nerasi. Šalies turgavietėse jais prekiauti draudžiama, nes nemaža dalis Lietuvos teritorijos patenka į afrikinio kiaulių maro zoną. Nelegaliai prekiauti paršeliais šalia turgaviečių ūkininkai nesiryžta, nes jiems grėstų didelės baudos. Be to, jie patys supranta, kad iš turgavietės gali į ūkį parsivežti ligos užkratą. „Ir daugiau augintojų gali atsivežti į turgų paršelių, kurie, kas žino, ar nebus užsikrėtę kokia nors liga. Taip pat neaišku, ar ir patys pirkėjai neperneša kokių ligų. Todėl ramiau į turgavietes nevažiuoti ir taip tų ligų išvengti. Pardavinėti iš namų – kur kas saugiau“, - tvirtino Panevėžio rajono ūkininkas Nerijus.

Taigi, prekyba paršeliais persikėlė į laikraščių puslapius ar internetą. Ūkininkai paskelbia apie parduodamus paršelius, o pirkėjai skambina jiems ir per Lietuvą beldžiasi kai kada šimtą ar daugiau kilometrų, kad į savo tvartą parsivežtų keletą mažų kriuksių.

Prekiauti galima ne visur

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis LŽ patikino, kad šiuo metu paršelių ieškoti Lietuvos turgavietėse tikrai neverta – dėl afrikinio kiaulių maro rizikos jais prekiauti draudžiama visose be išimties turgavietėse. „Tiesiogiai pirkdami iš augintojų paršelius žmonės labai teisingai elgiasi, nes tada yra galimybių atsekti, iš kur į ūkį buvo parsivežti paršeliai, jei jiems pasireikštų kokios nors ligos požymių“, - kalbėjo veterinarijos specialistas.

E. Mecelis taip pat aiškino, jog pirkėjai, net ir pirkdami paršelius auginti savo poreikiams, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad paršeliai privalo būti suženklinti ausų įsagais ir parduodami pridedant veterinarijos pažymėjimą. Įsigijusieji paršelius privalo patys juos deklaruoti – pranešti apie įsigijimą veterinarijos tarnyboms ar specialistams.

Kiaulių laikymo vietose draudžiama lankytis svetimiems asmenims, išskyrus ūkį aptarnaujantį personalą, veterinarijos gydytojus, gyvūnų sėklintojus ir ženklintojus. Asmenys, lankydamiesi kiaulių laikymo vietose, privalo elgtis saugiai, kad patys neperneštų ligos sukėlėjo iš ūkio į ūkį. Jie privalo dėvėti vienkartinę avalynę, drabužius, pirštines, esant poreikiui atlikti dezinfekciją.

E. Mecelis priminė, kad ne visuose šalies regionuose ūkininkams šiuo metu leidžiama auginti kiaules. Tai draudžiama kai kuriose Alytaus, Anykščių, Kupiškio, Lazdijų, Šalčininkų, Varėnos, Vilniaus rajonų bei Druskininkų miesto gyvenamosiose vietovėse, patenkančiose į afrikinio kiaulių maro židinio bei buferinę zonas.

Lietuvos vietovės, kuriose uždrausta auginti kiaules

SavivaldybėsSeniūnijos
Alytus visoje teritorijoje
Alytaus r.Alovė, Butrimonys, Daugai, Nemunaitis, Pivašiūnai, Punia, Raitininkai
Anykščių r.Svėdasų sen. dalis, esanti šiauriau nuo kelio Nr. 118.
DruskininkaiLeipalingis, Viečiūnai
Kupiškio r.Skapiškis, Šimonys
Lazdijų r.Kapčiamiestis, Veisiejai
Molėtų r.visoje teritorijoje
Ignalinos r.visoje teritorijoje
Rokiškio r.visoje teritorijoje
Šalčininkų r.Akmenynė, Baltoji Vokė, Butrimonys, Dainava, Dieveniškės, Eišiškės, Gerviškės, Jašiūnai, Kalesninkai, Pabarė, Poškonys, Šalčininkai, Turgeliai
Švenčionių r.visoje teritorijoje
Utenos r.visoje teritorijoje
Varėnos r.Marcinkonys, Matuizos, Merkinė, Kaniava, Varėna, Vydeniai
Vilniaus r.Bezdonys, Buivydžiai, Kalveliai, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Rukainiai
Visaginasvisoje teritorijoje
Zarasų r.visoje teritorijoje

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"