TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Partnerystė su Kinija: pirmieji stiprūs daigai

2015 10 12 6:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Sparčiausiai auganti Kinijos kompanija „Fun Guide“, rugsėjo viduryje paskelbusi apie atėjimą į Lietuvą, šiuo metu čia jau ieško darbuotojų. Bet kol Lietuvos valdžia džiaugiasi sparčiai intensyvėjančiu dialogu su Kinija, analitikai pabrėžia, jog dabar abiejų šalių prekybiniai ryšiai dar labai menki.

Integruotus e. komercijos ir mobiliosios įrangos sprendimus didžiausiems Kinijos bankams ir įmonėms teikianti kompanija pirmajam savo padaliniui Europoje pasirinko Lietuvą. Planuojama, kad „Fun Guide Europe“ savo mobiliosios programinės įrangos kūrimo ir duomenų rinkimo biurą Vilniuje atidarys dar šį rudenį.

Pradėjo darbuotojų atranką

„Fun Guide Europe“ vadovas Europai Martti Mustila rugsėjį išreiškė tikėjimą Lietuvoje rasti talentų, kurie padėtų kurti aukščiausią kokybę, užtikrinti geriausią klientų patirtį ir kūrybingus sprendimus. Tuo tarpu „Fun Guide“ generalinis direktorius Lu Yongas sakė, kad kompanija didžiuojasi būdama viena iš pirmųjų Kinijos IT kompanijų, atradusių Lietuvos potencialą.

Memorandumą su Kinijos kompanija „China Merchants Group“ (CMG) pasirašė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. /Adomo Mickevicius (LRVK) nuotrauka

Andrius Francas, įdarbinimo kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris, LŽ sakė, kad pradiniame etape „Fun Guide Europe“ planuoja įdarbinti iki 10 darbuotojų. Vėliau, priklausomai nuo rezultatų, bus sprendžiama dėl tolimesnio darbuotojų poreikio. Darbuotojų paieška pradėta nuo rugsėjo vidurio, tad kol kas tebevykdoma kandidatų atranka, pokalbiai su jais.

Pašnekovas pažymėjo, kad kompanija pirmiausia dairosi patirties turinčių specialistų. Ieškomi mobiliąsias programėles gebantys kurti, su dviem populiariausiomis Android ir iOS platformomis dirbantys specialistai. Kompanija šiuo metu renkasi kandidatus techninio vadovo, naujo produktų dizainerio pareigoms užimti, o taip pat specialistus, galinčius testuoti ir tobulinti mobiliųjų programėlių funkcionalumą, patogumą naudoti ir pan. „Lietuvoje kompanija norėtų kurti kompetencijų centrą, pasižymintį europietišku požiūriu ir dizainu, kuris būtų naudingas ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė A. Francas.

„Fun Guide“ kuriamos mobiliosios programėlės jungia bankines paslaugas, nuolaidų kortelių funkcijas, lojalumo taškų sistemas, galimybę rezervuoti bilietus ar viešbučius bei sumokėti už komunalines paslaugas mobiliuoju telefonu. „Fun Guide“ taip pat kuria mobilias finansinių fondų valdymo, apsipirkimo mobiliaisiais įrenginiais, mobilių sprendimų smulkiajam verslui sistemas. Kompanijos sukurtomis sistemomis vien Kinijoje naudojasi daugiau nei 60 mln. žmonių.

2014 metais „E&Y“ pripažino „Fun Guide“ greičiausiai augančia Kinijos kompanija.

„Fun Guide Europe“ projektas – pirmasis investicinis projektas iš Kinijos šiais metais.

Džiaugiasi aktyvesne partneryste

„Pastaruoju metu Lietuvos ir Kinijos santykiai auga itin sparčiai, ypač verslo srityje – intensyviai plėtojame dvišalį dialogą, ieškome naujų galimybių mūsų verslui, žemės ūkio produkcijos gamintojams, infrastruktūros projektams. Mūsų Vyriausybė per beveik trejus darbo metus sugebėjo patrigubinti Lietuvos eksportą į Kiniją. Šis rodiklis puikiai atspindi mūsų suinteresuotumą lietuviškoms prekėms atverti vienos didžiausių pasaulio rinkų vartus“, – rezultatais LŽ didžiavosi šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Algirdas Butkevičius (centre) Vyriausybės rūmuose priėmė vienos stambiausių Kinijos Liaudies Respublikos valstybinės korporacijos „China Merchants Group“ (CMG) prezidentą Li Xiaopengą ir jo vadovaujamą delegaciją. /Adomo Mickevicius (LRVK) nuotrauka

Anot jo, su šios šalies vadovybe intensyviai dirbama įvairiais lygmenimis. Šiemet birželio pabaigoje premjeras susitiko su Kinijos vicepremjeru Gaoly Džangu, lapkričio pabaigoje planuoja vykti į Kiniją ir dalyvauti Centrinės bei Rytų Europos šalių vadovų susitikime su Kinijos premjeru Ly Kečiangu.

„Turiu pasidžiaugti, jog Kinijos investuotojai rodo susidomėjimą mūsų šalimi ir aktyviai svarsto galimybes čia dirbti“, – sakė A. Butkevičius ir priminė neseniai pasirašytus bendradarbiavimo ketinimų protokolus: korporacijos „China Merchants Group“ (CMG) – ir Kauno laisvosios ekonominės zonos, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei logistikos įmonės „VPA Logistics“.

Kaip jau skelbė LŽ, Kinijos valstybės valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų kompanija „China Merchants Group“ planuoja Lietuvoje steigti transporto ir pramonės centrą.

Premjeras A. Butkevičius taip pat nurodė, kad siekiama atverti daugiau galimybių bendradarbiauti su Kinija infrastruktūros, bankininkystės bei švietimo srityse. „Beje, pastaroji įgauna pagreitį dvišaliuose santykiuose: pavasarį tarp abiejų valstybių pasirašytas susitarimas dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo. Šis susitarimas yra labai svarbus abiejų valstybių mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimui, jis paskatins akademinius mainus“, – tvirtino premjeras.

Jis taip pat teigė matąs didelį bendradarbiavimo potencialą transporto ir logistikos srityse. Premjero teigimu, Lietuva galėtų tapti Kinijos prekių ir krovinių srautų paskirstymo centru Rytų Europoje.

Be to, Lietuvos ir Kinijos partnerystė, anot A. Butkevičiaus, stiprėja ir kitose srityse: vasarą darbą Lietuvos ambasadoje Pekine pradėjo mūsų žemės ūkio atašė. „Lietuva yra pasirengusi Kinijos rinkai pasiūlyti aukštos kokybės, ekologišką žemės ūkio ir maisto produkciją. Esame paprašę paspartinti lietuviškų pieno ir mėsos produktų eksporto į Kiniją galutinio leidimo išdavimą“, – teigė jis.

Prekyba – nepakankama

Banko DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimą vertino nuosaikiau. Jos teigimu, šiuo metu šalių prekybiniai ryšiai yra labai menki. Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje pagal rinkas Kinijai tenkančių prekių dalis šiemet tesiekė 0,6 proc. ir į Kiniją vežamų prekių srautas netgi šiek tiek susitraukė, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Fun Guide“ - viena iš pirmųjų Kinijos IT kompanijų, atradusių Lietuvos potencialą. /"Investuok Lietuvoje"nuotrauka

Vis tik diplomatiniame lygmenyje, kaip pastebėjo analitikė, mezgamos naujos ir vis tankesnės gijos glaudesniems šių dviejų šalių santykiams. „Lietuvos maisto eksportuotojams nukentėjus nuo Rusijos embargo ir ieškant naujų rinkų perorientuoti eksportą, didelė Kinijos rinka atrodė tikrai patraukliai. Pernai buvo atvertas kelias lietuviškos paukštienos, pieno ir jo produktų eksportui į Honkongą, šių metų pavasarį šių prekių sąrašą papildė ir mėsa. O rugpjūtį Lietuvoje lankėsi kokybės ekspertai iš Kinijos ir vertino Lietuvos veterinarinės kokybės sistemą. Jei vertinimai bus palankūs, Lietuva galės į Kiniją eksportuoti gyvus galvijus“, – dėstė pašnekovė.

Šiuo metu lietuviškos kilmės eksporto į Kiniją struktūroje vyrauja baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai ir t.t. (35 proc. viso eksporto); mediena ir jos dirbiniai, anglys (18 proc.); varis ir jo dirbiniai (12 proc.); optikos, fotografijos, kinematografijos, medicinos ir chirurgijos prietaisai (7,4 proc.); katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai (5,5 proc.); mineralinis kuras (5,3 proc.); chemikalai ir trąšos (3,5 proc.).

Su Kinijos milžinu dirbs logistikos įmonė „VPA Logistics“. /vpalogistics.eu nuotrauka

Ekonominiai sunkumai – ne kliūtis

Ar megzdama partnerystę su Kinija Lietuva turėtų įvertinti tolimosios šalies ekonominius sunkumus? I. Genytės-Pikčienės manymu, net ir lėtėjanti Kinijos ekonomika Lietuvos eksportuotojams išlieka patraukli. Esą iš „pasaulinio fabriko ir statybų aikštelės“ bandanti virsti paslaugomis ir vartojimu grįstu ūkiu Kinija keis savo prioritetus importuojamoms prekėms.

„Tiesa, masine gamyba konkuruoti šioje beribėje rinkoje nesame pajėgūs – mūsų gamintojai per maži, o ir gamybos sąnaudomis konkuruoti nepajėgūs. Tačiau nišinės ar aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos ir paslaugų klientų ten surasti potencialo yra apsčiai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tiesa, ji neatmetė kliūčių, galinčių kilti dėl Kinijos rinkos specifikos. Pavyzdžiui, Rusijoje Lietuvos verslininkai mokėjo dirbti ir turėjo konkurencinį kalbos, kultūrinių subtilybių žinojimo pranašumą, o siekiant dirbti su Kinija esą teks atlikti kruopščius namų darbus.

Kinijos investuotojai Lietuvoje

2015

Fun Guide

2014

CAMC Engineering

Tianjin Baodi Agri & Tech

Xinhua News Agency

Zhejiang Several Billion Biological Technology

2013

Featherland

Makhteshim-Agan Industries

2012

GRG Banking Equipment

2011

Huawei

Šaltinis: „Investuok Lietuvoje“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"