TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Parūpo uosto dividendai

2016 05 16 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Prieš 25 metus įkurtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veikla reguliuojama specialiu įstatymu. Jis yra svarbiausias administravimo instrumentas, tačiau neapima kapitalo grąžos nuostatos, kuri politiškai dar nėra susigulėjusi.

Klaipėdos uosto veikla, pastebima ir gerai vertinama regiono rinkoje, savo krante kritikuojama neretai. Per pastaruosius 15 metų, kai vyksta aktyvus infrastruktūros modernizavimas, krovos mastą ir privačių verslo subjektų investicijas išauginęs labiau nei dvigubai, ne kartą daryta įvairių tyrimų dėl žemės nuomos kainų, rinkliavų, investicijų efektyvumo ir pan.

Tačiau sukėlus audrą stiklinėje, po kurio laiko įsivyrauja rimtis, nes teisingų sprendimų randama daugiau nei prastų. Uosto veiklą stipriausiai reguliuoja išorės veiksniai: konkurencija, ES teisės aktai ir svetur išbandyti modeliai.

Pasigedo kapitalo grąžos

Reaguodamas į Ūkio ministerijai pavaldaus Valdymo koordinavimo centro atliktą valstybės įmonių analizę ir siūlomus 2016–2018 metais siektinos vidutinės nuosavo kapitalo grąžos rodiklius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Arvydas Vaitkus sako, kad uostui nurodytas 7,5 proc. skaičius yra nerealus. Pernai KVJUD kapitalo grąža siekė 5,2 proc., toks lygis leidžia sėkmingai uostą modernizuoti ir konkuruoti su Ryga, dvigubai didesne apyvarta lenkti Taliną.

„Nereikia tokios šoko terapijos – išmesti pavienius skaičius į viešąją erdvę. Jei valstybė patikėjo turtą prižiūrėti ir tausoti, mes tą ir darome“, – teigia uosto vadovas.

KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio manymu, rekomenduojamas kapitalo grąžos rodiklis – visiškas nesusipratimas, kilęs iš uosto veiklos nesupratimo. Todėl nesitikima, kad patrauks Vyriausybės dėmesį.

Bet jeigu tokie siūlymai sulauktų Vyriausybės pritarimo, tektų, anot A. Vaitkaus, didinti uosto pajamas keliant mokesčius: žemės nuomos – vietiniams uosto naudotojams, laivų rinkliavas – užsienio rezidentams. O tai sumenkintų uosto konkurencingumą, toks veiksmas valstybei gali sugrįžti bumerangu.

Valdymo koordinavimo centro iškeltas faktas, kad KVJUD viršijo reikalaujamą 5 proc. nuosavybės grąžos normą ir per 3 metus galėjo sumokėti daugiau nei 30 mln. eurų dividendų, bet į valstybės biudžetą pervedė tik 253 tūkst. eurų, konstatuoja tik aritmetinę netektį, o naudos visuomenei neįžvelgia.

2013 metų liepą Seimas balsavo už Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisą ir atleido KVJUD bei suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) terminalą statančią „Klaipėdos naftą“ nuo dividendų mokėjimo tuo pagrindu, kad įmonės įgyvendina valstybei svarbius ekonominius projektus, stato infrastruktūrą iš nuosavų bei skolintų lėšų. Dar anksčiau Vyriausybei sukantis iš keblios padėties, kai statyti reikėjo, o pinigų nebuvo, šioms įmonėms leista pervesti į biudžetą už 2012 metus ne 50 proc. pelno, kaip 2011 metais, o simbolinę dalį – 1 proc. dividendų.

Dividendai apkarto

KVJUD finansinių ataskaitų duomenimis, Klaipėdos uostas 2015 metais perkrovė 38,5 mln. tonų krovinių, direkcija gavo 55,2 mln. eurų pajamų, grynasis pelnas sudarė 23,7 mln. eurų, investicijoms skirta 20,4 mln. eurų. Šiais ir ateinančiais metais prognozuojama daugiau pajamų ir lėšų investicijoms.

Bet ataskaitose kaip uodega velkasi neapibrėžtieji įsipareigojimai, iš kurių vienas tiesiogiai susijęs su 2011 metų dividendais ir yra verslo etikos pamoka.

Klaipėdos uostas 2009 metų pabaigoje buvo paskelbęs valčių prieplaukos statybos konkursą, kurį laimėjo vokiečių kompanija. Darbai vertinti 37 mln. litų, iš jų 10 mln. litų tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų, bet per sunkmetį pinigai nukreipti į kitus projektus ir uostas jų negavo. Susivežę medžiagas rangovai ilgai laukė starto, bet 2012-ųjų pavasarį projektas oficialiai sustabdytas, motyvuojant tuo, kad KVJUD buvo įpareigota valstybei sumokėti 34 mln. litų dividendų. Vokiečiai padavė KVJUD į teismą ir ginčas tęsiasi iki šiol.

Užsakovui nesutinkant su rangovo pretenzija, vokiečių kompanija 2014 metais teismui pateikė dar didesnį nuostolių atlyginimo ieškinį, reikalaudamas sumokėti iš viso 1,4 mln. eurų (4,8 mln. litų). Pagal tarptautinę teisę, KVJUD buvo priversta nedelsiant atlyginti 422,5 tūkst. eurų už medžiagas, o dėl pridėtinių išlaidų – paskirta nauja ekspertizė. Tačiau šioje istorijoje kur kas didesni nuostoliai dėl tarptautinės reputacijos, nes toks atvejis Klaipėdos uostui prestižo nepridėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"