TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pašalpos sunkiai pasiekia bedarbius

2009 02 09 0:00
Sausio mėnesį užregistruota 42,9 tūkst. bedarbių, o tai yra 14,7 tūkst., arba 52 proc., daugiau nei praėjusių metų gruodžio mėnesį.
LŽ archyvo nuotrauka

Bedarbio pašalpas gaunantys žmonės teigia, kad darbo birža gerokai vėluoja pervesti jiems priklausančias lėšas. Tačiau biržos atstovai mušasi į krūtinę, neva pinigų pakanka ir išmokos gyventojus pasiekia laiku, nors bedarbių sparčiai daugėja.

Vilnietė Laura, turinti 20 metų darbo stažą ir auginanti 2 paauglius sūnus, buvo atleista iš darbo prieš šv. Kalėdas. Ji LŽ pasakojo, kad Vilniaus darbo biržoje užsiregistravo gruodžio pabaigoje. Bedarbio pašalpa už sausį jai turėtų būti išmokėta vasario mėnesį. Tačiau be pajamų likusi moteris bijo, kad šį mėnesį jos nesulauks. Mat pažįstami jai pasakoja, kad visuose regionuose darbo biržos pašalpas išmokėti paprastai vėluoja apie 10 dienų.

"Žmonės darbo biržoje pasakoja, kad visuomet pinigai vėluoja 10 ir daugiau dienų. O man biržos tarpininkė pasakė, kad pinigų nesitikėčiau iki vasario pabaigos, nors jie priklausytų mėnesio pradžioje. Tarpininkė sakė, kad išmokos vėluoja, nes darbo birža šiuo metu neturi pinigų. Tikiu, kad ne tik man, bet ir visiems taip bus. Sausio mėnesį pašalpas žmonės sakė gavę 10 dienų pavėluotai", - LŽ susijaudinusi pasakojo Laura.

Brangios darbo paieškos.

Prienų rajone gyvenanti Ligita Valkauskienė susiduria su kitomis bėdomis - jau keletą mėnesių nesėkmingai bando susirasti darbą ir baiminasi, jog netrukus baigsis darbo biržos pašalpos mokėjimo terminas. Moteris LŽ sakė darbo netekusi rugsėjo mėnesį, kai buvo uždarytas rajono kultūros centras. Ji tikino, kad iki šiol pašalpas gaudavusi laiku, tačiau itin vargino darbo paieškos, biržos siuntinėjimas pas darbdavius.

"Kartą ar net du kartus per savaitę siųsdavo į Kauną, Alytų ir kitus didžiuosius miestus pasikalbėti su darbdaviu dėl darbo. Važiuoti 100 kilometrų atstumą reikia už savas lėšas, o juk tos pašalpos yra nedidelės ir pinigai greitai tirpsta. Be to, net jei pavyktų gauti darbą, pavyzdžiui, Kaune, vargu ar važinėčiau kasdien. Juk atlyginimą

darbdaviai siūlo nedidelį - iki 1 tūkst. litų. Tiek ir išleisčiau kelionėms iš namų į Kauną. Patys darbdaviai Kaune sakydavo, kad neturi galimybių nei apgyvendinti mieste, nei padengti mano kelionių išlaidų", - kalbėjo 20 metų kultūros centre režisiere išdirbusi L.Valkauskienė.

Moteris sakė prašiusi darbo biržos darbuotojų padėti susirasti darbą aplinkiniuose miesteliuose, tačiau jai buvo pareikšta, kad net neturėtų vilčių.

Išmokėjo už gruodį ar ne?

LŽ autorė penktadienį paskambino vienai iš Vilniaus darbo biržos tarpininkių sostinei ir prisistatė kaip neseniai užsiregistravusi bedarbė. Išgirdusi klausimą, ar nevėluos pašalpos, biržos tarpininkė piktokai atkirto, kad pinigai visuomet pervedami nuo 15 iki paskutinės mėnesio dienos. "Kada gausite pinigus, priklausys nuo "Sodros". Bus pinigų - perves lauku, nebus - vėluos. Vėluoti gali ir mėnesį. O ką, jūs nežinote, kokia dabar situacija Lietuvoje? Dar už gruodį žmonės negavę pašalpų", - prasitarė tarpininkė.

Kiti Vilniuje registruoti bedarbiai LŽ patvirtino, kad nuo gruodžio pradžios užsiregistravę biržoje priklausančios bedarbio pašalpos dar nėra gavę iki šiol.

Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika LŽ įtikinėjo, jog pinigai už gruodžio mėnesį visų bedarbių pašalpoms pervesti, tačiau ar kiekvienas asmuo juos gavo, 100 proc. garantuoti neišdrįso. Jis pripažino, kad gali būti neaiškumų, be to, žmonės galėjo neatvykti laiku į darbo biržą. "Už sausį mokama dabar, visiems pinigai tikrai dar nepervesti. Kol kas pinigų nepritrūkome, finansavimas geras", - pabrėžė jis.

E.Valeika tikino, jog pašalpos bedarbiams pastaruoju metu išmokamos laiku. "Prieš tris mėnesius išmokos vėlavo dėl to, kad staiga pagausėjo užsiregistruojančių biržoje žmonių. Tačiau pinigai vėlavo tik apie savaitę. Dabar visiems mokama laiku", - tikino jis.

Pašnekovo teigimu, netekę darbo gyventojai gali būti siunčiami pakelti arba įgyti naujos kvalifikacijos, o pagal šiandien galiojančius įstatymus besimokantiems bedarbiams mokama vidutiniškai apie 560 litų stipendija ir visa nedarbo išmoka. Penai į profesinį mokymą birža nusiuntė apie 2 tūkst. žmonių. Šiemet planuojame apmokyti per 3 tūkst. žmonių.

Faktai

Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė LŽ teigė, kad per sausio mėnesį Vilniaus darbo biržoje užsiregistravo daugiau kaip 9 tūkst. ieškančių darbo asmenų, o laisvų darbo vietų yra šiek tiek per tūkstantį. Kasdien užregistruojama apie 500 naujų ieškančių darbo žmonių.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų sausio mėnesį užregistruota 42,9 tūkst. bedarbių, o tai yra 14,7 tūkst., arba 52 proc., daugiau nei praėjusių metų gruodžio mėnesį. Palyginti su gruodžio mėnesiu, sausį siūlomų darbo vietų sumažėjo beveik tūkstančiu. Dabar jų yra kiek daugiau nei 9 tūkst., todėl pretendentų į vieną darbo vietą taip pat padaugėjo.

B.Balynienė pažymėjo, jog net apie 40 proc. žmonių neturi jokios kvalifikacijos. Jos žiniomis, bedarbiams pašalpos vėlavo prieš Naujuosius metus, tačiau, pasak jos, metų pabaigoje visos bedarbių pašalpos buvo išmokėtos. "Jokio "strigimo" neturėtų būti, nes pinigų yra pakankamai", - tikino B.Balynienė.

"Sodra" teigia sausį į biudžetą nesurinkusi apie 50 mln. litų, o rezervo nebeturinti.

Lina Burbaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė, LŽ tikino, kad už gruodį visiems bedarbiams išmokėtos pagal įstatymą jiems priklausančios pašalpos. "Dabar nedarbo išmokoms mokėti lėšų pakanka", - teigė ji.

Nedarbo socialinio draudimo išmokoms (bedarbio pašalpoms) už 2009 metų sausį išmokėta 19,3 mln. litų. Nedarbo socialinio draudimo išmokoms 2009 metais Užimtumo fonde numatyta 160,2 mln. litų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms 2009 metais numatyta apie 200 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų, kurių didžioji dalis bus panaudota be darbo likusių žmonių naujai profesijai įgyti.

Siūlo nemokėti už prastovas

Kaip ant mielių augant bedarbių skaičiui, darbdaviai ragina valdžią supaprastinti darbuotojų atleidimo iš darbo sąlygas. Neva šitaip atleidus 3-4 darbuotojus, būtų išsaugomos vietos dešimtims. Ūkio ministro Dainiaus Kreivio teigimu, šiuo metu tokios lengvatos gali sukelti socialinį sprogimą. Tačiau ministras laikosi nuomonės, kad reikia leisti darbdaviams nemokėti už prastovas.

Kyla klausimas, ar toks ministro siūlymas nėra finansiškai naudingas valstybės biudžetui. Mat darbdaviai "pririš" darbuotojus, ir šie, nors ir neturėdami pajamų, negalės užsiregistruoti darbo biržoje, o valstybei nereikės mokėti pašalpų.

Tačiau ūkio ministro patarėja ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė LŽ teigė, kad siūlymu nemokėti už prastovas siekiama stabdyti vis dažnesnius atleidimus. "Nuo piktnaudžiavimo atvejų būtų apsidrausta įvedus apribojimą, kad tokių prastovų būtų ne daugiau kaip 1 diena per savaitę", - pažymėjo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"