TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pašalpos tik tiems, kam reikia

2013 06 04 7:49
A.Pabedinskienė: "Žmonės bus skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų." Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Nuo birželio 1 dienos įsigalioję Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai neturėtų gąsdinti žmonių, stovinčių eilėse prie savivaldybių socialinio aprūpinimo skyrių, tačiau tai signalas ilgalaikiams bedarbiams aktyviau ieškotis darbo.

Kaip LŽ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistė Lina Burbienė, "Sodros" išmokas darbo netekę gyventojai gaus kaip gavę, keičiasi tik socialinės paramos skyrimo tvarka. Ministerijos duomenimis, tokią finansinę paramą per metus gauna vidutiniškai 222 tūkst. Lietuvos šeimų, tarp kurių tik apie 22,5 proc. tų, kurios naudojasi ir "Sodros" mokamomis nedarbo išmokomis.

Kaip žinoma, šiemet nustatyta didžiausia nedarbo draudimo išmoka yra 650 litų, o didžiausia savivaldybės mokama paramos suma - 350 litų.

Gyvenimui reikia užsidirbti

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, siekiama, kad "Sodros" mokamos nedarbo draudimo išmokos ir savivaldybių skiriama parama nebūtų pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. "Socialinė parama - socialinės pašalpos ir kompensacijos - turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiu būdu neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti gyvenimui", - sako ministrė.

Iki šiol maksimali savivaldybės parama galėdavo būti mokama darbingo amžiaus darbingiems gyventojams, neturintiems darbo trejus metus, o nuo šiol šis laikotarpis trumpinamas iki vienų metų. Vėliau ilgalaikiams bedarbiams skiriama parama laipsniškai mažėtų. Nuo šiol visa socialinė pašalpa bedarbiui bus proporcingai mažinama: nuo 24 mėnesių - 30 proc., nuo 36 mėnesių - 40 proc. ir taip toliau.

Išimtys galėtų būti taikomos tik tada, jei darbo birža per metus nepateiktų bedarbio kvalifikaciją atitinkančio darbo pasiūlymo. Be to, socialinė pašalpa nebus mažinama vaikams.

Ministrės teigimu, yra pastebėta, kad žmonių neskatina dirbti nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. Tai ypač akivaizdu vietovėse, kuriose gyventojams kainuoja kelionė į darbą ir namo, be to, kai tenka pietauti viešojo maitinimo įstaigose. Bedarbiai, gaunantys nedarbo draudimo išmokas, neprivalo mokėti ir kai kurių mokesčių.

Įstatymo pakeitimuose savivaldybėms yra numatyta galimybė tam tikrą laiką teikti piniginę paramą šeimoms, kurių pajamos, įsidarbinus ilgalaikiam bedarbiui šeimos nariui, neviršija 20 proc. valstybės remiamų pajamų. Jos šiuo metu yra 350 litų.

Kita buvusių ilgalaikių bedarbių privilegija - 50 proc. buvusios paramos dydžio priedas prie algos, kuris bus mokamas pusmetį. Iki šiol tokie priedai būdavo mokami tik darbą susiradusiems ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų. Ši nauja nuostata lyg ir būtų neteisinga gyventojams, kurie, netekę darbo, skuba ieškotis kito. Tačiau, anot L.Burbienės, nederėtų užmiršti, kad žmonėms, ilgą laiką neturėjusiems darbo, darosi vis sunkiau susirasti naują.

"Žmonės bus skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų", - įstatymo naujoves komentuoja ministrė A.Pabedinskienė.

Kompensuos ne visiems

Nuo birželio keičiasi ir būsto šildymo kompensacijų mokėjimo tvarka. Iki šiol kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau kartais žmonės persikelia gyventi, pavyzdžiui, į sodo namelį. Nuo šiol savivaldybės turės teisę įvertinti ir galės spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui dera skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

Pakoreguotos ir būsto šildymo kompensacijų teikimo sąlygos, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo. Atsisakiusiems dalyvauti gyvenamojo namo renovavimo projekte jau nuo artimiausio šildymo sezono kompensacija bus mažinama 50 proc., o nuo 2014-2015 metų šildymo sezono ši kompensacija tokiems gyventojams visiškai nebus mokama, kol nebus įgyvendintas namo atnaujinimo projektas.

Spręs savivaldybės

Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams stebėsena buvo pradėta dar praėjusiais metais Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonuose. Šiose savivaldybėse, kaip teigiama, pavyko pasiekti, kad pašalpų nesikreiptų asmenys, oficialiai nurodantys mažesnes gaunamas pajamas, negu yra iš tikrųjų. Mat mažesnėje teritorijoje žmonės vieni kitus stebi ir gerai pažįsta, tad žino, kam reikia iš tikrųjų padėti, o kas naudojasi įstatymų spragomis. Pasak L.Burbienės, šių bandomųjų savivaldybių patirtis ir pačių savivaldybių pasiūlymai padėjo parengti dalį pataisų, kurios įsiteisėjo šį mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"