TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pašalpų gavėjai nesėdi be darbo

2015 05 28 6:00
Prievolė atidirbti už socialinę paramą kritikuojama dėl to, kad neva pažeidžia konstitucines žmogaus teises. Alinos Ožič nuotrauka

Pernai kiek mažiau nei trečdalis visų socialinės pašalpos gavėjų buvo pasitelkti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Lietuvoje tik viena savivaldybė netaiko remiamiems gyventojams tokios prievolės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai vidutiniškai per vieną mėnesį socialines pašalpas gavo 140,1 tūkst. asmenų. Iš jų visuomenei naudingai veiklai atlikti vidutiniškai per mėnesį pasitelkta 37,7 tūkst. (26,9 proc.) socialinės pašalpos gavėjų.

2014 metais visuomenei naudingą veiklą organizavo 59 savivaldybės. Tik vienoje – Panevėžio miesto savivaldybėje – visuomenei naudinga veikla kol kas neorganizuojama. Daugiausia pašalpos gavėjų pasitelkta Kaišiadorių rajono (55,8 proc.), Zarasų (53,4 proc.) ir Prienų rajonų (52,7 proc.) savivaldybėse, o mažiausiai – Vilniaus miesto (2,6 proc.), Palangos miesto (3,9 proc.) ir Klaipėdos miesto (6,3 proc.) savivaldybėse.

LŽ primena, kad pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymą savivaldybės administracija turi teisę visuomenei naudingai veiklai pasitelkti darbingus nedirbančius ir nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, jei jie gauna piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto šildymo, geriamojo bei karšto vandens išlaidų kompensacijas) ir nedalyvauja aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, nedirba viešųjų darbų, nedalyvauja persikvalifikavimo mokymuose ir pan.

„Visuomenei naudinga veikla dažnai tapatinama su viešaisiais darbais, tačiau tai yra klaidinga, nes viešieji darbai yra su darbo santykiais susijusi veikla, o visuomenei naudinga veikla savo esme yra neatlygintina ir nepatenka į Darbo kodekso reguliuojamų santykių sritį“, - patikslino SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina. Anot jos, visuomenei naudingų darbų tikslas – pagelbėti sudėtingoje padėtyje atsidūrusiems gyventojams aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, kelti savo iniciatyvą ir darbinę motyvaciją.

Pasipriešinimo nesulaukė

Aktyviausiai socialinės pašalpos gavėjus į veiklą įtraukianti Kaišiadorių rajono savivaldybė tokią tvarką pradėjo taikyti tik pernai. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė nurodė, kad visuomenei naudingos veiklos trukmė už kiekvieną piniginės socialinės paramos teikimo mėnesį siekia iki 40 valandų per mėnesį.

„Negaliu pasakyti, kad pradėjus taikyti šią tvarką buvo jaučiamas pašalpos gavėjų pasipriešinimas. Per 2014 metus skundų dėl to neturėjome. Manau, kad žmonės yra aktyvūs, geranoriški ir bendruomeniški. Aišku, pasitaiko ir tokių, kuriems viskas blogai, kurie nori nieko neveikti ir tik gauti pašalpas, bet tokių nedaug“, - kalbėjo ji.

Pašnekovė pasakojo, kad su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaromos sutartys. Tad tiems, kurie šios veiklos vengia, t. y. nevykdo sutartinių įsipareigojimų, piniginė socialinė parama gali būti neteikiama arba jos teikimas gali būti nutrauktas, iki jie šią veiklą vykdys.

Vilniaus miesto savivaldybė, palyginti su kitomis, visuomenei naudingai veiklai atlikti pernai pasitelkė mažiausią dalį pašalpos gavėjų, bet jie visiškai patenkino poreikį. Tai patvirtino savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vyriausioji socialinių išmokų specialistė Ana Venclovaitienė. Vilniaus mieste valstybei naudingą veiklą organizuoti yra įgaliotos 342 įstaigos ir 21 seniūnija, tiesa, ne visos jos šią veiklą organizuoja. Anot pašnekovės, pernai visuomenei naudingai veiklai atlikti pasitelki 622 asmenys, iš jų 123 nenuvyko pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, t.y. veiklos neatliko. Paprastai atlikti šią veiklą atsisako arba jos neatlieka apie 20 proc. visų pasitelktų asmenų.

Įdarbintų atlikti viešuosius darbus

Kol kas vienintelė socialinės pašalpos gavėjų į darbus neįkinkanti Panevėžio miesto savivaldybė prievolę dirbti visuomenei naudingus darbus kritikuoja. Šios savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas LŽ teigė, kad tvarka „įdarbinti“ socialinės pašalpos gavėjus yra parengta, tačiau reikia surasti ir paskirti už tai atsakingą asmenį.

Vertindamas prievolę atidirbti už socialinę pašalpą pašnekovas pirmiausia abejojo, ar ji neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Mat asmenys esą verčiami atidirbti už išmoką, kuri ir taip pagal įstatymą jiems priklauso. Antra, pašalpų gavėjai neva prilyginami nusikaltėliams arba nusižengėliams, kurie teismo arba policijos sprendimu priverstinai atlieka nemokamus viešuosius darbus.

„Apskritai išmoka labai nedidelė, o dar reikia už ją atidirbti. Be to, dirbant visuomenei naudingus darbus nesikaupia darbo stažas. Tai reiškia, kad kai šie pašalpų gavėjai sulauks pensinio amžiaus, visa bendruomenė vėl turės juos išlaikyti, nes jie neturės pakankamo darbo stažo“, - tvarką kritikavo V. Michailovas.

V. Michailovo manymu, vietoj prievolės vykdyti visuomenei naudingą veiklą būtų daug paprasčiau ir logiškiau pašalpos gavėjus įdarbinti dirbti viešuosius darbus. Mat toks darbas grįstas darbo sutartimi, o jį dirbantys asmenys kaupia darbo stažą ir yra apdrausti. „Tuomet viskas stotų į savo vietas - savivaldybės dirbtų savo, o ne darbo biržos darbą, būtų sutaupoma pinigų, darbuotojai kauptų darbo stažą, o visuomenė nesipiktintų, kad pašalpų gavėjai nieko nedirba ir pašalpas gauna“, - dėstė jis.

V. Michailovas įsitikinęs, kad pašalpų gavėjai jiems siūlomų viešųjų darbų neatsisakytų, net jei dabartinė tvarka numato, jog bedarbis gali atsisakyti darbo biržos siūlomo darbo ir neprarasti bedarbio statuso. Mat papildomo pajamų šaltinio neturintys gyventojai iš menkos pašalpos vos išgyvena. „Puikiai matyti, kuris tik iš pašalpų gyvena: tokio žmogaus akys nešviečia, ateina susmukęs. Jis neturi jokių vilčių ir, be abejo, sutiktų dirbti“, - tvirtino pašnekovas.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų sausio-balandžio mėnesiais pagal Laikino užimtumo rėmimo priemonę dirbti viešuosius darbus buvo įdarbinta 4,6 tūkst. bedarbių. Pernai šalyje viešuosius darbus iš viso dirbo 21,9 tūkst. bedarbių. Didžiąją dalį – 84,5 proc. - viešuosius darbus dirbusių bedarbių sudarė papildomai remiami asmenys. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 59,1 proc. visų viešiesiems darbams įdarbintų bedarbių, nekvalifikuoti darbuotojai - 49,5 proc., o vyresni kaip 50 metų – 47,6 procento.

Teisių nepažeidžia - padeda save išreikšti

Prievolė dirbti už gaunamas socialines išmokas naikina dar ir šiandien egzistuojančią gyvenimo iš išmokų kultūrą. Tuo įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros docentė dr. Jūratė Imbrasaitė. Tokia prievolė visuomenei paskleidžia žinią, kad pinigai nedalijami veltui. „Mes mažai apie tai kalbame, tačiau socialinės politikos priemonės iš tiesų daro poveikį visuomenės nuomonei“, - teigė pašnekovė.

Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis pripažino, kad iki krizės išties dominavo nuostata, jog Konstitucija užtikrina minimalias pajamas, todėl nėra formalaus pagrindo iš žmogaus reikalauti paramą „užsidirbti“. Tačiau po sunkmečio požiūris esą kiek pasikeitė. Bręsta suvokimas, kad žmogui suteikiamos garantijos yra valstybės išlaidos, kurias kažkas turi uždirbti.

„Paramą gaunančio žmogaus laisvė neneigiama ir iš jo nereikalaujama atidirbti už kiekvieną jam skirtą centą. Dirbdamas 4 valandas per savaitę žmogus grąžina maždaug dešimtadalį to, ką gavo. Taigi toks darbas už socialinę paramą konstitucinei teisei neprieštarauja. Netgi priešingai – jis padidina valstybės įsipareigojimą sudaryti sąlygas žmogui, kuris neranda nuolatinio darbo, realizuoti savo gebėjimą dirbti. Juk darbas nėra vien prievarta – tai ir saviraiška, bendravimas, įgūdžių palaikymas“, - pažymėjo B. Gruževskis. Jis įsitikinęs, kad dar mokykloje turėtų būti ugdoma nuostata, kad prašydamas paramos žmogus padidina savo atsakomybę tam, kuris suteikė pagalbą.

Be to, pašnekovo teigimu, priemonės, įdarbinančios socialinę paramą gaunančius žmones, labai skatina atsisakyti pašalpos tuos, kuriems jos iš tiesų nereikia. Tokiu būdu sutaupyta maždaug 20-30 proc. socialinei paramai skiriamų lėšų. „Šešėlio šios priemonės tiesiogiai nemažina, bet didina valstybės biudžeto panaudojimo socialiniams tikslams efektyvumą“, - pabrėžė jis.

Vis dėlto J. Imbrasaitė įsitikinusi, kad socialinių pašalpų gavėjams skirstant darbus reikėtų analizuoti, kokią kvalifikaciją jie turi. Ji pažymėjo, kad iš valstybės pašalpų gyvenantys žmonės nėra vien asocialūs ar problemų dėl alkoholio turintys asmenys, nors kartais linkstama taip manyti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra dirbančių, tačiau skurdo nepajėgiančių įveikti žmonių, kurie taip pat gauna pašalpas.

Dėl šios priežasties užsienyje, kaip pažymėjo J. Imbrasaitė, privalomieji darbai apima viešąjį, privatų ir trečiąjį – nevyriausybinį - sektorių. „Pavyzdžiui, JAV už mokamas pašalpas galima įsidarbinti nevyriausybinėse organizacijose. Pas mus tokia galimybė visai užmirštama, tačiau galbūt ji sustiprintų nevyriausybinį sektorių? Aišku, reikėtų klausti šių organizacijų atstovų nuomonės, ar toks darbas pasitvirtintų“, - svarstė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"