TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasaulis 2030-aisiais: kas nekamuos Lietuvos?

2014 05 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Analitikai prognozuoja, kad 2030 metais pasaulis turės kovoti su visuomenės senėjimu, didelėmis valstybių skolomis ir išteklių trūkumu. Lietuvai galvos skausmą kels nepavydėtinos demografinės tendencijos, todėl kiti iššūkiai atsidurs antrame plane.

Po šešiolikos metų pasaulis bus smarkiai pasikeitęs – didesnę nei dabar visuomenės dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės. Jie susitelks miestuose ir bus įvaldę pažangiausias technologijas. Daugumą šalių kamuos skolų, aplinkosaugos ir išteklių trūkumo problemos, o pasaulio ekonomikai didžiausią įtaką darys nauji galios centrai – šiuo metu sparčiai besivystančios valstybės. Tokį pasaulį 2030-aisiais pranašauja audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklas KPMG.

"Vadovėlinis" krizės pavyzdys

Studiją „Ateities valstybė 2030“ atlikę analitikai pateikė tikėtinus ateities scenarijus ir iššūkius pasaulio valstybėms. Joje teigiama, jog pailgėjusi vidutinė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas padidins pagyvenusių žmonių dalį visose šalyse, todėl kils socialinės apsaugos - senatvės pensijų, sveikatos apsaugos - finansavimo sunkumų. Kai kuriuose regionuose bus sunku rasti naujų darbo vietų jaunimui.

Nepalankias demografines tendencijas, kaip pagrindinį iššūkį Lietuvos ekonomikai, iš studijoje prognozuojamų problemų išskyrė ir Lietuvos ekonomistai. Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, Lietuva bus "vadovėlinis" demografinės krizės pavyzdys - neva jokia kita ES valstybė nepatirs tokios ryškios visuomenės struktūros transformacijos.

„Ilgėjanti gyvenimo trukmė - džiuginantis pokytis, tačiau mažėjantis darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų santykis sukurs didžiulę įtampą valstybės finansams“, - sakė jis. Anot pašnekovo, šiuo metu šimtui darbingo amžiaus žmonių tenka 27 pensininkai. Tačiau iki 2030 metų šis rodiklis, kaip rodo Eurostato prognozės, beveik padvigubės. Tuomet šimtui darbingo amžiaus gyventojų teks 47 pensininkai. Lietuvoje šis santykinis rodiklis bus pats blogiausiais ES (jos vidurkis sieks 39).

N.Mačiulis: "Lengviausia ir geriausia išeitis būtų, jei jau dabar staiga pradėtų didėti gimstamumas." / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Ką tai reiškia visuomenei ir valstybės finansams? Jau dabar valdžiai nelengva rasti galimybių mokėti adekvačias pensijas ir rasti finansinių išteklių krizės laikotarpiu nesumokėtoms pensijoms grąžinti. Po 15 metų, kai darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų santykis sumažės perpus, mokėti adekvačias pensijas vien iš dirbančių žmonių surenkamų socialinio draudimo įmokų bus neįmanoma. Kadangi demografinės tendencijos labai inertiškos - joms pakeisti reikia dešimtmečių, - apie šios bręstančios demografinės katastrofos švelninimo priemones būtina mąstyti jau šiandien. Tiesą sakant, reikėjo pagalvoti prieš dešimtmetį“, - neslėpė N.Mačiulis.

Viltis - ne strategija

Ekonomisto teigimu, iš dalies valstybės finansų naštą sušvelnins tai, kad dauguma dirbančių gyventojų gaus pensiją iš sukauptų lėšų pensijų fonduose. Tačiau to esą neužteks. Jei demografinės tendencijos nepasikeis, teks arba radikaliai vėlinti pensinį amžių, arba pritraukti daug darbingų imigrantų, galinčių mokėti socialinio draudimo įmokas, arba didinti mokesčių naštą. „Visos šios alternatyvos yra sunkiai įgyvendinamos ir labai nepatrauklios. Žinoma, lengviausia ir geriausia išeitis būtų, kad jau dabar staiga pradėtų didėti gimstamumas. Tačiau viltis - ne strategija“, - svarstė N.Mačiulis.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pripažino, kad Eurostato pateikta 2060

metų demografinė prognozė labai pesimistiška. „Akivaizdu, jog Lietuvoje visuomenės senėjimas yra užprogramuotas. Ilgainiui disproporcija tarp ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių gyventojų labai smarkiai padidės. Natūralu, kad tokios perspektyvos jau dabar verčia abejoti „Sodros“ einamojo finansavimo (angl. pay-as-you-go) sistemos tvarumu ir kelia vis didesnį nepasitenkinimą tarp jaunų žmonių. Savo sumokėtais mokesčiais pensininkus išlaikantys žmonės tikrai nėra garantuoti, kad bus kam mokėti mokesčius jų pensijoms“, - kalbėjo DNB atstovė.

Valdžios skola nebaugina

Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus kitos pasaulinės problemos, anot N.Mačiulio, Lietuvoje nebus itin aktualios. Tačiau KPMG analitikai išskiria ir daugiau neišvengiamų tendencijų. Vienas pavojingesnių numatomų pokyčių - viešojo sektoriaus skolos, jos ribos fiskalinį ir politinį vyriausybių pasirinkimą. Ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos poreikių tenkinimas priklausys nuo to, kaip vyriausybės pajėgs suvaldyti viešojo sektoriaus skolas ir ras naujų būdų teikti viešąsias paslaugas.

LŽ archyvo nuotrauka

Tiesa, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos lygis, kaip pažymėjo I.Genytė-Pikčienė, dabar yra vienas mažiausių ES. Tačiau 2009 metų krizė ir kova su nuosmukiu parodė, kaip greitai ta skolos kupra gali augti sunkmečiu. „Todėl pats laikas tuo rūpintis dabar, kai Lietuva įžengia į verslo ciklo pakilimo fazę. Būtinas toli matantis strateginis valdymas, politinė valia, fiskalinė politika, padedanti sukaupti finansinį rezervą, kai ūkis auga, ir pasirengti iššūkiams, kai ekonomika traukiasi“, - dėstė ekonomistė.

Išteklių nestigs

Skaičiuojama, kad 2030 metais beveik du trečdaliai žmonijos gyvens miestuose. Urbanizacijos procesas suteiks daugiau galimybių ekonominei ir socialinei plėtrai bei tvaresnei gyvensenai, tačiau tuo pat metu grasins iššūkiais plėtojant infrastruktūrą ir atsargų, tokių kaip vanduo, maistas, dirbama žemė bei energijos ištekliai, trūkumu. Atsakingas jų naudojimas atsidurs vyriausybių dėmesio centre.

I.Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad Lietuva su urbanizacijos tendencija susiduria jau keletą pastarųjų metų: gyventojai kraustosi iš periferinių vietovių į didesnius miestus, tuo metu priešingas procesas vyksta labai vangiai. Esą natūralu, kad darbo pasiūlos galimybės daug didesnės ten, kur telkiasi verslas. "Mažų miestelių ir kaimų nykimas taip pat užprogramuotas vien dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, kurį lemia ne tik natūralūs visuomenės senėjimo ir gimstamumo mažėjimo procesai, bet ir išskirtinio masto emigracija, fiksuota pastaraisiais metais“, - sakė ji.

Tačiau N.Mačiulis laikosi kitokios nuomonės. Ekonomisto teigimu, Lietuvoje urbanizacija vyksta lėtai, tad miestai išliks palyginti maži, o jų infrastruktūra nebus perkrauta. Išteklių trūkumas šaliai taip pat nekels didelio galvos skausmo, nes Lietuvoje dirbamos žemės plotas, tenkantis vienam gyventojui, yra didelis, gėlo vandens atsargos nemažėja, o energetinis efektyvumas auga. „Tiesa, technologinė pažanga Lietuvos tikrai neaplenks - kompiuterizacija ir robotizacija panaikins daug rutinos darbų, o aukštesnis nedarbo lygis dar labiau didins socialinę įtampą ir valstybės finansų naštą“, - sakė jis.

Pigia darbo jėga nenukonkuruos

I.Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad technologinė pažanga ir struktūrinis Lietuvos ūkio persiorientavimas turėtų tapti vienu pagrindinių raidos tikslų. Šiuo metu Lietuvoje vis dar vyrauja ne itin pažangių technologijų pramonė, o šaliai, turinčiai seklią darbo rinką, orientuotis vien į pigios darbo jėgos konkurencinį pranašumą esą neperspektyvu. „Lietuvai reikėtų pamažu persiorientuoti prie didelę pridėtinę vertę kuriančios gamybos, atitinkamai adaptuoti ir kadrų rengimo, perkvalifikavimo sistemas. Tik tai mums padėtų išlikti konkurencingiems ir garantuotų tvarų augimą. Nes jau šiandien nebegalime konkuruoti pigia darbo jėga – šiuo aspektu yra daug patrauklesnių valstybių“, - pabrėžė ji.

KPMG analitikai studijoje pažymi, kad informacinių ir komunikacijos technologijų pažanga per pastaruosius 30 metų iš esmės pakeitė visuomenę, o nauja technologijų raidos banga suteiks dar daugiau naujų galimybių. Tačiau jomis pasinaudoti, taip pat užtikrinti saugumą ir skaidrų bei efektyvų reguliavimą taps rimtu klausimu šalių vyriausybėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"