TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasaulis be grynųjų

2012 04 02 6:00

Švedija rengiasi pirmoji pasaulyje atsisakyti grynųjų pinigų. Elektroninė bankininkystė mažina šešėlinę ekonomiką bei kyšininkavimą, tačiau didina kibernetinių nusikaltimų pavojų.

1661 metais Švedija pirmoji įsivedė popierinius pinigus, o dabar ši Skandinavijos valstybė ketina žengti dar toliau - pirmoji pasaulyje jų atsisakyti.

"Man apskritai nesuprantama, kodėl mes vis dar turime spausdinti banknotus", - sako garsiosios aštuntojo dešimtmečio popgrupės ABBA buvęs narys Bjornas Ulvaeusas, aktyvus pasaulio be grynųjų pinigų propaguotojas.

Tokio pasaulio kontūrai jau pradeda ryškėti jo aukštųjų technologijų modernioje šalyje, sukeldami nemenką nepasitenkinimą tų, kuriems banknotai ir monetos labiau patinka nei skaitmeniniai pinigai.

Daugelyje Švedijos miestų už viešąjį transportą nebesusimokėsi grynaisiais - bilietai iš anksto apmokami arba įsigyjami mobiliuoju telefonu, siunčiant SMS. Kol kas dar nedidelė, bet vis didėjanti verslo dalis priima tik korteles, o kai kurie bankų padaliniai, uždirbantys iš elektroninių transakcijų, visiškai nebeatlieka jokių operacijų su grynaisiais.

"Kai kuriuose miesteliuose neberasi banko, kuriame būtų galima pasinaudoti grynaisiais", - skundžiasi Curtas Perssonas, Švedijos nacionalinės pensininkų organizacijos pirmininkas. Pasak jo, tai problema vyresnio amžiaus žmonėms iš kaimiškų vietovių, kurie neturi kreditinių kortelių arba nežino, kaip jomis išsiimti pinigų.

Grynųjų era baigiasi net maldos namuose. Pavyzdžiui, pietų Švedijos Karlshamno mieste esančioje Carlo Gustafo bažnyčioje vikaras Johanas Tyrbergas neseniai įrengė elektroninį banko kortelių skaitytuvą, kad tikintiesiems būtų paprasčiau aukoti pinigus. "Žmonės ne kartą buvo prie manęs priėję ir sakė neturintys grynųjų, nors mielai paaukotų", - paaiškino vikaras.

Grynųjų pinigų dalis Švedijos ekonomikoje sudaro tik 3 proc., palyginti su 9 proc. vidurkiu euro zonoje ir 7 proc. Jungtinėse Valstijose.

3 proc. vis tiek yra per daug, įsitikinęs B.Ulvaeusas. Visuomenės be grynųjų idėja gali atrodyti keista, jei kyla iš žmogaus, susikrovusio didžiulį turtą iš dainos "Money, Money, Money" ("Pinigai, pinigai, pinigai") bei kitų ABBA kūrinių, tačiau B.Ulvaeusui tai - saugumo reikalas. Kai jo sūnus buvo trečią kartą apiplėštas, jis pradėjo propaguoti greitesnį perėjimą prie visiškai skaitmeninės ekonomikos, jei tik tai apsunkins vagių gyvenimą. "Ką jie darys, kai nebebus grynųjų?" - sako 66 metų B.Ulvaeusas.

Švedijos bankininkų asociacija teigia, kad grynųjų pinigų mažėjimas ekonomikoje jau daro poveikį nusikaltimų statistikai. Bankų apiplėšimų skaičius Švedijos sumažėjo nuo 110 2008 metais iki 16 2011-aisiais, ir tai yra žemiausia riba per 30 metų, kai pradėta kaupti tokia statistika.

Švedijoje vyrauja elektroninis atsiskaitymas, ir tai taip pat padeda paaiškinti, kodėl Švedijoje mažiau kyšininkavimo atvejų nei šalyse, kuriose stipri grynųjų pinigų kultūra, pavyzdžiui, Italijoje ar Graikijoje. "Jei žmonės daugiau naudojasi kortelėmis, jie mažiau įsitraukę į šešėlinės ekonomikos veiklą", - tikina neteisėtos ekonominės veiklos ekspertas Friedrichas Schneideris.

Kita medalio pusė - kibernetinių nusikaltimų pavojus. Pateikiami duomenys, kad kompiuterinio sukčiavimo atvejų, įskaitant pajamų nuslėpimą, padaugėjo iki beveik 20 tūkst. 2011 metais nuo 3304 2000-aisiais.

Nėra ko stebėtis, kad Švedija ir kitos Šiaurės valstybės, daug dėmesio skiriančios technologijoms ir inovacijoms, yra šios raidos priešakyje. Antrus metus iš eilės Švedija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal skaitmeninių, informacinių ir komunikavimo technologijų įdiegimą ekonomikoje, ir tai tik dar kartą parodo, kaip toli šioje srityje ji nuėjo.

"The Daily Mail", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"