TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasėję žiemkenčius žemdirbiai ramūs nesijaučia

2013 09 20 6:00
Nesuspėję šį rudenį nupurkšti žieminių kultūrų ūkininkai pavasarį gali susidurti su valdininkų sudarytomis kliūtimis. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotraukos

Rugsėjui persiritus į antrąją pusę baigiasi žemdirbių pasiruošimas kitų metų derliui – žieminiai javai bei rapsai jau turi būti pasėti. Beliko laukus nupurkšti, kad rudenį juose nevešėtų piktžolės.

Tačiau ūkininkams ramybės neduoda rengiamos teisės aktų pataisos, numatančios kur kas griežtesnius reikalavimus ūkiuose naudojant įvairias chemines priemones.

Svarbiausia - sėti laiku

Patyrę ūkininkai žino - žiemkenčių sėjai geriausias metas yra rugsėjo pirmoji pusė. Vėlesnės sėjos neatperka nei didesnės trąšų normos, nei geri orai. Agronomijos mokslus baigęs Vilkaviškio rajono ūkininkas Algirdas Pilipavičius neslepia – šis ruduo buvo labai palankus rudens sėjai. Pasėti 100 ha žieminių kviečių jam nesutrukdė nei lietūs, nei kitokios negandos. Anot jo, laiku pasėti žiemkenčius svarbu, nes iki vegetacijos sezono pabaigos jie turi suspėti sudygti ir sutvirtėti. Mokslininkai rudenį pirmiausia rekomenduoja sėti miežius, paskui - rugius, kvietrugius, o vėliausiai – kviečius.

Tai, kad šis ruduo yra parankus žiemkenčių sėjai, LŽ tvirtino ir Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės, vienos didžiausių šalyje, valdančios per 3,3 tūkst. hektarų žemės, vadovas Jonas Pranaitis. Anot jo, per sėją dirvoje kiek trūko drėgmės, tačiau antroje mėnesio pusėje prasidėjusios lietingos dienos drėgmės trūkumą turėtų kompensuoti. „Sėją mes jau baigėme. Žieminiais javais bei rapsais užsėjome 1800 hektarų“, - teigė J.Pranaitis.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus habil. dr. G.Šidlausko nuomone, svarbu ne tik ne per vėlai pasėti žiemkenčius, bet ir šio proceso nepaankstinti.

Didžiausią dalį pasėlių - per 1000 ha sudaro žieminiai kviečiai. Mat šiemet ši kultūra pateisino lūkesčius – iš hektaro byrėjo po 7,2 tonos grūdų. Kiek anksčiau apie 350 ha užsėta rugiais ir apie 265 ha – žeminiais rapsais.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus, UAB „Agrochema“ rinkodaros skyriaus vedėjo habil. dr. Gvido Šidlausko nuomone, svarbu ne tik ne per vėlai pasėti žiemojančias kultūras, bet ir šio proceso nepaankstinti, nes tuomet augalai perauga ir kur kas blogiau žiemoja.

Rudeninė rizika

Lietuvos žemės ūkyje vis labiau plinta ir rudeninis žiemkenčių laukų purškimas herbicidais, naikinant piktžoles. Ši technologija, labai plačiai taikyta prieš porą dešimtmečių, susmulkėjus ūkiams, buvo iš dalies primiršta. Naikinti piktžoles cheminėmis priemonėmis rudenį ryždavosi tik žemės ūkio bendrovės bei tie ūkininkai, kurie turėjo patirties ir nusimanė apie rudeninį herbicidų naudojimą. Dabar jų patirtį palengva perima ir kiti ūkininkai.

„Šiemet kol kas žieminių kviečių herbicidais nepurškiau – jie dar tiek neužaugo, kad galima būtų tai daryti. Reikia, kad žiemkenčiai turėtų 2-3 lapelius, o mano laukuose kol kas teturi tik 1. Tačiau kai tik augalai ūgtelės ir orai leis – būtinai purkšiu“, - atviravo A.Pilipavičius.

Ūkininkas sakė, kad rudeninis žiemkenčių laukų purškimas herbicidais pasitvirtino – rudenį naikindamas rapsų pabiras ir dviskiltes piktžoles, o pavasarį – smilguoles, migles bei kitas vienskiltes piktžoles, jis laimėjo apie pusę tonos grūdų papildomai iš kiekvieno hektaro.

Tuo tarpu Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas J.Pranaitis teigė, kad ūkininkai puldami purkšti javų plotų herbicidais rudenį turėtų nepamiršti ir rizikos – jei kartais žiemą tiek žieminių javų, tiek ir rapsų plotai iššaltų, tai niekais nueitų ne tik sėkla, bet ir cheminės medžiagos. Todėl šis ūkis rudenį herbicidais nupurškia tik dalį laukų, o kitus stengiasi laiku nupurkšti pavasarį.

„Piktžolės, kaip ir kultūriniai augalai, vegetaciją baigia maždaug tuo pačiu metu – apie spalio 20–25 dieną. Todėl pasėlius purkšti reikia likus maždaug 3 savaitėms iki vegetacijos pabaigos, kad piktžolės suspėtų pasisavinti jas naikinančias chemines medžiagas“, - tvirtino habil. dr. G.Šidlauskas.

Užners kilpą

Ūkininko A.Pilipavičiaus nuomone, sugriežtinus beicų bei kitų pesticidų naudojimą žemės ūkyje, žemdirbiai gali būti nepajėgūs susidoroti su augalų kenkėjais ir ligomis.

Nuo kitų metų visose Europos Sąjungos šalyse įsigalios Europos Komisijos sprendimas uždrausti kai kuriuos beicus, iki šiol žemdirbiams padėjusius apsaugoti dygstančius augalus nuo kenkėjų. Taip pat rengiami ir Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių pakeitimai, kurie žemdirbiams taip pat nepalankūs.

Kai kurie LŽ kalbinti mokslininkai teigė abejojantys, ar pavyks žemdirbiams surasti kitokių medžiagų, kurios atstotų rapsams beicuoti naudojamus pesticidus. Nuogąstavimų neslepia ir ūkininkai. Vilkaviškio rajono ūkininko A.Pilipavičiaus nuomone, nebeicuojant prieš sėją vasarinių rapsų sėklos, bus kur kas sudėtingiau kovoti su spragėmis, kurios šiuos augalus užpuola, vos jiems sudygus. Jei sėkla beicuota, spragės rapsams taip smarkiai nepakenkia. „Spragės vasarinius rapsus puola nuo to momento, kai pasirodo skilčialapiai, iki atsirandant tikriesiems lapeliams. Beicavimas iki šiol gelbėjo, o jei sėkla nebus beicuota, ūkininkui teks sėdėti lauke kiekvieną dieną ir stebėti, kada atsiras spragių. O tuomet - iš karto purkšti pesticidais. Kiek kartų – sunku pasakyti“, - LŽ teigė kasmet po 50 hektarų vasarinių rapsų auginantis A.Pilipavičius.

Nemažai abejonių žemdirbiai išsako ir dėl rengiamų Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių pakeitimų. Rapsų bei javų augintojai abejoja, kam reikalinga aplinkiniams bitininkams pranešinėti, kaip numatoma taisyklėse, apie kiekvieną purkštuvo išvažiavimą į laukus, o ne tik apie žydinčių laukų purškimą, kaip daroma dabar. Ir tai reikės daryti likus ne mažiau nei 2 dienoms iki purškimo. Be to, ketinama uždrausti purkšti žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, nuo 4 val. iki 21 valandos. Tai reiškia, kad šį darbą žemdirbiai galės atlikti tik naktį, kai pesticidų veiksmingumas dėl aplinkos poveikio labai sumažėja.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija, atstovaujanti javus ir rapsus auginančių žemdirbių interesams, jau pateikė savo pastabas taisyklių pakeitimo projektą rengiančiai Žemės ūkio ministerijai. Jos išsakytos ir šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame pasitarime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"