TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasėlių draudikams sausra per brangi

2015 09 24 6:00
Šiemet javus škvalas išguldė Šalčininkų, Šakių ir Joniškio rajonuose. LŽ archyvo nuotrauka

Ši vasara žemdirbius vargino sausra, didelių stichinių nelaimių nebuvo, todėl ir pasėlių draudimo bendrovė tikisi metus išgyventi be didelių nuostolių. Vis dėlto nuo lokalių gamtos reiškinių nukentėjusių žemdirbių kompensacijoms teks skirti beveik milijoną eurų.

„Šie metai draudimo bendrovei neblogi. Kai vasara gera žemdirbiams, gera ir mums. Žalos nebuvo daug. Iš 629 pasirašytų sutarčių pagal 240 buvo nustatyti draudžiamieji įvykiai“, – LŽ kalbėjo vienintelio Lietuvoje derlių apdraudžiančio Vokietijos bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas. Šiemet nukentėjusiems draudėjams jau išmokėta per 500 tūkst. eurų. Dar 200 tūkst. eurų atidėta kitoms išmokoms.

Pasak „VH Lietuva“ vadovo, vasara išties buvo palyginti rami, tačiau vien dėl pavasarinių šalnų žalos rapsų ir javų augintojams teko išmokėti apie 150 tūkst. eurų. Pagrindinė žala dabar, anot jo, – dėl liūčių, krušos ir javų išgulimo. Tai daugiausia lokali rizika, tačiau šiemet buvo atvejų, kai nuo krušos nukentėjo 60–70 proc. draudėjų pasėlių. Javus škvalas išguldė Šalčininkų, Šakių, Joniškio rajonuose.

Apdraudžia tik pasėlius

Nuo meteorologijos reiškinių dabar apdraudžiami tik pasėliai – daugiausia būsimas javų ir rapsų derlius.LŽ archyvo nuotrauka

Pasėlių draudimo sutartys paprastai pasirašomos rudenį, nuėmus derlių, todėl šiemet sutarčių dar nesudaryta. Pasak A. Navicko, nuo meteorologijos reiškinių dabar apdraudžiami tik pasėliai – daugiausia būsimas javų ir rapsų derlius. Yra kelios kukurūzų draudimo sutartys. Tiesa, pernai jau buvo apdrausta ir 18 tūkst. ha ankštinių kultūrų, o iš viso buvo apdrausta 199,8 tūkst. ha pasėlių.

„Per trejus metus apdraudėme 6 ha sodų ir apie 500 ha daržų“, - konstatavo „HV Lietuva“ vadovas. A Navicko teigimu, sodininkai ir daržininkai lyg ir norėjo draustis nuo pavasarinių šalnų, tačiau tai draudikams pernelyg rizikinga – kai per mažas draudimo sutarčių mastas, labai išauga kaina. Kita vertus, jo manymu, kai sodas neapdraustas, sodininkas kūrena laužus ir purškia vaismedžius nuo šalnų, o apsidraudęs jis esą to nedarytų - tik reikalautų draudimo kompensacijų. „Draudžiame nuo gamtos reiškinių, nuo kurių žemdirbys negali apsisaugoti. Nuo krušos sodininkas ar daržininkas niekaip neapsisaugos, todėl apdrausti šią riziką ir siūlėme, – tvirtino „VH Lietuva“ direktorius. Pasak jo, 2013 metais draudimo nuo krušos paslaugą teko sustabdyti neatsiradus norinčiųjų draustis, o pernai kruša sodus aptalžė gerokai.

„Lietuvos daržovių augintojams siūlėme nurodyti, kokius plotus ketina apdrausti, bet mūsų sąlygos jiems netiko. Gal jiems lengviau ieškoti, kas nuostolius kompensuotų valstybės lėšomis. Taip pat elgiasi ir sodininkai“, – dėstė Navickas. Šią vasarą žemdirbių laukus alino sausra, bet nuo šios rizikos niekas nebuvo apsidraudęs, nors buvo siūloma. „Tai atskira rizika, kurios žemdirbiai nesirinko dėl kainos. Tipinė draudimo sutartis žemdirbiui kainuoja apie 3,3 proc. tikėtino derliaus, o pasirinkus ir draudimą nuo sausros, sutarties kaina išauga iki 5 procentų. Mat sausra yra visuotinis reiškinys, nuo kurio gali nukentėti visas derlius", – aiškino A. Navickas.

Taigi, jei žemdirbys planuoja, kad pajamos už derlių sudarys 1000 eurų iš hektaro, apdrausti tokį plotą kainuos 33 eurus, tačiau pats draudėjas privalės mokėti tik apie 17 eurų, nes 50 proc. draudimo sutarties kainos jam kompensuoja valstybė.

Pasak A. Navicko, kol kas problemiška drausti nuo sausros ir dėl to, kad įstatymų aktais Lietuvoje dar nėra patvirtinta kriterijų, kada reikėtų sausrą skelbti stichine nelaime. „Iš dalies gal ir gerai, kad žemdirbiai nuo sausros nesidraudė, nes šią vasarą draudėjai piktintųsi, kad, sumokėjus už draudimą nuo sausros, valdžia nepaskelbė apie stichinę nelaimę.“

Draudikas neuždirba

„Žemdirbiai sako, kad drausti pasėlius brangu, – kalbėjo A. Navickas ir iškart oponavo: – Per aštuonerius veiklos metus draudimo bendrovė kompensacijų išmokėjo milijonu eurų daugiau, negu gavo įmokų. Tai visiškai nuostolingas verslas.“

Draudikai nuo galimo bankroto apsisaugo didžiąją dalį didesnių sutarčių rizikos perduodami perdraudikams. „VH Lietuva“ savo sutartis iš pradžių perdrausdavo Vokietijos perdraudimo bendrovėje „Munich Re“, tačiau ši gigantė dėl per didelių Lietuvoje patirtų nuostolių pasitraukė.

Į jos vietą stojo Prancūzijos grupė SICOR. Pirmieji darbo su Lietuvos draudikais metai buvo nuostolingi ir prancūzams: 2011–2012 metais, gavus 32 mln. litų draudimo įmokų, teko išmokėti 65 mln. litų kompensacijų. Tada buvo daug liūčių ir šalnų. Pastaruosius keletą metų SICOR nuostoliai dėl Lietuvoje sudarytų pasėlių draudimo sutarčių mažėja. „Padidinę tarifus iššalimo atvejui, jau nesame labai nuostolingi, – pasakojo A. Navickas. – 2014 metais 60 proc. mūsų apdraustų rapsų ir javų pasėlių iššalo, todėl draudimo nuostolingumas siekė 1202 procentus. Tai buvo išties katastrofiški metai. Šie metai daug geresni ir tikimės, kad blogiausiu atveju nuostolingumas neviršys 20 procentų. Daugiau įmokų negu išmokų buvo 2013 metais.“

Lėšos kaupiamos fonde

Pasak A. Navicko, „VH Lietuva“ bankroto tikrai neišvengtų, jei tai būtų paprasta draudimo bendrovė. Iš tikrųjų „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" – tai ne draudimo bendrovė, o bene didžiausias Europoje savidraudos fondas, todėl surenkamos draudimo įmokos iš tikrųjų yra veikiau pajai. Šios lėšos kaupiamos fonde ir saugiai investuojamos. Fondas administruojamas Vokietijoje. Atskirai kaupiamos ir Lietuvoje surenkamos lėšos. „Fondą visiškai suformavus, dalis įmokų galėtų būti grąžinama apsidraudusiems žemdirbiams“, – aiškino Lietuvos filialo vadovas.

Jo teigimu, Vokietijos savidraudos fondas yra sukūręs pedantišką žalos vertinimo ir kontrolės sistemą, kuri sėkmingai veikia jau du šimtus metų, tad nestebina ir tai, kad per devintus veiklos metus fondo Lietuvos filialas neturėjo teisminių ginčų su draudėjais.

Vertinant žalą, ekspertų komisijoje dalyvauja ir pats apsidraudęs žemdirbys. Daugiau kaip šimtas Lietuvoje esančių nepriklausomų ekspertų – specialiai apmokomi žmonės. Į įvykio vietą jie atvyksta dviese, parenkami atsitiktinai, kad nebūtų pagundų vertinant „susitarti“ su draudėju. Jei žemdirbys su vertinimu nesutinka, sudaroma komisija. Kilus įtarimui, kad apskaičiuota kompensacija gali būti per didelė, ekspertų darbas revizuojamas; tikrinti ekspertų darbo kartais atvyksta ir revizoriai iš Vokietijos. „Pagundų iš tiesų esama, nes išmokos gali siekti kelis šimtus tūkstančių ar netgi milijonus eurų“, – sakė A. Navickas.

Draustis verta ir smulkiesiems

Lietuvoje pasėlius apdraudžia daugiausia stambieji žemvaldžiai – viena sutartimi draudžiama vidutiniškai 320 hektarų. Pasak A. Navicko, kartais savo pasėlius draudžia ir smulkesni ūkininkai, yra ir mažesnių ūkių, bet tik tie, kurie ūkininkauja intensyviai. Draudimo kainos jiems vienodos.

„Manau, būtent smulkiems ūkininkams draudimas yra aktualesnis, nes netgi toks ganėtinai lokalus gamtos reiškinys kaip kruša gali sunaikinti visą mažesnį plotą, o dideliems ūkiams paprastai nukenčia tik dalis pasėlių, – sakė draudikas ir paaiškino: – Jei palyginti nedidelis 150 ha ūkis bus sunaikintas, neapsidraudęs, bet daug investavęs ūkininkas liks be jokių pajamų. Smulkus ūkininkas viską perka brangiau, o derlių parduoda pigiau, todėl ir išlaikyti ūkį jam atsieina daugiau. Antai Marijampolės rajone smulkus ūkininkas, įkalbėtas apdrausti pasėlius, už draudimą sumokėjo 100 eurų, o prasiautus škvalui, gavo 10 tūkst. eurų kompensaciją.“

Nuo 2012 metų sutarčių skaičius padidėja kasmet maždaug po 20 procentų. Pirmuosius penketą „VH Lietuva“ veiklos metų šis draudimas buvo privalomas tiems, kurie gauna ES paramą, todėl 2009–2010 metais draudimo bendrovė turėjo per 900 klientų. Vėliau draudimas jau nebuvo privalomas ir draudėjų buvo sumažėję perpus. 2011 metais draudėsi tik rapsų augintojai. Prasiautus krušoms ir audroms, gavę 5 mln. įmokų, draudikai išmokėjo 15,3 mln. litų kompensacijų. Po tų metų imta draustis savanoriškai.

Pasėlių draudimo sutartys

MetaiSutartys
2011350
2012430
2013570
2014629

Šaltinis: "VH Lieuva"

2014 metais deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai, ha

KultūraPlotas
Žieminiai kviečiai359 012
Vasariniai kviečiai353 711
Miežiai263 737
Kvietrugiai88 399
Avižos76 190
Rugiai37 890
Bulvės15 899
Daržovės4 243
Kita 1 635 920
Iš viso2 835 000

Šaltinis: Žemės ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"