TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasėlių draudimas kainuos paramą

2008 01 28 0:00
Neaišku, ar už tokius vėjų ir lietaus nuniokotus javų laukus žemdirbiai gaus kokią nors draudimo išmoką.
LŽ archyvo nuotrauka

Norėdami gauti Europos Sąjungos paramą žemdirbiai privalo drausti pasėlius. Tačiau per keletą metų, kol truks paramos projekto įgyvendinimas, žemdirbys už pasėlių draudimą gali sumokėti tiek pat, kokią gaus paramą.

Šakių rajono žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei Žemės ūkio rūmus, atkreipdami dėmesį į žemdirbiams itin nepalankias sąlygas, kuriomis jie privalo drausti pasėlius, jei nori pretenduoti į ES struktūrinių fondų lėšas.

Apdraudė 15 iš 4 tūkstančių.

Lietuvoje baigėsi pirmasis laisvanoriško žieminių pasėlių draudimo terminas. Tačiau iki sausio 15 dienos visoje Lietuvoje pasėlius apdraudė tik labai maža dalis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Šią paslaugą teikusios vokiečių draudimo bendrovės "Vereinigte Hagel" Lietuvos filialo duomenimis, pirmą draudimo etapą draudimo sutartis pasirašė tik apie 250 šalies ūkininkų ir bendrovių atstovų. Vien Šakių rajone iš daugiau kaip 4 tūkst. potencialių draudėjų, pasėlių draudimo sutartis sudarė tik 15.

Kaip LŽ teigė Šakių rajono Plokščių žemės ūkio bendrovės vadovas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Vytautas Bitinas, taip atsitiko todėl, kad draudimo sąlygos nėra palankios ūkininkaujantiesiems.

"Visi, kas draudėsi iki sausio 15 dienos, buvo nematę ir neskaitę draudimo tvarkos taisyklių. Dabar jos galbūt ir paskelbtos internete, bet kai žemdirbiai pasirašė draudimo sutartis - jų nebuvo, - kalbėjo V.Bitinas. - Be to, mums neaišku, kodėl tiek daug draudimo sutartyje numatyta žemdirbiams itin nepalankių saugiklių - numatoma nemokėti draudimo išmokų, jei ūkininkaujant nebuvo laikomasi technologinių reikalavimų." Prisidengiant tokiais neva technologiniais reikalavimais bet kada galima atsisakyti mokėti išmokas ir aiškinti, kad buvo pasėta pernelyg vėlai ar labai anksti, kad nebuvo gerai paruošta dirva, ar buvo per daug patręšta. Priežasčių galima surasti kiek nori ir visas jas įvardyti kaip "technologinių reikalavimų nesilaikymą."

Pasak V.Bitino, neaišku, kodėl pasėliai nedraudžiami nuo išmirkimo, nors tai gana dažnai tampa prasto derliaus priežastimi. "Vadinamasis grybų lietus - gana dažnas reiškinys, o Sūduvoje dirvos sunkios, savaitę trunkantis nors ir negausus lietus įmerkia dirvas taip, kad į jas ne tik neįvažiuosi žemės ūkio technika, bet ir neįeisi. Ilgiau pabuvę tokioje dirvoje augalai ilgainiui žūsta. Tačiau draudimo tokiu atveju negaus niekas, nors nuostolių dėl dirvų išmirkimo žemdirbiai patyrė ir pernai, ir prieš porą metų. Numatyta drausti kukurūzus, nors tai viena atspariausių kultūrų, o drausti ankštines - žirnius, ankštinių kultūrų mišinius - iš viso nenumatyta."

Sąlygos netenkina

Tačiau, anot V.Bitino, didžiausia problema ta, kad visiems ūkiams, pretenduojantiems į ES paramą, draustis privaloma. "Paramos dydis yra ribojamas - 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų), nelygu ūkio dydis. Jei ūkis užima 5-7 tūkst. hektarų, tai per keletą metų, kol truks paramos projekto įgyvendinimas, savininkas už draudimą sumokės tiek pat, kokią gaus paramą, - tai kokia čia parama?" - stebėjosi V.Bitinas.

Šakių rajono žemdirbiai kreipimesi į Žemės ūkio ministeriją bei Žemės ūkio rūmus siūlo, kad lėšos, kuriomis valstybė žadėjo kompensuoti pusę draudimo išmokų, maždaug apie 50 litų už hektarą, būtų skirstomos proporcingai ūkio dydžiui, nes tik tada susidarys galimybė didesniems ūkiams pretenduoti į ES paramą iš Kaimo plėtros programos. Kitaip baiminamasi, kad ūkiams modernizuoti skirtos ES lėšos Lietuvoje taikomos nebus.

Kaip teigia Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Pranas Žymančius, Šakių rajono žemdirbių nepasitenkinimas pasėlių draudimo sąlygomis visiškai pagrįstas. Anot jo, daugiausia abejonių kelia tai, kad tiek ūkininkai, tiek žemės ūkio bendrovės priverstos drausti visus pasėlius, kokius tik turi, jei pretenduoja gauti paramą iš Struktūrinių fondų. "Turėtų būti sudaryta galimybė žemdirbiui pasirinkti, drausti konkretų lauką ar ne. Be to, net ir apdraudęs, dar negali būti tikras, ar gausi tą draudimą, jei įvyks kokia nors nelaimė, net ir numatyta sutartyje. Mat draudėjai yra numatę daug įvairių sąlygų, dėl kurių žala gali būti nemokama", - sakė P.Žymančius. Jis kelia prielaidą, kad dabartinės sąlygos visiškai neskatina drausti didelių ir technologiškai pažangių ūkių. Mat šie draudimo išmokas gautų atsižvelgus ne į galimą jų ūkių derlingumą, bet statistinį to rajono vidurkį.

Žemės ūkio rūmai, sulaukę daugiau nusiskundimų iš šalies rajonų žemdirbių, žada juos apibendrinti ir siūlyti Žemės ūkio ministerijai ir draudimo kompanijai tikslinti draudimo bei lėšų iš ES struktūrinių fondų gavimo sąlygas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"