TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasėlių draudimas kainuos paramą

2008 03 29 0:00

Norintys gauti Europos Sąjungos paramą žemdirbiai privalo drausti pasėlius. Tačiau per keletą metų, kol truks paramos projekto įgyvendinimas, žemdirbys už pasėlių draudimą gali sumokėti tiek pat, kokią gaus paramą.

Šakių rajono žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei Žemės ūkio rūmus, atkreipdami dėmesį į žemdirbiams itin nepalankias sąlygas, kuriomis jie privalo drausti pasėlius, jei nori pretenduoti į ES struktūrinių fondų lėšas.

Apsidraudė 15 iš 4 tūkst.

Lietuvoje baigėsi pirmasis laisvanoriško žieminių pasėlių draudimo terminas, per kurį žemdirbiai galėjo apsidrausti. Tačiau iki sausio 15 d. visoje Lietuvoje apsidraudė tik labai maža dalis ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. Šią paslaugą teikusios vokiečių draudimo bendrovės "Vereinigte Hagel" Lietuvos filialo duomenimis, pirmajame draudimo etape draudimo sutartis pasirašė tik apie 250 šalies ūkininkų bei bendrovių atstovų. Vien tik Šakių rajone iš daugiau kaip 4 tūkst. potencialių draudėjų, pasėlių draudimo sutartis sudarė tik 15.

Kaip LŽ teigė Šakių rajono Plokščių žemės ūkio bendrovės vadovas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Vytautas Bitinas, taip atsitiko dėl to, kad draudimo sąlygos nėra palankios ūkininkaujantiems.

"Visi kas draudėsi iki sausio 15 d. buvo nematę ir neskaitę draudimo tvarkos taisyklių, dabar jos galbūt ir yra internete, bet kai žemdirbiai pasirašinėjo draudimo sutartis - jų nebuvo, - kalbėjo V.Bitinas. - Be to, mums neaišku, kodėl tiek daug draudimo sutartyje yra numatyta žemdirbiams itin nepalankių saugiklių - yra numatoma nemokėti draudimo išmokų, jei ūkininkaujant "nebuvo laikomasi technologinių reikalavimų". Prisidengiant tokiais "technologiniais reikalavimais" bet kada galima atsisakyti mokėti išmokas ir aiškinti, kad buvo pasėta pernelyg vėlai, ar anksti, kad nebuvo gerai paruošta dirva, ar buvo per daug patręšta. Priežasčių galima surasti kiek nori ir visas jas įvardinti kaip "technologinių reikalavimų nesilaikymas".

V.Bitino teigimu, neaišku kodėl nėra pasėliai draudžiami nuo išmirkimo, nors tai gana dažnai tampa prasto derliaus priežastimi. "Taip vadinamas "grybų lietus" gana dažnas, o Sūduvoje dirvos sunkios, savaitę trunkantis nors ir negausus lietus įmerkia dirvas taip, kad į jas ne tik neįvažiuosi žemės ūkio technika, bet net ir neįeisi. Ilgiau pabuvę tokioje dirvoje augalai ilgainiui žūsta. Bet draudimo tokiu atveju negaus niekas. Nors nuostolių dėl dirvų išmirkimo žemdirbiai patyrė ir pernai, ir prieš porą metų. Numatyta drausti kukurūzus, nors tai viena atspariausių kultūrų, tuo tarpu drausti ankštines kultūras - žirnius, ankštinių kultūrų mišinius - iš viso nenumatyta".

Sąlygos netenkina

Tačiau V.Bitino teigimu, didžiausia problema yra ta, kad visiems ūkiams, pretenduojantiems į ES paramą draustis yra privaloma. "Paramos dydis yra ribojamas - 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų), neatsižvelgiant į ūkio dydį. Jei ūkis užima 5 - 7 tūkstančius hektarų, tai per keletą metų, kol truks paramos projekto įgyvendinimas, jis už draudimą sumokės tiek pat, kokią gaus paramą, tai kokia čia parama?", - stebėjosi V.Bitinas.

Šakių rajono žemdirbiai kreipimesi į Žemės ūkio ministeriją bei Žemės ūkio rūmus siūlo, kad lėšos, kuriomis valstybė žadėjo kompensuoti pusę draudimo išmokų, maždaug apie 50 litų už ha, būtų skirstomos proporcingai ūkio dydžiui, nes tik tuomet susidarys galimybės stambesniems ūkiams pretenduoti į ES paramą iš Kaimo plėtros programos. Antraip baiminamasi, kad ūkių modernizavimui skirtos ES lėšos Lietuvoje įsisavintos nebus.

Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininko Prano Žymančiaus teigimu, Šakių rajono žemdirbių nepasitenkinimas pasėlių draudimo sąlygomis yra visiškai pagrįstas. Anot jo, daugiausiai abejonių kelia tai, kad tiek ūkininkai, tiek ir žemės ūkio bendrovės yra priverstos drausti visus pasėlius, kokius tik turi, jei pretenduoja gauti paramą iš Struktūrinių fondų. "Turėtų būti sudaryta galimybė žemdirbiui pasirinkti, drausti konkretų lauką ar ne. Be to, net ir apdraudęs, dar negali būti tikras, ar gausi tą draudimą, jei įvyks kokia nors nelaimė, net ir numatyta sutartyje. Mat draudėjai yra numatę daug įvairių sąlygų, dėl kurių žala gali būti nemokama", - sakė P.Žymančius, pastebėjęs, kad dabartinės sąlygos visiškai neskatina draustis stambių ir technologiškai pažangių ūkių. Mat šie draudimo išmokas gaus atsižvelgiant ne galimą jų ūkių derlingumą, bet statistinį to rajono vidurkį.

Žemės ūkio rūmai, sulaukę daugiau nusiskundimų iš šalies rajonų žemdirbių, žada juos apibendrinti ir siūlyti Žemės ūkio ministerijai, draudimo kompanijai koreguoti draudimo, lėšų iš ES struktūrinių fondų gavimo sąlygas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"