TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasėlių draudimas pamažu atsigauna

2013 07 18 6:00
Subrendusių rapsų laukui kruša per kelias minutes gali padaryti nepataisomos žalos. LŽ archyvo nuotraukos

Prieš kelerius metus pasėlių draudimo masiškai atsisakę žemdirbiai vėl pradeda aktyviau draustis nuo gamtos negandų ir galimos žalos. Apsidraudusiųjų skaičius per metus išaugo daugiau kaip 25 proc., o apdraustų pasėlių plotas – daugiau kaip 20 procentų.

Šiemet pasėlius draudė 443 žemdirbai, pernai jų buvo 354, o apdraustų pasėlių plotas padidėjo nuo 125 tūkst. iki 150,3 tūkst. hektarų. Pernai vasaros pasėlius apsidraudė beveik 2,5 karto mažiau žemdirbių negu 2011 metais (jų sumažėjo nuo 881 iki 345), o apdraustų pasėlių plotas susitraukė daugiau kaip 2 kartus - nuo 270 tūkst. iki 125 tūkst. hektarų.

A.Navickas: "Tvirtėjantį žemdirbių apsisprendimą draustis lemia prastėjančios ir vis mažiau nuspėjamos oro sąlygos."

Vis mažiau nuspėjami orai

Vokiško kapitalo draudimo įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas LŽ teigė, kad tvirtėjantį žemdirbių apsisprendimą draustis lemia prastėjančios ir vis mažiau nuspėjamos oro sąlygos ir be didelių trukdžių vykdomas žalų atlyginimas. Tiesa, jų gerokai sumažėjo – nuo 65 mln. litų 2011-aisiais iki 1,4 mln. litų šiemet.

A.Navickas LŽ prisipažino kas savaitę rašantis ataskaitą savo darbdaviams Vokietijoje apie praėjusios savaitės orus ir dviejų ateinančių savaičių orų prognozę. „Galiu pasakyti, kad ateinančios savaitės prognozę meteorologai dar šiek tiek atspėja. Tačiau antros savaitės orų prognozė nepasitvirtina beveik niekada. Visą laiką "nusigrybauja". Aišku, ne mūsų meteorologai dėl to kalti, jie orus prognozuoja pagal Europos kolegų teikiamus duomenis. Iš esmės dabar patikimai galima prognozuoti daugiausia penkias ateinančias dienas“, - teigė pašnekovas.

Pranešimų apie pasėliams padarytą žalą šiemet gauta 168 (pernai jų buvo 531). Anot V.Navicko, šią vasarą lietus nemažai pasėlių išplovė, išplakė augalus. „Buvo ir krušų, ir liūčių. Dėl jų daugiausia nukentėjo pasėlių plotai regionuose“, - sakė jis.

Tačiau pranešimų apie padarytą žalą, anot A.Navicko, gali sparčiai daugėti, mat patirtis rodo, kad du trečdaliai draudžiamųjų įvykių atsitinka liepos mėnesio antroje pusėje. „Šiemet tai irgi gali pasikartoti, juolab kad daug rapsų jau subrendo, o tokie augalai ypač pažeidžiami krušos ar audros, - aiškino pašnekovas. – Labai dažnai būna, kad žemdirbys žvelgia į 100 hektarų lauką, kurio vertė – pusė milijono, jis rengiasi jį rytoj kulti, o vakare atplaukia debesiukas ir pasipylusi kruša visą lauką išmuša. Per 5 minutes iš pusės milijono planuotų pajamų nelieka nieko, tik įdėtos sąnaudos.“

A.Navickas prognozuoja, kad šių metų derlius nebus toks rekordiškai geras kaip praėjusiais metais, bet tikrai geresnis už daugiametį vidutinį.

Nuo sausros nebedraudžia

Lietuvoje draudžiama 10 proc. deklaruojamų pasėlių. O štai Vokietijoje nuo gamtos nelaimių draudžiama apie 70 proc. pasėlių. Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos žemdirbių draudžia pasėlius nuo krušos, liūties ir audros.

Draudimą nuo stichinės sausros anksčiau rinkdavosi 3,8 proc. ūkių, tačiau jau dveji metai galimą pajamų praradimą dėl šios rizikos Lietuvoje nedraudė nė vienas ūkininkas. Žemdirbiams tai per brangu, be to, jau penkeri metai ši stichinė nelaimė Lietuvos neniokojo.

2011 metais ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje iššalo daug pasėlių. „VH Lietuva“ nuostolingumas dėl pasėlių iššalimo draudimo siekė beveik 700 procentų. Bendrovė įmokas už šią draudimo rūšį pakėlė daugiau kaip du kartus, dėl to prarado daug klientų. Dabar šią draudimo rūšį renkasi tik penktadalis žemdirbių. Vis dėlto jie nuo iššalimo apdraudė beveik 2,5 karto didesnį plotą nei pernai.

Pasak A.Navicko, yra tikimybė, kad šiemet įmokos už šią draudimo rūšį gali mažėti. Be to, rudenį jau bus galima kai kuriuos augalus drausti tik nuo krušos padarytos žalos. Dabar žemdirbiams tenka pirkti brangesnį paketą, kurį sudaro draudimas nuo krušos, liūties ir audros. Tiesa, įmoka nuo krušos yra brangiausia, nes šios negandos daroma žala derliaus nuėmimo metu būna didžiausia.

Valstybė žemdirbiams kompensuoja iki pusės įmokų sumos už pasėlių draudimą.

Pasėlių draudimas Lietuvoje

Rodiklis/Metai2010201120122013
Draudėjų (vnt.)410882354443
Apdrausta pasėlių (tūkst. ha)78270125150,3
Draudimo suma (mln. Lt)175806300350
Įmokų suma (mln. Lt)5,432,412,814,1
Išmokėta žalų (mln. Lt)15,365,03,01,4

„VH Lietuva“ penkerius metus dirba vidutiniškai 150 proc. nuostolingumu, pernai nuostolingumas siekė 28 procentus.

Šaltinis: „VH Lietuva“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"