TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasėlių plotų ūkininkai nemažins

2013 01 18 6:01
Gintaro Mikšiūno nuotrauka/Lietuvoje mažėja gyvulių, o daugiau ūkių per pastaruosius kelerius metus persiorientuoja į augalininkystę.

Išankstiniai praėjusių metų žemės ūkio sektoriaus duomenys rodo, kad 2012-ieji šalies ūkiams buvo rekordiniai. Grūdinių ir ankštinių kultūrų derlius buvo ketvirtadaliu didesnis, o rapsų - trečdaliu, palyginti su 2011 metais.

Manoma, jog grūdinių kultūrų derlius, patvirtinus galutinius duomenis, galėtų siekti iki 4,5 mln. tonų. Tokiu atveju pagal grūdų derliaus dydį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) lenkia Graikiją (4 mln. t), Suomiją (3,8 mln. t), Slovakiją (3,3 mln. t), Latviją (1,9 mln. t) ir Estiją (0,9 mln. t).

Lietuvos ūkininkai 2012 metais ne tik užaugino rekordinį derlių, bet ir galėjo jį parduoti didesnėmis kainomis, taip padengdami anksčiau patirtus nuostolius.

Kokios tendencijos vyraus šiais metais? Pasak LŽ kalbintų ūkininkų, grūdinių kultūrų pasėlių plotų jie šiais metais žada nemažinti, o kadangi pastebima tendencija trauktis iš gyvulininkystės į augalininkystę, bendri šalies pasėlių plotai gali būti net didesni.

Sėjančiųjų gali daugėti

Kėdainių rajone ūkininkaujantis Aušrys Macijauskas prognozuoja, kad grūdinių augalų pasėlių plotai 2013 metais Lietuvoje tikrai nemažės. "Rinkoje kol kas laikosi gana didelės supirkimo kainos, todėl auginti grūdines kultūras šiuo metų iš tiesų daug kam atrodo patrauklu. Todėl pasėlių plotai tikrai nemažės, net gali šiek tiek plėstis", - įsitikinęs vidurio Lietuvos ūkininkas. Pasak A.Macijausko, daug kas priklauso nuo to, kaip peržiemos žieminiai

augalai. "Daugiausia verčiuosi augalininkyste. Praėję metai buvo tikrai neblogi, o per pavasario sėją stengsimės pasėti tiek pat javų kaip ir 2012 metais. Koks bus rezultatas, priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo gamtos", - sakė jis.

A.Macijauskas prognozuoja, kad grūdų supirkimo kainos 2013 metais išliks stabilios. "Tačiau nereikia pamiršti, jog 2012 metai buvo išskirtiniai tuo, kad kainos smarkiai nesvyravo. Panaši situacija, manau, turėtų likti ir šiais metais, drastiškų kainos pokyčių neturėtų būti", - įsitikinęs buvęs žemės ūkio viceministras.

Pasak jo, Lietuvos žemės ūkiui reikėtų labiau orientuotis į didesnės pridedamosios vertės produktų kūrimą. "Pirmiausia tai yra gyvulininkystė, pieno gamyba. Gerai, kad Lietuva daug eksportuoja grūdų. Tai pajamos, gerinančios prekybos su užsieniu balansą. Tačiau būtų dar geriau, jeigu eksportuotume daugiau gyvulininkystės produktų, ypač mėsos ir pieno gaminių. Tuo tarpu šiandien gyvulininkystės plėtrai Lietuvoje atsiranda kliūčių. Pirmiausia - tai gyventojų neigiamas nusiteikimas dėl kvapų. Net ir nedideli ūkininkai susiduria su problemomis, norėdami pastatyti naujas gyvulių fermas. Todėl tiek visuomenės, tiek politikų požiūrį į gyvulininkystę reikėtų keisti", - įsitikinęs Kėdainių krašto ūkininkas.

Viskas priklausys nuo orų

Kupiškėnas Zigmas Aleksandravičius sako, jog nuspėti gamtą yra labai sunku. Ši žiema nesanti kokia nors ypatinga, augalai kol kas gyvi. Anksčiau ūkininkai turėdavo skaudesnės patirties, kai likdavo iš viso be derliaus, žūdavo viskas, kas pasėta, ne vienas balansavo ties bankroto riba. "Mano prognozėmis, šiais metais lengva tikrai nebus, o koks bus derlius, viskas - Dievo valioje. Mes ruošiamės. Prieš Naujuosius pradėjome lankyti seminarus, pas mums atvažiuoja mokslininkai, kalbamės apie trąšas, apie priemones, kurios leidžia sutaupyti. Darėme eksperimentą savo ūkyje, ištyrėme 7 hektarus žemės pagal įvairius rodiklius ir stengsimės nebarstyti pinigų ten, kur nereikia. Be to, mes, žemdirbiai, kaip ir visais laikais, laukiame, ką "pasiūlys" gamta, ir tikimės geriausio. Teko girdėti Amerikos vyriausiojo meteorologo prognozes, kad šie metai bus sausros metai, o stichijos prognozuojamos tikrai nemenkos", - sakė Z.Aleksandravičius.

Ūkininkas siūlo nepamiršti, kad pasaulinės gūdų kainos yra didelio žaidimo dalis. "Visą laiką jaučiame stresą. Su grūdų kainomis panašiai kaip ir su nafta. Jeigu kur nors pasaulyje kyla stichinės nelaimės, kainos šoka į viršų. Kiekviena gera ar bloga naujiena lemia kainų pokyčius. Todėl ūkininkas nežino savo pajamų iki metų pabaigos. Tuo tarpu išlaidos jau dabar aiškios. Pavyzdžiui, jau esame nusipirkę trąšų, cheminių medžiagų, žinome, kiek reikės sumokėti už darbą žmonėms. Tad visi mūsų socialiniai partneriai savo dalį pasiima gerokai iš anksto. Bet ar mes patys uždirbsime, ar ne - didelis klausimas", - sakė Kupiškio krašto ūkininkas ir pridūrė, jog savo ūkyje pavasarį grūdinių kultūrų ketina sėti tiek pat kaip ir pernai.

Stabilumo politikos žada laidytis ir Joniškio krašto didieji ūkiai. Pasak Viliaus Kaikario, Skaistgirio ŽŪB bendraturčio, pasėlių plotai 2013 metais tiek rajone, tiek ir Lietuvoje neturėtų didėti. "Dirbame taip kaip ir visada - jau 10 metų užsėjame maždaug vienodus grūdinių kultūrų pasėlių plotus. Kituose Joniškio krašto ūkiuose yra panašiai. Dirbamos žemės kiek yra, tiek yra, jos negali padaugėti", - sakė V.Kaikaris.

Traukiasi iš gyvulininkystės

Kauno rajono ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas sako, kad ūkininkai visada stengiasi laukus maksimaliai apsėti ir gauti kuo geresnį derlių. "Praėjusiais metais gavome rekordinį derlių dėl to, kad buvo labai palankios žiemos sąlygos, beveik visi žieminiai pasėliai gerai peržiemojo. Jeigu šią žiemą sėkmingai peržiemos žieminiai kviečiai ir rapsai, o vasara bus palanki, tai vėl galime tikėtis gerų derlių, panašių kaip ir praėjusiais metais", - teigė Kauno rajono ūkininkas.

Tiesa, praėjusį rudenį pasėti daugiau žieminių kviečių esą nepavyko, nes buvo šlapia, tad reikės daugiau sėti pavasarį. Pasak ūkininko, įvertinus viską, gali būti taip, kad šiais metais pajamos bus mažesnės.

R.Majauskui taip pat kelia nerimą statistika, jog šalyje mažėja gyvulių, o tendencija, kad ūkiai per pastaruosius kelerius metus daugiau persiorientuoja į augalininkystę, esą nesunkiai pastebima. Tačiau, jo nuomone, grūdinės kultūros nėra pats pelningiausias verslas, esą labiau apsimokėtų auginti cukrinius runkelius. "Galbūt visus vilioja tai, kad grūdų augintojai žiemą būna mažiau apkrauti darbu, o gyvulių augintojai turi dirbti visus metus. Praėję metai iš tiesų pasitaikė geri, tad dabar visi tikisi, kad ir toliau gali būti labai gerai. Tačiau nereikia pamiršti, jog tai buvo tik vieni tokie metai", - sakė R.Majauskas.

Pasak jo, pernai ūkininkai galėjo padengti užpraeitų metų nuostolius. Bet jis primena, kad padidėjo ir jų sąnaudos. "Juk norint gauti gerą derlių reikia nemažai į žemę įdėti. Todėl pelno maržos nėra labai didelės", - tikino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Kainos neturėtų kristi

"Pasvalio rajone pasėlių plotai turėtų išlikti maždaug tokie pat kaip ir 2012 metais", - sakė Vilhelmas Janušonis, Pasvalio rajono ūkininkų asociacijos pirmininkas. Jo nuomone, rapsų augintojams gali atsirasti tokių pat problemų kaip ir Vakarų Europoje - užpuls kenkėjai. Praėjusiais metais pavojingi šliužai esą jau pastebėti Suvalkijoje. Todėl ūkininkai pradeda ieškoti alternatyvų rapsams ir galbūt rinksis ankštines kultūras, kurių reikia ir dėl sėjomainos. "Žinoma, rapsus auginti pelninga, bet jeigu jų kaina kris, rapsų auginti neapsimokės", - kalbėjo ūkininkas.

V.Janušonis ūkininkauja prie pat Pasvalio, maždaug 70 proc. jo pasėlių sudaro grūdinės kultūros. Šiais metais jis planuoja išlaikyti tuos pačius jų plotus.

Šis ūkininkas taip pat mato tendenciją, kad pastaruosius kelerius metus gyvulius auginę ūkiai pradeda labiau orientuotis į augalininkystę. Tokia tendencija galinti išlikti ir ateityje. Tačiau dėl to, pasvaliečio nuomone, kaltos ne grūdų kainos - esą nepalankias sąlygas gyvulininkystei diktuoja produkciją superkantys perdirbėjai, kurie "nenori mokėti normalios kainos". Todėl ateityje, jo nuomone, gali išnykti ne tik smulkūs gyvulių augintojai, bet ir vidutiniai, liks tik stambūs ūkiai, kurie turi dideles bandas.

KOMENTARAS: Arčiau žemės

Prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas, UAB "Agrochema" rinkodaros skyriaus viršininkas:

- Praėjusį rudenį pamatas geram šių metų derliui jau yra padėtas. Tiek žieminiai rapsai, tiek ir žieminiai javai buvo pasėti laiku, gerai sudygo, o žiemos sąlygos kol kas neblogos. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir patys ūkininkai, viskas yra Dievo valioje.

Nesvarbu, koks bus pavasaris, kaip peržiemos augalai, jais vis vien teks pasirūpinti: pamaitinti, apsaugoti nuo ligų, kenkėjų.

Stengiamės žemdirbiams pasiūlyti sprendimus, kurie palengvintų ūkininkavimą ir pasėliai subrandintų kuo gausesnį pelną.

Geros kokybės derliui užauginti ūkininkams siūlome skystąsias trąšas LYDERIS, kurios yra efektyvesnės nei biriosios trąšos. Taip pat šiais metais turėsime naujų trąšų, kurios labiau skirtos specializuotiems, pažengusiems ūkiams. Tai amino rūgčių trąšos su siera, cinku ir variu. Jos tinka tręšti rapsams ir javams. Taip pat pasiūlysime naują produktą - amidinio azoto trąšas su magniu ir siera.

Detaliau apie naujus produktus ir jų naudojimo technologijas ūkininkai, žemės ūkio bendrovės galės susipažinti sausio mėnesį agrocentruose "Agromax" startuosiančiuose pavasario seminaruose.

SKAIČIAI

Trijose ES valstybėse - Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje - išauginama beveik pusė (47 proc.) ES grūdų derliaus: Prancūzijoje - apie 70 mln. t, Vokietijoje - daugiau kaip 44 mln. t, o Didžiojoje Britanijoje - apie 21 mln. t grūdų. Lenkija pernai gavo apie 26 mln. t grūdų derliaus, Italija - apie 19 mln. t, Ispanija - apie 17 mln. t, Rumunija - apie 13 mln. t, Vengrija - apie 11 mln. t, Danija - per 9 mln. t.

ES didžiausią grūdų derliaus dalį - 44,4 proc., arba 127,7 mln. t, - sudaro kviečiai. Lietuvoje kviečių dalis didesnė - daugiau kaip 60 procentų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais brango beveik visi augalininkystės produktai: kviečiai - 29,3 proc., kvietrugiai - 24,4, kukurūzai - 22,6, miežiai - 21,5, ankštiniai augalai - 20,6, rugiai - 12,7, javų mišiniai - 5,1, augalai, skirti perdirbti, - 2,5, daržovės - 0,5 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"