TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasenusioms taisyklėms - kritikos lavina

2006 05 16 0:00

Lietuvai atkakliai siekiant pažaboti infliaciją ir kitąmet tapti euro zonos nare, ekonomistai vis dažniau peikia griežtas narystės euro zonoje taisykles

Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) šiandien paskelbs ataskaitas, kuriose nurodys, ar Slovėnija ir Lietuva yra pasirengusios kitąmet tapti euro zonos narėmis, tačiau šaltiniai ES tvirtina, kad bus pritarta tik Slovėnijos, kuri atitinka kriterijus, narystei.

Lietuvos infliacija šiek tiek viršija nustatytą rodiklį ir, pasak ekspertų, šalis gali būti nepriimta į euro klubą. Perviršis itin menkas, todėl Vilnius ragina Komisiją ir ECB vertinti šalies atitiktį ne taip griežtai.

Tačiau tiek Komisija, tiek ECB tikina, kad jų rekomendacijos bus griežtai grindžiamos 1993 metų Mastrichto sutartyje išdėstytais narystės kriterijais.

Toli nuo realybės

Nemažai ekonomistų jau tvirtina, kad griežtas Komisijos ir ECB požiūris nebeatitinka realybės, su kuria susiduria Lietuva ir devynios kitos naujosios ES narės.

"Šalyse, kurių ūkiams reikia pasivyti šalis senbuves, infliacija neišvengiamai bus didesnė negu senose ES narėse", - teigia investicinio banko "Ixis-CIB" Vidurio Europos ekspertė ekonomistė Emma Menasce. Ji pridūrė, kad Baltijos valstybės yra tarp skurdžiausių ES narių, jų ūkio plėtra viena iš sparčiausių, tačiau kainos didėja beveik taip pat sparčiai.

Pagal 1993 metų Mastrichto sutartį, įsivesti eurą siekiančių valstybių vidutinė 12 mėnesių infliacija neturi viršyti trijų ES narių, kuriose infliacija yra mažiausia, infliacijos vidurkio daugiau kaip 1,5 procentinio punkto.

Kovo mėnesį vidutinė 12 mėnesių infliacija Lietuvoje siekė 2,7 proc. ir buvo mažiau nei 1 procentiniu punktu didesnė už to mėnesio Mastrichto infliacijos kriterijų, kuris siekė 2,63 procento. Pasak Menasce, infliacijos rodiklį skaičiuoti šiuo pagrindu yra absurdiška, nes kriterijai buvo nustatyti pagal 12 euro zonos narių.

"Kriterijai buvo nustatyti 10-ąjį dešimtmetį ekonomiškai labai panašioms šalims. Tačiau šių kriterijų taikymas naujoms narėms, kurios turi savo ypatumų ir skirtumų, nėra pagrįstas", - mano ekonomistė.

Briuselio kritika

Briuselio ekonominių tyrimų institucijos BRUEGEL ekonomistai Alanas Ahearne'as ir Jeanas Pisani-Ferry neseniai pristatytame tyrime pabrėžė, kad šalies įvertinimas "ant popieriaus" nebūtinai "užtikrina, kad šalis yra pasirengusi narystei euro zonoje".

"Kainų stabilumo kriterijaus tenkinimas siekiant narystės euro zonoje negarantuoja, kad infliacija išliks nedidelė šaliai įsivedus eurą", - pareiškė jie. Komentuodamas kritiškas ekonomistų pastabas, vienas šaltinis ES pareiškė: "Jei euro zonoje būtų tokie dideli infliacijos skirtumai, kaip mums reikėtų valdyti pinigų politiką? Mus kritikuojantys ekonomistai į šį klausimą neatsako".

Viena iš ECB užduočių - palaikyti euro zonoje kainų stabilumą. Pagal ECB taikomą kainų stabilumo apibrėžimą, vidutinė 12 mėnesių infliacija turi būti šiek tiek mažesnė nei 2 procentai. Tačiau šią ECB užduotį sunkina didėjančios vartojimo kainos. Įgyvendinti šią užduotį būtų dar sunkiau, jei į euro zonos vidurkį būtų įtraukti Lietuvos duomenys. Naftai brangstant iki rekordinių aukštumų, vien balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 2,4 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"