TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasienyje kiaules teks likviduoti

2013 10 17 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kova su kiaulių maru stiprėja. Veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu nurodyta iki gruodžio 1-osios likviduoti visas kiaules, auginamas 10 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos sienos.

Būtinybė imtis kiaulių likvidavimo Lietuvoje iškilo todėl, kad Baltarusijai niekaip nepavyksta savo šalyje pažaboti afrikinio kiaulių maro protrūkių. Vis gaunama pranešimų apie naują kiaulių maro protrūkį tarp laukinių šernų. Be to, veterinarijos specialistų nuomone, Lietuvos nepasiekia realūs duomenys apie šios ligos išplitimą kaimynėje valstybėje.

Žmogui afrikinis kiaulių maras nepavojingas, tačiau užsikrėtusias kiaules ir šernus reikia sunaikinti, mat gydymo nuo šios ligos nėra. Jeigu afrikinis kiaulių maras išplistų į mūsų valstybę, grėstų dideli ekonominiai nuostoliai, galbūt net maisto pramonės sužlugdymas, nes šalys, į kurias dabar eksportuojami gyvūninės kilmės produktai, galėtų jų įvežimą sustabdyti net trejiems metams.

Visiems pasienio gyventojams, deklaravusiems auginamų kiaulių skaičių, už jų paskerdimą bus skirtos kompensacijos. Žemės ūkio ministerijoje ruošiamasi nustatyti šių kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo gyventojams tvarką. Gavusieji kompensacijas įsipareigos iki 2015 metų sausio 1-osios neauginti kiaulių.

Manoma, kad kiaulių likvidavimas gali kainuoti apie 10 mln. litų. Europos Komisija rugsėjį nusprendė skirti Lietuvai 1,45 mln. eurų paramą kovai su afrikiniu kiaulių maru.

"Manau, jog niekas nenori patirti nuostolių negavęs kompensacijos“, - sakė A.Marcinkus./„Dzūkų žinių“ nuotrauka

Likviduos tūkstančius gyvūnų

Likviduoti teks kiaules, kurios auginamos 10 kilometrų spinduliu nuo Baltarusijos sienos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino oficialiai kontroliuojamą buferinę afrikinio kiaulių maro zoną. Tai apsauginė teritorija, kurioje ligos sukėlėjų nenustatyta, bet yra taikomos veterinarinės sanitarijos priemonės nuo afrikinio kiaulių maro. Į buferinę zoną patenka Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus, Visagino ir Zarasų rajonai.

Iškilus maro išplitimo grėsmei, skubiai buvo imtasi dezinfekcijos priemonių prie valstybės sienos, gyventojai paraginti deklaruoti auginamas kiaules.

Anot Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus Aurido Marcinkaus, gyventojai supratingai reagavo į paraginimą. „Negaliu tvirtinti, kad absoliučiai visi teisingai deklaravo auginamas kiaules, bet manau, jog niekas nenori patirti nuostolių negavęs kompensacijos“, - teigė A.Marcinkus. Per dešimt metų šio rajono gyventojai deklaravo kiek daugiau nei 100 auginamų kiaulių, o iškilus užkrato pavojui ir gresiant galimiems nuostoliams, per trumpą laiką deklaruota iš viso per 1450 kiaulių laikytojų bandų. Jose yra 5826 kiaulės. Į maždaug 35 kilometrų ilgio apsauginę zoną patenka 85 kiaulių augintojai lazdijiškiai, laikantys 468 kiaules. Druskininkų savivaldybėje į 19,5 kilometro ilgio apsauginį ruožą patenka 132 kiaulių augintojai iš 297. Jiems teks likviduoti 405 kiaules.

Daugiausia kiaulių Dzūkijoje reikės likviduoti Varėnos rajono augintojams – 1230 gyvulių, kuriuos maždaug 100 kilometrų ruože augina 342 laikytojai. Visoje Lietuvos apsauginėje zonoje bus likviduota tūkstančiai kiaulių.

Nuostolius kompensuos

Druskininkų valstybinės veterinarijos tarnybos l. e. p. viršininkės, valstybinės veterinarijos inspektorės Vaidos Helen Cuestos įsitikinimu, deklaravę kiaules gyventojai nuostolių nepatirs. Jie gaus valstybės kompensacijas už kiaulių paskerdimą ir draudimą jas laikyti. Pasinaudoję valstybės parama, augintojai turės įsipareigoti bent metus nelaikyti kiaulių.

Kiaulių, kurių laikymo vieta patenka į apsauginę zoną, mėsą valgyti galima. Kiekvienas augintojas galės apsispręsti, kaip jam geriau – papjauti kiaulę savo reikmėms ar parduoti mėsos perdirbimo įmonei. Be to, Pietų Lietuvoje į buferinę zoną nepatenka nė viena didesnė kiaulių ferma. Žmonės Dzūkijoje dažniausiai augina po kelis gyvulius savo reikmėms.

Tie gyventojai, kurie žūtbūt norės auginti kiaules buferinėje zonoje, privalės įgyvendinti visas Biologinės saugos priemones. Veterinarų nuomone, tokių priemonių įdiegimas labai brangus, todėl finansiškai naudingiau gauti kompensacijas ir nurodytą laikotarpį atsisakyti kiaulių auginimo.

Baidys šernus

Vilniaus, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose dėl didelio miškingumo imamasi ir papildomų priemonių siekiant apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro.

„Iš Baltarusijos miškų atklystančius šernus baidysime repilentais“, - teigė Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius Donatas Jonauskas.

Bus naudojamas metro aukščio stovelis, kurio viršuje pritvirtinamas buteliukas su repelentu, skleidžiančiu šernams nemalonų kvapą. Stoveliai statomi kas 50 metrų. Anot D.Jonausko, tokia šernų baidymo priemonė populiari tarp Europos Sąjungos (ES) ūkininkų. Tikimasi, kad ir Lietuvoje ji pasiteisins.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"