TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasienyje nerandama bendrų temų

2012 06 04 8:30

2010 metais pradėta įgyvendinti Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programa iki šiol - nė iš vietos, jos projektai neįgyvendinami jau porą metų.

Euroregiono "Nemunas" Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius neslėpė nusivylimo tuo, kaip ši programa įgyvendinama.

"Galiu pasakyti, kad praėjo jau beveik dveji metai, kai programa startavo, tačiau jos įgyvendinimas realiai lyg ir neprasidėjęs. Dar 2010-aisiais pateikėme keletą projektų, bet jų vertinimas neatliktas iki šiol. Visos trys šalys viską sprendžia nacionaliniu lygiu, o programa, skirta pasienio regionams bendradarbiauti, suprasta kaip politinis instrumentas", - kalbėjo G.Skamaročius.

Idėjos guli stalčiuose

Pasak pašnekovo, euroregionas, kurio veikla apima ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Kaliningrado srities pasienio savivaldybes, 2010 metais pateikė dviračių takų tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimo projektą. Buvo numatyta bendradarbiavimo programos lėšomis pritaikyti turizmo reikmėms keletą kultūros paveldo objektų. Taip pat planuota iš dalies renovuoti Paežerių dvarą (Vilkaviškio r.), atstatyti Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje (Kaliningrado sritis) našlių namą. Tikėtasi gauti lėšų ir įvairiems renginiams, skirtiems K.Donelaičio jubiliejui.

Tačiau ar tiems sumanymams įgyvendinti bus skirta nors šiek tiek pinigų, iki šiol neaišku. Projektai nei patvirtinti, nei atmesti. "Kiek žinau, iš maždaug 300 pateiktų projektų atrinkta tik apie 30, kiti dar laukia. Girdėjau, gegužės mėnesį vėl buvo patvirtinta keliolika projektų. Bet dauguma jų pateikti Lenkijos pareiškėjų", - teigė G.Skamaročius.

2009 metais patvirtinta programa skirta Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienio regionams bendradarbiauti. Ją prižiūri Lenkijos regioninės plėtros ministerija. Bendras programos biudžetas - 176 mln. eurų. Tačiau G.Skamaročius abejoja, ar tiek pinigų pavyks panaudoti. Gali būti, kad maždaug pusė šios sumos pasibaigus finansiniam laikotarpiui sugrįš į Briuselį, taip ir nepasiekusi pasienio regiono.

Savivaldybės nusivylusios

Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos projektus rengė ne tik euroregionas, bet ir atskiros savivaldybės. Vilkaviškiečiai laukia nesulaukia, koks likimas ištiks jų projektus, pagal kuriuos buvo numatyta rekonstruoti Isako Levitano aikštę Kybartuose, įrengti naują aikštyną Vilkaviškyje.

"Nieko nežinome, ar gausime pinigų jau pateiktiems projektams, ar ne, ar reikėtų jų parengti dar daugiau... Didžiulė nežinomybė. Nors jau aišku, kad visos lėšos, skirtos programai įgyvendinti, tikrai nebus panaudotos. Rodėme iniciatyvą, raginome labiau pasitikėti regionais ir įkurti atskirą mažųjų projektų fondą ar ką nors panašaus, kad lėšos būtų efektyviau ir racionaliau panaudojamos, tačiau mūsų siūlymų niekas neišgirdo. Todėl, manau, šios programos įgyvendinimas paremtas daugiau politika nei racionaliu mąstymu ir tikslais, kuriems yra numatytos lėšos", - svarstė G.Skamaročius.

Siūlo laukti rudens

Tik šių metų gegužę Vilniuje pradėjusio veikti bendradarbiavimo abipus sienos programai administruoti skirto Jungtinio techninio sekretoriato informacinio padalinio vadovas Giedrius Surplys neslėpė, kad kol kas iš beveik pusšimčio patvirtintų paraiškų nepasirašyta nė viena sutartis su paraiškų teikėjas. "Tikimės, jog tai bus daroma rudenį ir paraiškas pateikusios institucijos bei įstaigos spės įgyvendinti projektus", - LŽ sakė G.Surplys.

Jis nesutiko atskleisti, kiek iš jau patvirtintų projektų bus įgyvendinama Lietuvoje, o kiek - Lenkijoje ir Kaliningrado srityje. Motyvas - kol nepasirašytos konkrečios sutartys, tokios informacijos teikti negalima.

G.Surplys tvirtino, jog šiuo metu bendradarbiavimo abipus sienos programai įgyvendinti skiriama daugiau dėmesio, todėl neva labai tikėtina, kad visos numatytos lėšos bus panaudotos. Tačiau ar sulauks paramos ir kiti projektai, kurių beveik pustrečio šimto, jis teigė kol kas nežinantis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"