TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasiimti iš sąskaitos grynųjų - vis brangiau

2015 05 27 6:00
Skaičiuojama, kad bankų vidutinės bendrosios vienos operacijos bankomate sąnaudos sudaro 0,31 euro (1,07 Lt). LŽ archyvo nuotrauka

Per kelerius metus didieji komerciniai bankai kone tris kartus sumažino nemokamo pinigų paėmimo iš bankomatų limitus ir nustatė didesnius mokesčius už šią paslaugą. Lietuvos bankas prognozuoja, kad grynųjų pinigų operacijų įkainiai dar labiau didės, mat bankams tokios paslaugos esą nuostolingos.

Prieš porą metų didžiausių bankų klientai per mėnesį iš savo sąskaitų galėjo bankomatuose nemokamai išsigryninti apie 1 450 eurų. 2013-aisiais „Swedbank“ tą sumą nurėžė iki 580 eurų. SEB daugeliui savo klientų apie 1 450 eurų limitą taiko ir šiandien.

Bet nuo šių metų liepos nemokamo grynųjų pinigų paėmimo per bankomatus limitą jau keičia ir SEB bankas. Nelygu kortelė ir sutartis su banku, nemokamas limitas bus 500-800 eurų. Pasiėmus grynųjų daugiau, negu numatyta, teks už tai mokėti.

Jeigu gaunate vidutinį atlyginimą (700 eurų per mėnesį) ir išgryninate jį bankomate, už paslaugą sumokate nuo 0,8 iki 2,8 euro, priklausomai nuo banko. Beje, pervesdamas algą į sąskaitą bankas ir už tai pasiima mokestį.

Lietuvos bankas prieš trejus metu suskaičiavo, kad bankų vidutinės bendrosios vienos operacijos bankomate sąnaudos sudaro 0,31 euro (1,07 lito).

Siūlo eiti į prekybos tinklus

Bankų atstovai, komentuodami limitų pokyčius ir jų mažinimo priežastis, kartoja, kad grynųjų poreikis kasmet neva mažėja, taigi tokiais žingsniais jie skatina klientus dažniau atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. „Siekiame keisti įpročius tų, kurie mokėjimo kortelę vis dar pirmiausia naudoja pasiimdami grynųjų pinigų”, – LŽ atsiųstame komentare argumentavo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas.

Šis bankas pateikė tokią statistiką: iki 500 eurų per mėnesį grynaisiais pasiima 77 proc. SEB kortelių turėtojų. O tiems, kurie nori pasiimti daugiau grynųjų pinigų nemokamai, nei nustatytas mėnesio limitas, kaip teigiama V. Doveikos komentare, SEB rekomenduoja vykti į prekybos centrus. Juose įsigydami prekių už ne mažiau kaip 5 eurus ir atsiskaitydami už pirkinius kortele vartotojai gali nemokamai pasiimti iš savo sąskaitos nuo 5 iki 100 eurų grynųjų. Šiuo metu SEB bankas gyventojams ir įmonėms iš viso yra išdavęs beveik milijoną mokėjimo kortelių.

“Swedbank“ atstovas į klausimą, kiek banko klientų išsigrynina bankomatuose didesnes sumas, nei yra prieš porą metų nustatytas nemokamas limitas – 580 eurų, neatsakė ir tikslaus skaičiaus nenurodė. Tarifo - 0,4 proc., - kuris taikomas pasiėmus nemokamą limitą grynųjų, pagrįstumo taip pat nekomentavo. „Swedbank“ atsiuntė LŽ statistiką, iš kurios matyti, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais gyventojai mokėjimo kortelėmis atsiskaitydavo 20 proc. dažniau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Atsiskaitymų apyvarta ūgtelėjo 15 procentų. Laikomės nuomonės, jog gryninti dideles sumas pinigų yra neracionalu, nes daugelyje vietų už prekes ir paslaugas galima atsiskaityti kortele“, – atsakė Saulius Abraškevičius, banko atstovas spaudai.

Kalbėdami apie didesnį grynųjų apmokestinimą bankų atstovai paprastai vardija argumentus, susijusius su mokėjimų kortelių infrastruktūros plėtra, – esą kortelėmis jau galima atsiskaityti net ir turgavietėse, taksi, advokatų bei notarų kontorose ir t. t.

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus pinigų išgryninimo bankomatuose įkainius pakeitęs „Danske Bank“ pernai apmokestino ir grynųjų išmokėjimą „Perlo“ terminaluose. "Grynųjų pinigų išmokėjimo standartiniai įkainiai privatiems asmenims tinklo bankomatuose per pastaruosius dvejus metus nesikeitė, – tikino Daiva Taučkėlaitė, šio banko atstovė. – Kaip rodo statistika, mūsų klientai, taupydami laiką, vis mažiau atlieka operacijų grynaisiais. Šiuo metu daugiau kaip 60 proc. "Danske Bank" klientų naudojasi "eBanku" ir internetu atlieka 97 proc. visų banko pavedimų."

Bankai optimizuoja sąnaudas

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos atstovas Tomas Karpavičius LŽ aiškino, kad didindami įkainius už operacijas grynaisiais komerciniai bankai optimizuoja sąnaudas.

„Pastaruoju metu bankai plečia mokėjimo kortelių skaitytuvų tinklą ir grynųjų paėmimo bankomatuose būtinybė mažėja. Kartu jie bando optimizuoti savo grynųjų pinigų operacijų sąnaudas. Kaip parodė 2012 metais Lietuvos banko atliktas tyrimas ir kitų centrinių bankų panašūs tyrimai, grynųjų pinigų operacijos bankams yra nuostolingos, – pabrėžė T. Karpavičius. – Be to, negalime atmesti ir tos aplinkybės, kad bankai pagal surinktus duomenis stebi, koks jų klientų grynųjų pinigų poreikis. Kita vertus, bankai turėtų daugiau dėmesio skirti skatinimui naudoti elektronines mokėjimo priemones ne tik per ribojimus.“

Bankų atstovai anksčiau kalbėjo, kad, pavyzdžiui, pakėlus grynųjų pinigų įmokėjimo/išmokėjimo operacijų įkainius bankų skyriuose (kai kur ši paslauga atsieina mažiausiai 2,6 euro), ateityje gali mažėti elektroninių paslaugų kaina. Vis dėlto per pastaruosius keletą metų taip nenutiko.

LB atstovo teigimu, nuo praėjusių metų pradžios bankų teikiamų elektroninių mokėjimo paslaugų įkainiai beveik nekito. „Pažymėtinas tik didelis tarptautinių elektroninių mokėjimų eurais kainos sumažėjimas. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos vietinių ir tarptautinių elektroninių mokėjimų eurais įkainiai buvo tokie patys kaip vietinių mokėjimų litais iki euro įvedimo. Tai daugiausia lėmė ES reglamento dėl tarptautinių pervedimų taikymas“, – nurodė T. Karpavičius.

Centrinio banko atstovai prognozuoja, kad grynųjų pinigų operacijų ir mokėjimo paslaugų, kai jos teikiamos bankų skyriuose, įkainiai dar didės. Pasak LŽ pašnekovo, įvedus eurą taip nutiko Estijoje ir Latvijoje.

„Elektroninių mokėjimo paslaugų įkainių kainodara, tikėtina, keisis. Galima tikėtis daugiau ir įvairesnės įkainių struktūros, kai už fiksuotą įkainį teikiamas nustatytas mokėjimo paslaugų krepšelis. O įmonėms turėtų mažėti mokėjimo kortelių administravimo komisinis atlyginimas“, – prognozavo T. Karpavičius.

Vis dėlto tai susiję ne su pasikeitusia bankų kainodara ir požiūriu, o su ES reglamentu dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas. Jis nustato tarpbankinio mokesčio, sudarančio dalį prekybininko mokamo komisinio atlyginimo už mokėjimo kortelių administravimą, dydį. Reglamente nurodyti tarpbankinio mokesčio ribojimai, kaip priminė LB, įsigalios šių metų pabaigoje.

Laisva rinka nepadeda

Vartotojų teisių gynėjai tokį bankų elgesį vertina neigiamai, tačiau kuo nors padėti jų klientams nelabai gali.

„Iš tų įkainių ir limitų mažinimo, kai visi bankai kartu sumažina limitus ar padidina tarifus, akivaizdžiai matyti, kad rinkos dėsniai čia neveikia. Bankai elgiasi kaip nori. Esame lyg kerpamos avys. Įkainiai tik didinami, niekas to nereguliuoja", – piktinosi Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas.

Jis pabrėžė, jog šiuo atveju galima kalbėti ir apie bankų socialinę atsakomybę, kurios esą nėra. „Kad e. paslaugos stumiamos tokiu būdu, kai apmokestinami grynieji, - tai neatsakingas požiūris“, – sakė R. Paukštė. Jis priminė, kad pokalbiai tarp bankų ir vartotojų atstovų dėl naujo bankų etikos kodekso prieš kurį laiką nutrūko.


.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"