TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasipriešinimas GMO Berlyne sutiktas plojimais

2014 01 23 6:00
Berlyno "Žaliąją savaitę" kasmet aplanko arti pusės milijono lankytojų. Gintaro Mikšiūno nuotraukos

Berlyne vyksta tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2014“ ("Gruene Woche"). Viena didžiausių maisto švenčių pasaulyje šiemet išsiskiria naujais dalyvių rekordais, gėlių spalvomis, skonių įvairove bei naujais politiniais akcentais.

Šiais metais populiarioji paroda "Žalioji savaitė" užima 26 parodų komplekso „Messe Berlin“ sales, kurių bendras plotas - 115 tūkst. kvadratinių metrų. Jose valstybės, gamintojai ir ūkininkai pristato daugiau kaip 100 tūkst. pavadinimų maisto gaminių, per tūkstantį naminių gyvūnų rūšių, augalų, šimtus žemės ūkio mašinų, įrankių bei įvairiausių pramogų.

Nuo 1926 metų rengiama paroda „Žalioji savaitė“ yra viena svarbiausių Vokietijos sostinės vizitinių kortelių. Čia kasmet beveik 10 dienų šurmuliuojančiame renginyje apsilanko arti pusės milijono žmonių. Šiemet paroda Berlyne veiks iki sausio 26 dienos.

Partneriai – estai

Parodos šalimi partnere šiais metais tapo Estija, kuri Berlyno „Žaliosios savaitės“ parodose dalyvauja jau 20 kartą. Kaip sakė Estijos žemės ūkio ministras Heliras Valdoras Seederas, mažai šaliai tai puiki proga visam pasauliui priminti ir apie save, ir apie visą Baltijos regioną.

Renginys suskirstytas į du pagrindinius segmentus: profesionalams ir mėgėjams. Profesionalams surengti biodegalų, gyvulininkystės, šviežios mėsos, techninio agroserviso, prekybos bei komercijos forumai. Iš viso apie 300 konferencijų. Reikšmingiausias jų - Pasaulinis maisto ir žemės ūkio forumas (GFFA), kuriame dalyvavo daugiau kaip 150 valstybinių ir komercinių delegacijų iš viso pasaulio.

Mėsos produktai - įvairiam skoniui.

Mėgėjams skirtos pramoginės erdvės - gėlių salė, nacionaliniai maisto ypatumai, tautinio paveldo demonstravimas, galimybės susipažinti su energiją taupančiomis buities technologijomis, medžio apdirbimo inovacijomis. Lankytojai taip pat gali įsigyti maisto, gėrimų, daržo bei sodo augalų, įvairios technikos. Grožiu išsiskiria augalų paviljonas, pavadintas gėlių parlamentu.

Pagrindinė politinės GFFA forumo diskusijos tema – maisto pramonė tarptautinio verslo kontekste. Joje dalyvavo delegacijos iš daugiau kaip 100 šalių, taip pat atstovai iš Pasaulio banko, Europos Komisijos, Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir JT aplinkos apsaugos programos UNEP. Kalbėta apie tai, kaip panaikinti badą pasaulyje ir realizuoti žmogaus teisę į maistą. Kaip sakė Vokietijos žemės ūkio ministras Hansas Peteris Friedrichas, buvo siekiama išryškinti kontrastus pasaulyje bei rasti sprendimus, kaip žemės ūkio politika gali padėti spręsti bado problemas didėjant gyventojų skaičiui, atsižvelgiant į ribotus išteklius ir klimato kaitos poveikį.

Galutiniame komunikate rašoma, kad pasaulyje turi būti skatinami pasėlių tyrimai, sudaromas augalų genų bankas, kad niekam nebūtų suteikta privilegija patentuoti biologines medžiagas. Pasisakyta už tai, kad ūkininkaujant būtina tausoti aplinką, vandenį ir dirvą, skatinti šeimos ūkius.

„Žaliosios savaitės“ diskusijoje kalbėjo ir atstovas iš Lietuvos, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius. „Daug metų važiuoju į Berlyno „Žaliąją savaitę“ ir žinau, kad būtent čia prasideda žemės ūkio mados. Tik man kartais būna keista, kad tos mados pavirsta sprendimais, kurie kaimui būna nesuprantami“, - po forumo „Lietuvos žinioms" sakė ūkininkas.

Z.Aleksandravičiaus teigimu, šį kartą podiumo diskusijoje buvo naujų dalykų – vyko gyvas pokalbis. Anksčiau valstybių vadovai, ministrai, tarptautinių organizacijų atstovai kalbėdavo iš tribūnų ir niekas su jais nediskutuodavo.

Lietuvos paviljone siūloma paragauti geriausių lietuviškų maisto produktų.

Politinėje diskusijoje ypač daug dėmesio skirta genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Teiginys, kad genų inžinerija yra ne vienintelis kelias gamybos produktyvumui didinti, auditorijos buvo sutiktas garsiais plojimais. „Mūsų laikais ūkininkai turi pasirinkimo laisvę, tačiau genų inžinerijai reikalingi tolesni tyrimai, nes yra dar daug neatsakytų klausimų. Atsparių augalų veislėms kurti yra skirta augalų selekcija, galinti garantuoti gerą derlingumą“, - neabejojo fondo „Biovizija“ atstovas Hansas Herrenas. Kategoriškai prieš genetiškai modifikuotus augalus pasisakė ir diskusijoje dalyvavę Afrikos atstovai, konstatuodami nerimą keliančius faktus, jog daugelyje šio žemyno šalių genų inžinerijos bandymus remia net ir vyriausybės.

Diskusijos dalyviai pastebėjo dar vieną dalyką – stebinančią Kinijos invaziją į Afrikos žemės ūkį, ypač ryžių, kviečių auginimo srityje. Jie į žemyną atveža savo technologijų, sėklų, trąšų, specialistų ir vietinius žmones moko dirbti.

Tautinis paveldas ir maistas

Lietuvos ekspozicija šiais metais padidėjo. Mūsų krašto paviljonas prieš daugiau kaip 10 metų suprojektuotas bendrovės “Ekspobalta” projektų vadovo Kęstučio Petronio ir architekto Sauliaus Valio pastangomis. Dalį padidėjusio naujojo ploto išsinuomojo AB „Žemaitijos pienas“. Šiemet plačiau pristatoma tautodailė.

Lietuva parodoje tradiciškai pristato savo geriausius produktus, kurie yra eksportuojami į Vokietiją. Jų atvežė didžiosios įmonės: „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Marijampolės pieno konservai“, „Biovela“. Savo gaminiais prekiauja ir mažieji gamintojai, siūlantys išskirtinę produkciją. Tarp jų - aludario A.Grigonio individuali įmonė, Kauno UAB „Obuolių namai“, bitininkas Erikas Augustinavičius, UAB „Skaistės mėsa“ iš Alytaus.

Gėlių parlamentas

Dalyvauti – prestižo reikalas

„Žaliojoje savaitėje“ dalyvaujantys mūsų šalies verslininkai bei politikai neabejoja, kad pristatyti savo gaminius Berlyno parodoje Lietuvai yra strategiškai svarbus uždavinys, nes čia susirenka maisto pramonės bei žemės ūkio elitas.

Žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus žodžiais, mūsų šalis jau dabar savo produkciją eksportuoja į 131 valstybę, daugiausia pieno, mėsos produktus, javus. Palyginti su 2012 metų dešimčia mėnesių, pernai per tą patį laiką eksportas padidėjo 13,6, importas – 13,4 procento. Daugiausia išaugo javų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, pieno ir pieno produktų eksportas. Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės išlieka Rusija, Latvija, Vokietija, Lenkija, Estija.

Tęsiami pradėti darbai dėl mėsos ir pieno produktų eksporto plėtros į Kiniją ir JAV. Šiais metais laukiama auditorių iš Kinijos, Brazilijos, tikimasi sulaukti JAV auditorių galutinių išvadų dėl mėsos produktų eksporto. Viceministras užsiminė, jog netrukus bus pradėta dirbti ir su Japonijos rinka.

Bendrovės „Biovela“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas sakė, jog ši įmonė parodoje dalyvauja kasmet. „Čia ne tik pristatomi gaminiai arba pasirašomos sutartys. "Žalioji savaitė" - tai daugiau žemės ūkio politikos paroda. Mūsų įmonei, nors ji ir pristato parodoje savo gaminius, daugiau rūpi ne tiek produkcijos realizavimo galimybės, kiek žemės ūkio politika. Kiekvienais metais parodoje iškeliami vis nauji klausimai, susiję su maistu. Čia svarbiau yra mūsų valstybės pristatymas“, - sakė UAB „Biovela“ vadovas.

Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Deivido Matulionio teigimu, šios valstybės vaidmuo Europoje ir toliau stiprėja. Nedarbo lygis joje nedidelis, o žmonių pajamos auga. Kai kuriose Vakarų žemėse nedarbo problema beveik neegzistuoja. Tai – viena iš daugiausia eksportuojančių šalių pasaulyje. Pagal perkamąją galią ji užima 3-4 vietą pasaulyje. Lietuva daugiau produkcijos importuoja iš Vokietijos, o ne eksportuoja į ją. Lietuvos piliečių, dirbančių Vokietijoje, kasmet padaugėja maždaug 3 tūkstančiais. Šiuo metu legaliai čia dirba 32 tūkst. mūsų tautiečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"