TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasiryžę vasarą uždarbiauti svetur

2013 05 22 7:56
Studentai sutinka dirbti ir juodą darbą, tarkime, statybose, kad tik užsidirbtų kiek įmanoma daugiau, nes labai brangiai kainuoja jų studijos. LŽ archyvo nuotrauka

Įdarbinimo agentūros neatsigina darbdavių, ieškančių Lietuvoje sezoninių darbuotojų, o krašto jaunimas labiau dairosi į užsienį, kur darbo pasiūlymų pasirinkimas skurdesnis.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje šių metų balandį registruota 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai apie 40 proc. daugiau negu kovą ir beveik tiek pat daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie 5,5 tūkst. šių darbo pasiūlymų - terminuotam laikotarpiui.

Balandį, prasidėjus pavasario sezoniniams darbams, laisvų terminuoto darbo vietų skaičius išaugo beveik 75 procentais. Labiausiai - beveik tris kartus - darbo pasiūlymų padaugėjo žemės ūkyje, du kartus daugiau nei prieš mėnesį laisvų darbo vietų registruota statybose. Darbo jėgos paklausos augimą šiuose sektoriuose daugiausia lėmė sezoniniai darbai.

Tarp paklausiausių profesijų balandį - dažytojo, statybininko, žemės ūkio ir miškų variklinių mašinų ir įrengimų operatoriaus, miškininkystės darbininko. Šių profesijų darbuotojų poreikis išauga kasmet prasidedant pavasario sezonui. Vėliau, artėjant vasarai, paprastai didėja paslaugų sektoriaus darbuotojų poreikis.

Vis dėlto susidomėjimas sezoniniu darbu, kaip pažymėjo įdarbinimo agentūros "Darbinta" direktorė Daiva Virpšienė, šiuo metu menkas. Anot jos, šiemet agentūra sulaukė tik pavienių studentų, nors pernai tokiu metu buvo sezoninių darbuotojų antplūdis.

Pasiūla viršija paklausą

"Susidomėjimas atsirado tik šią savaitę. Studentams, ko gero, dar vyksta egzaminai, ir jie darbo paiešką planuoja pradėti po mokslų. Tačiau darbų reikia ieškoti jau dabar, nes vėliau, kaip rodo 15 metų agentūros patirtis, jų pasiūla visuomet sumažėja", - pridūrė pašnekovė.

D.Virpšienė neabejojo, kad sezoninio darbo paklausa Lietuvoje šiemet sumažėjusi dėl to, kad studentai dairosi galimybių daugiau užsidirbti užsienyje. O kol sezoninių darbuotojų čia stinga, darbų pasiūla studentams šiemet didžiulė. Agentūra vos spėja priiminėti darbdavių užsakymus, todėl šiuo metu besikreipiantys studentai gali tikėtis net 8-9 darbo pasiūlymų.

Pašnekovės teigimu, šiemet darbdaviai daugiausia ieško pardavėjų-konsultantų, padavėjų, vairuotojų, pagalbinių darbuotojų ir pan. Tuo tarpu studentai nori kuo "švaresnio" darbo ir ypač aktyviai dairosi vairuotojo pareigų. Kita vertus, kaip ji pabrėžė, esama ir jaunuolių, pasiryžusių už gerą atlygį dirbti bet ką.

"Pavyzdžiui, ketvirto kurso studentai teisininkai akcentavo, kad jie gali dirbti ir juodą darbą, tarkime, statybose, kad tik užsidirbtų kiek įmanoma daugiau, nes labai brangiai kainuoja jų studijos", - pasakojo D.Virpšienė.

Anot pašnekovės, planuodamas darbo užmokestį jaunimas nesikuklina - vos įsidarbinę studentai per mėnesį tikisi uždirbti apie 1500 litų. Vis dėlto sezoniniai darbai paprastai apmokami menkiau nei nuolatiniai, nors atlyginimas, kaip ji pažymėjo, labai priklauso nuo darbdavių požiūrio.

Atrankos nevykdo

Sostinėje įsikūręs restoranas "Amatininkų užeiga" jau priima pirmus sezoninius darbuotojus. Kaip patvirtino restoraną valdančios įmonės "Vilko apetitas" direktorė Birutė Marozaitė, šių darbuotojų paieška dėl nuolatinės jų kaitos truks visą vasarą, o galbūt ir ilgiau, jei ruduo džiugins gerais orais. Skaičiuojama, kad sezono metu restoranui papildomai reikės bent dešimties žmonių rankų.

Paklausta, kokių darbuotojų restoranas paprastai dairosi, B.Marozaitė nedvejodama atsakė, kad dėl menkos pasiūlos jokių reikalavimų darbuotojams jau ilgą laiką nekeliama. "Nesidairome - imame bet ką. Lietuvoje, matyt, visgi nėra bedarbių - rasti darbuotojų gana sunku. Į darbą priimame beveik bet kurį žmogų, sulaukusį 18 metų", - teigė ji.

Pašnekovė pripažino, kad sezoninių darbuotojų paieška ir jų mokymai užima labai daug laiko, todėl visuomet palankiau žiūrima į anksčiau vasarą restorane jau dirbusius žmones. Tačiau kelerius metus iš eilės šiltąjį sezoną sugrįžtančių darbuotojų yra tik vienetai.

"Sezoniniai darbuotojai kainuoja ne tik pinigine, bet ir moraline išraiška. Būna, kad per savaitę išmokome darbuotoją - juk tai dažniausiai pirmas darbas jo gyvenime, bet staiga jis suvokia, jog darbas jam netinkamas ar per sunkus, kad nepavyksta bendrauti su klientais, todėl apsisuka ir išeina. O mums tenka viską pradėti nuo pradžių", - pasakojo ji.

Anot B.Marozaitės, sezoninių darbuotojų paprastai ieškoma keliais kanalais: per skelbimus internete ir spaudoje, nemažai jų randama ir per socialinius tinklus. Tuo tarpu darbo biržą įmonė jau kurį laiką pamiršusi. "Kiek kartų bandėme žmonių ieškoti per darbo biržą - neradome, šie tik paklausdavo, iš kur ištraukėme jų duomenis. Manau, kad per darbo biržą ieškantys darbo žmonės iš tiesų nelabai jo nori", - svarstė pašnekovė.

Medžioja užsienio pasiūlymus

Kol Lietuvoje norinčių padirbėti šiltuoju metų laikotarpiu trūksta, darbus užsienyje siūlančios agentūros paklausa nesiskundžia. Įdarbinimo agentūros "Aladija" atsakinga darbuotoja pasakojo, kad didelio susidomėjimo darbu užsienyje sulaukiama iš jaunų žmonių, kurie šiuo metu dar studijuoja ir dirbti planuoja nuo birželio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Į Klaipėdoje įsikūrusią agentūrą dėl pasiūlymų kreipiasi ne tik klaipėdiečiai, bet ir kitų miestų ar net Latvijos gyventojai.

Pašnekovė sakė, kad studentai paprastai ieško darbų, kur nereikia mokėti užsienio šalies kalbą. Todėl paklausiausi - žemės ūkio darbai. "Dažniausiai dirbti šiuos darbus važiuoja ne pavieniai žmonės, o grupės. Jei kuris nors iš grupės bendrauja angliškai, ūkininkams to pakanka", - tikino pašnekovė.

Tuo tarpu darbdaviai daugiausia dairosi darbuotojų, galinčių dirbti aptarnavimo srityje: viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose, tinkamų žemės ūkio darbams. Tačiau darbo pasiūla, kaip teigė agentūros atstovė, šiuo metu nedidelė - veikiau nepakankama. Todėl agentūra priversta pati bendrauti su darbdaviais ir ieškoti laisvų darbo vietų. O darbo pasiūlymų paiešką apsunkina įtempta konkurencija tarp skirtingose šalyse veikiančių įdarbinimo agentūrų, pavyzdžiui, itin sudėtinga konkuruoti su Lenkija.

Nori fiksuoto atlyginimo

Aida Kubilienė, Pasaulio lietuvių centro programų koordinatorė, teigė, kad susidomėjimas sezoniniu darbu užsienyje šiemet yra nemažas ir, palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjęs. Nors Pasaulio lietuvių centras gali pasiūlyti sezoninių žemės ūkio darbų, lietuviai, kaip pažymėjo pašnekovė, dėl užtikrinto atlyginimo labiausiai domisi darbais fabrikuose. "Atlyginimai už sezoninius žemės ūkio darbus labai priklauso nuo oro sąlygų, o jų numatyti negalime. Pavyzdžiui, pernai britai sakė, kad šimtą metų neturėjo tokios lietingos vasaros. O kadangi dauguma produkcijos auga laukuose, ne šiltnamiuose, dirbę Didžiojoje Britanijoje žmonės turėjo mažiau darbo. Tuo tarpu darbas fabrikuose yra monotoniškas, tačiau atlygis priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus", - paaiškino ji.

Kaip teigė A.Kubilienė, sezoniniai darbai užsienyje gali trukti iki 6 mėnesių, o pirmieji jų prasideda dar sausio mėnesį, kai darbuotojų grupės išvyksta statyti ar remontuoti šiltnamių. Vėliau prasideda sodinimo, vasarą - derliaus nuėmimo darbai. Pašnekovė sakė pastebėjusi, kad tautiečiai ilgesnių sezoninių darbų nesibaido - kaip tik mieliau renkasi 4-5 mėnesių terminą. Be to, sezoninių darbų užsienyje imasi ne tik studentai, bet ir vyresni, 30-40 metų, šalies gyventojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"