TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pasitaškė mūsų pinigais

2016 07 22 6:00
Europos Komisija aiškiai mato, kad Lietuvoje statomų atliekas deginančių elektrinių yra per daug. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Ambicingi Europos Sąjungos aplinkosaugos tikslai gali palaidoti Lietuvos Vyriausybės viltis gauti europinę paramą Kauno kogeneracinės elektrinės projektui. Tada dar vieno energetinio projekto našta guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Europos Komisija nelinkusi jo remti, nes trijų šiukšlių deginimo jėgainių Lietuvoje būtų per daug – joms pritrūktų komunalinių atliekų. Ties žlugimo riba atsidūrė ir Vyriausybės pažadai gerokai sumažinti šilumos kainą didžiųjų miestų gyventojams.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektams prašoma bendra ES paramos suma siekia 233 mln. eurų. Tačiau oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo, kad ši parama pasieks Lietuvą, kol kas negauta, priešingai – paramos Kauno projektui jau nesitikima.

2014 metais Vyriausybė Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais, o jiems įgyvendinti paskyrė valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos energija“. Ji ne kartą viešai deklaravo, kad šių projektų įgyvendinimas esą leis apie 30 proc. sumažinti šilumos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms bei „užtikrins skaidrią, darnią ir socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą“.

Atliekų mažiau negu elektrinių

Tačiau aiškėja, kad šių siekių įgyvendinti gali nepavykti. 2017 metų pabaigoje ar anksčiau įsigaliojus Europos Komisijos (EK) parengtam žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniui, kuriame yra ir valstybėms narėms privaloma Atliekų direktyva, Lietuvoje deginti tinkamų atliekų užteks tik įmonės „Fortum Heat Lietuva“ valdomai Klaipėdos kogeneracinei elektrinei ir pramonės įmonei „Akmenės cementas“.

Tačiau numatytoms statyti Kauno ir Vilniaus kogeneracinės elektrinėms komunalinių atliekų pritrūktų. Be to, jėgaines statančios įmonės, negavusios planuotos finansinės ES paramos, gali patirti finansinių sunkumų arba tapti papildoma finansine našta mokesčių mokėtojams. Ekonomiškai neefektyvios kogeneracinės jėgainės greičiausiai neatsipirktų be valstybės paramos.

Europos žiedinės ekonomikos rinkinyje nustatyti ambicingi ES atliekų perdirbimo tikslai – iki 2030 metų perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų ir iki 85 proc. pakuočių atliekų, į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį sumažinti iki 10 proc. visų atliekų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad šalyje iš komunalinio atliekų srauto perdirbus 65 proc. ir į sąvartyną pašalinus 10 proc. atliekų, deginti liktų vos 25 proc. atliekų.

„Šiuo metu Lietuvoje susidaro iki 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų. Per pastaruosius ketverius metus šis kiekis po kelis procentus kasmet mažėja dėl emigracijos, dėl įsibėgėjančio pirminio rūšiavimo ir kitų priežasčių. EK mato, kad atliekų didėjimo vargu galima tikėtis. Tarkime, kad šis 1,2 mln. atliekų kiekis išliks iki 2030 metų. Tokiu atveju deginti tinkamų 25 proc. atliekų sudarytų daugiausia 300 tūkst. tonų. Vien Klaipėdoje jau veikiančioje jėgainėje galima būtų sudeginti apie 300 tūkst. tonų mažiau kaloringų atliekų. Tarkime, uostamiestyje kasmet bus deginama 220 tūkst. tonų normalaus kaloringumo atliekų. Liktų tik 80 tūkst. tonų“, – skaičiavo M. Nagevičius.

„Akmenės cemento“ gamykla, minimaliai investavusi į gamybą, galėtų per metus sudeginti apie 60 tūkst. tonų kietojo atgautojo kuro (KAK), kurį gamins nauji ES lėšomis pastatyti biologinio ir mechaninio apdorojimo (BMA) įrenginiai dešimtyje Lietuvos apskričių. Be to, Akmenės gamyklos cemento krosnis į aplinką išmestų mažiau anglies dvideginio.

Taigi Lietuvoje liktų 20 tūkst. tonų „laisvų“ deginti tinkamų atliekų. Tuo metu planuojamos statyti grandiozinės jėgainės: vien naujajai Kauno kogeneracinei elektrinei reikėtų 200 tūkst. tonų atliekų, Vilniaus – 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus.

„Jeigu bus įgyvendinti žiedinės ekonomikos planai, Klaipėdoje, Vilniuje ir Akmenėje galima sudeginti visas Lietuvoje susidarančias neperdirbtas komunalines ir pramonės atliekas. Europos Komisija aiškiai mato, kad Lietuvoje statomų elektrinių yra per daug, tad apie kokį jų europinį finansavimą galima kalbėti“, – darė išvadą M. Nagevičius.

Prašo 233 mln. eurų ES paramos

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Ernesta Dapkienė, pagal Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą iš ES Struktūrinių lėšų fondo Vilniaus kogeneracinei elektrinei siekiama gauti iki 164 mln. eurų, o Kauno kogeneracinei elektrinei – 69 mln. eurų ES paramos.

„2016 metų birželio 16 dieną ES Struktūrinių lėšų stebėsenos komitetas pritarė ES paramos skyrimui Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Europos Komisija, numatoma, ES paramą patvirtins šį rudenį. Kauno kogeneracinės jėgainės projektui ES parama gali būti skiriama po ES žiedinės ekonomikos strategijos tikslų patvirtinimo, – tai priklausys nuo Europos Komisijos darbotvarkės“, – kalbėjo ji.

Vilniaus kogeneracinei elektrinei skirtą 190 mln. eurų paskolą iš EIB bendrovė turės grąžinti per 17 metų. „Paskolos sąlygos yra konfidencialios“, – teigė R. Dapkienė.

Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas liepos pradžioje viešai pripažino, jog, EK nuomone, Lietuvoje jau pakanka atliekų deginimo pajėgumo Klaipėdoje, be to, dar vieną jėgainę numatoma statyti Vilniuje. Tad, EK nuomone, ir ją Lietuva turėtų statyti savomis lėšomis. K. Trečiokas tada išdėstė, kad Vyriausybei reikėtų apsispręsti, ar tikslinga statyti „Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ kogeneracinę elektrinę Kaune, kuriai beveik nėra vilties gauti ES finansavimą.

Kitų politikų nuomone, jeigu ES skirtų paramą tik vienai iš dviejų elektrinių, ją reikėtų statyti Kaune, o ne Vilniuje, kur parinkta vieta yra per arti gyvenamųjų namų.

Lietuvos aplinkos ministras taip pat mano, kad pastačius jėgaines ir Vilniuje, ir Kaune, atliekų joms gali pritrūkti, todėl jas reikėtų importuoti, o tai nepriimtina. Tokia nuostata ne kartą deklaruota ir įtvirtinta teisės aktuose.

Šiluma greičiausiai neatpigs

Premjeras Algirdas Butkevičius kalbas apie Europos Komisijos nenorą finansuoti Kauno kogeneracinės elektrinės projektą vadino nuogirdomis ir tikino, kad abi elektrinės turi būti pastatytos. „Vyksta derybos, ir Vilniaus kogeneracinei elektrinei 100 proc. turime užtikrinimą, kad bus finansavimas iš Europos Sąjungos. Dėl Kauno tęsiame derybas, ir galiu pasakyti, kad Kaune termofikacinė elektrinė bus statoma. Tikimės, kad artimiausioje perspektyvoje gausime paramą ir šiam projektui“, – BNS sakė A. Butkevičius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas teigė dar prieš pusmetį gavęs signalų, kad EK linkusi finansuoti tik vieną iš dviejų Lietuvos kogeneracinių jėgainių.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas anksčiau sakė, kad atsakymo dėl finansavimo iš EK tikimasi sulaukti rudenį ir viliamasi gauti lėšų abiem elektrinėms.

„Lietuvos energija“ deklaruoja, kad šilumos ūkio pertvarka didžiuosiuose miestuose siekiama išspręsti net tris socialiai jautrias problemas. „Pirmiausia, permainos didmiesčių šilumos ūkiuose leistų sumažinti šilumos gamybos kainą vartotojams. Taip pat padidintume vietinės elektros energijos gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių. Galiausiai įvykdytume ES reikalavimus mažinti atliekų kaupimą sąvartynuose, ši problema Lietuvoje itin opi“, – anksčiau teigė D. Misiūnas.

Martynas Nagevičius: "Tikrai kyla klausimų, ar nebuvo pasišvaistyta pinigais.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Premjeras A. Butkevičius ne kartą yra minėjęs, kad įgyvendinus Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą bendra vidutinė šilumos gamybos kaina galėtų sumažėti apie 20 proc., palyginti su 2013 metais.

Be ES paramos taptų našta valstybei

Ekspertai abejoja tokiais valdžios pažadais. Negana to, kad naujiems projektams gali būti neskirta ES parama, kitais metais išseks ir dujų kainas dabar mažinanti koncerno „Gazprom“ nuolaida. Vilniuje naujoji jėgainė galės tiekti tik dalį miestui būtinos šilumos energijos. Šiluma sostinėje ir toliau bus gaminama deginant gamtines dujas kitose jėgainėse.

Kaune mažinti iškastinio kuro vartojimą (toks yra vienas iš deklaruojamų tikslų – aut.) nėra reikalo, nes ten jau dabar pakanka biokuro jėgainių.

„Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ vadovai suskubo pareikšti, kad jėgainę Kaune būtina statyti net tuo atveju, jeigu ji ES paramos negautų – esą projektas reikalinga Lietuvai. Neva ji atsipirktų ir be ES paramos.

M. Nagevičiui tokie teiginiai kelia nuostabą: jeigu Kauno jėgainė atsiperka be ES paramos, kam europinių lėšų prašoma Vilniaus projektui? „Manau, kad jėgainė gali atsipirkti, tačiau bus sugalvotas koks nors valstybės paramos modelis. Pavyzdžiui, į Kauną neleis vežti atliekų iš kitų regionų, gal čia nustatys tokį didelį atliekų „vartų mokestį“, kad privačiomis ir valstybės lėšomis pastatyta jėgainė atsipirktų be ES paramos“, – svarstė M. Nagevičius.

Kitas būdas finansiškai paremti projektą – kaip Klaipėdoje, nustatyti didesnį negu rinkoje iš VIAP biudžeto finansuojamą elektros supirkimo tarifą, kurį padengs visi šalies elektros vartotojai. Trečia galimybė – pripažinti Kauno projektą strategiškai svarbiu ekonomikai ir jam nustatyti specialią valstybės remiamą šilumos supirkimo kainą. „Visais atvejais būtų teikiama valstybės parama iš mokesčių mokėtojų lėšų. Tai ne rinkos ekonomika“, – pabrėžė M. Nagevičius.

Tokios paramos nereikėtų, jeigu Vyriausybė būtų pasirinkusi kitą šilumos ūkio Kaune ir Vilniuje pertvarkos būdą. M. Nagevičiaus nuomone, buvo galima surengti viešą skaidrų konkursą ir kviesti investuotojus – vietos bei užsienio. Tuomet valstybei nebūtų reikėję nė cento išleisti šių jėgainių statybai. Pašnekovo nuomone, iš pat pradžių padaryta klaida, kai 2014 metais Vyriausybė Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais, o jiems įgyvendinti paskyrė „Lietuvos energiją“.

„Kodėl Vyriausybė nerengė tarptautinio investuotojų konkurso? Juk buvo galima taip pat sėkmingai deklaruoti tikslus ir jų siekti privačiomis lėšomis. Konkursą būtų laimėjęs investuotojas, kuris prašytų mažiausios valstybės paramos. O dabar, kaip įprasta, ta parama bus tokia, kokios reikės, kad valstybės pastatytos neekonomiškos jėgainės atsipirktų. Vėl už viską sumokės mokesčių mokėtojai“, – kalbėjo M. Nagevičius.

Pasak pašnekovo, kai palygini, kiek į panašią jėgainę planavo investuoti privatus verslas, kuriam to padaryti neleista, ir kiek – „Lietuvos energija“, matai, kad naujasis projektas gerokai brangesnis. „Tikrai kyla klausimų, ar nebuvo pasišvaistyta pinigais“, – svarstė M. Nagevičius.

„Lietuvos žinios“ primena, kad sostinėje valstybinę jėgainę planuojama statyti šalia „Vilniaus energijos“ trečiosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose ir sklypo, kuriame „Icor“ grupės įmonė „Reenergy“ planavo statyti atliekų deginimo gamyklą. Tačiau verslo projektas buvo sužlugdytas Vyriausybei „vidury žaidimo“ pakeitus atliekų deginimo reglamentavimą, o paskui tuo pagrindu neišdavus statybos leidimo. Bendrovės skundą dėl Vyriausybės diskriminacinių veiksmų yra priėmusi nagrinėti Europos Komisija.

ES Struktūrinių lėšų fondo Vilniaus kogeneracinei elektrinei siekiama gauti iki 164 mln. eurų, o Kauno kogeneracinei elektrinei – 69 mln. eurų ES paramos.Romo Jurgaičio nuotrauka

ES žiedinės ekonomikos paketas

2015 metų pabaigoje EK patvirtino žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama paskatinti Europos verslą ir vartotojus taupiau naudoti išteklius.

Nustatyti tikslai iki 2030 metų perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų ir iki 85 proc. pakuočių atliekų bei į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį sumažinti iki 10 proc. visų atliekų.

Lietuvos aplinkos ministerijos duomenimis, 2013 metais šalyje perdirbta 21 proc. komunalinių atliekų, 54 proc. pakuočių atliekų, kompostuota 8 proc., sudeginta 7 proc., pašalinta sąvartyne 64 proc. atliekų.

Šių metų gegužės 12 dieną Seime vykusioje diskusijoje EK Aplinkos generalinio direktorato Žaliosios ekonomikos departamento direktorius Kęstutis Sadauskas sakė, kad nustatomi tikslai yra ambicingi, bet realūs. Lietuva, pasak jo, raginama gerinti atskirą atliekų (popieriaus, stiklo, metalo bei plastiko ir biologinių atliekų) surinkimą jų susidarymo vietoje, didinti perdirbimo pajėgumą, diegti mokesčius ir rinkliavas už sąvartynus ir deginimą siekiant skatinti perdirbimą. Pajamomis iš šių mokesčių būtų remiamas atliekų surinkimas.

K. Sadauskas pabrėžė, kad Lietuvai rekomenduojama vengti investicijų, dėl kurių atsirastų per dideli neperdirbamų atliekų pajėgumai, tokie kaip „energijos atgavimo“, tai yra šilumos ir elektros gamybos iš atliekų jėgainės.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas priminė, kad EK tik inicijuoja ES teisės aktus, o tolesnis jų priėmimas – Europos Parlamento ir ES Tarybos rankose. Pasak jo, įprasta, kad visas teisėkūros procesas trunka vidutiniškai dvejus metus, taigi žiedinės ekonomikos dokumentų paketas kartu su direktyvų pakeitimais turėtų įsigalioti iki 2017 metų pabaigos.

„Lietuvos žinių“ šaltinių duomenimis, žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys gali būti patvirtintas ir per vienus metus, tai yra iki šių metų pabaigos.

FAKTAI

Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatyta, kad Vilniuje jėgainių įrengta elektrinė galia gali siekti iki 145 MW, o investicijos – iki 328,4 mln. eurų. Kaune jėgainių galia galėtų siekti iki 53 MW, o investicijos – iki 138,4 mln. eurų.

Privačių partnerių investicijos galės sudaryti iki 49 proc. būsimų jėgainių bendrovių kapitalo.

Planuota, kad atliekas ir biokurą naudojančios jėgainės bus finansuojamos „Lietuvos energijos“, partnerių ir siekiamomis pritraukti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Kaune kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina „Lietuvos energija“ ir „Fortum“, Vilniuje – tik „Lietuvos energija“.

„Lietuvos žinių“ inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"