TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskelbtas 2017 metų biudžeto projektas

2016 10 11 11:08
Karolinos Drulytės nuotrauka

Šiandien Finansų ministerija paskelbė 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos finansinių rodiklių projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2017 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,2 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,2 proc.

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2016 m.

Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc. daugiau nei 2016 m.

Prognozuojama, kad 2017 metų Europos Sąjungos investicijos ir kita tarptautinės finansinė parama bus šių metų lygio ir sudarys 2,101 mlrd. eurų.

„Yra du labai svarbūs prioritetai, kurių mes laikomės – tai tarptautiniai mūsų įsipareigojimai NATO skirti krašto apsaugai ir gynybai lėšų, artėjant prie 2 proc. – mūsų projekte papildomai skiriame beveik 150 mln. eurų. Kita gana didelė išlaidų dalis numatyta socialiniam modeliui – arti 250 mln. eurų“, – sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak R. Budbergytės, dar 144 mln. eurų kainuos neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 41,4 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programai – 32,5 mln. eurų, pedagogų darbo užmokesčio didinimui – 24 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algų kėlimui – 7,1 mln. eurų, daugiabučių namų atnaujinimui ir modernizavimui – 14,6 mln. eurų, investuotojų pritraukimui į Lietuvą – 11,7 mln. eurų.

Numatoma, jog dėl įgyvendinamų struktūrinių reformų ir didinamų mažiausiai uždirbančiųjų vaikus auginančių šalies gyventojų neapmokestinamųjų pajamų, viešojo sektoriaus finansų deficitas 2017 m. sudarys 0,8 proc. BVP. Iš jų 0,6 proc. BVP – nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio socialinio modelio, kurį sudaro struktūrinių darbo rinkos ir socialinės srities reformų teisės aktai, kaina. Deficitui taip pat įtakos turės ir 2017 m. didinamas neapmokestinamas pajamų dydis.

„Visos šios priemonės svariai prisideda prie ekonomikos augimo galimybių didinimo ir socialinės nelygybės mažinimo, jomis taip pat įgyvendinamos Europos Komisijos rekomendacijos dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti“, – komentuoja R. Budbergytė.

Atskaičius minėtų priemonių poveikį 2017 m. biudžetui, viešojo sektoriaus finansai kitais metais galėtų būti pertekliniai.

Vyriausybė 2017 metais numato skolintis apie 3,2 mlrd. eurų, daugiausiai ankstesnei skolai grąžinti. Planuojama, kad 2017 m. skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys beveik 560 mln. eurų, ir bus apie 43 mln. eurų mažesnės nei 2016 metais.

Pajamos iš mokesčių

Numatoma, kad 2017 m. pajamų iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų santykis su BVP padidės 0,5 proc. punkto BVP ir pasieks 30,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), sudarančių apie 87 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų (be ES investicijų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), bus gauta apie 6,854 mlrd. eurų, arba 9,2 proc. daugiau, nei planuojama gauti 2016 metais.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 2017 metais sudarys 3,327 mlrd. eurų arba apie 42,1 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Prognozuojant pajamas iš PVM, buvo atsižvelgta į 2016 metų surinkimą, galutinio vartojimo išlaidų ir PVM mokestinės bazės procentinio santykio dinamiką, galiojančias lengvatas. Dėl geresnio šio mokesčio administravimo 2017 metais numatoma papildomai surinkti 3,6 proc. pajamų.

Iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 2017 metais planuojama gauti 1,556 mlrd. eurų (5,4 proc. daugiau pajamų nei numatoma gauti 2016 metais) arba 19,7 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Šio mokesčio įplaukos prognozuojamos atsižvelgiant į 2016 metais numatomas gauti pajamas, įplaukų iš GPM santykio su darbo užmokesčio fondu dinamiką bei į prognozuojamą metinį darbo užmokesčio fondo augimą, kartu įvertinant NPD didinimo įtaką pajamoms.

2017 metais biudžeto projekte pajamos iš akcizų sudaro 1,294 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau pajamų nei numatoma gauti 2016 metais) arba apie 16,4 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų). Šio mokesčio prognozė sudaryta atsižvelgiant į atskirų akcizais apmokestinamų prekių grupių numatomus pardavimus 2016 ir 2017 metais bei akcizų didinimą rūkalams ir alkoholiui nuo kitų metų kovo.

Iš pelno mokesčio 2017 metais numatoma gauti 677,8 mln. eurų (16,9 proc. daugiau nei numatyta 2016 metų plane), arba 8,6 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Prognozuojant šio mokesčio pajamas atsižvelgta į pajamų iš šio mokesčio dinamiką, BVP augimą, numatomas įmonių avansinio pelno mokesčio mokėjimo tendencijas.

Dėl mokesčių lengvatų 2017 m. konsoliduotos visumos biudžetas negaus apie 1,021 mlrd. eurų pajamų: 533,1 mln. eurų iš GPM, 192 mln. iš pelno mokesčio, 178,2 mln. eurų iš akcizų. PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus 118 mln. eurų mažesnės.

Asignavimai

Daugiausiai valstybės biudžeto asignavimų (su ES investicijų ir kitos tarptautinės finansinės paramos) numatoma skirti ekonomikos sričiai (ją sudaro transportas, energetika ir žemės ūkis) – 2,312 mlrd. eurų. Iš jų 1,405 mlrd. eurų sudaro ES investicijų lėšos.

Asignavimai švietimui sudarys apie 1,285 mlrd. eurų (88,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), socialinei apsaugai – 1,226 mlrd. eurų (125,3 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane). Gynybai numatoma skirti 793 mln. eurų (149,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 710 mln. eurų (69 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), sveikatos apsaugai – 604,5 mln. eurų (24,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), poilsiui, kultūrai ir religijai – 274,8 mln. eurų (9 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), aplinkos apsaugai – 164,2 mln. eurų (56,7 mln. eurų daugiau nei 2016 m. plane), būstui ir komunaliniam ūkiui – 113,8 mln. eurų (29,3 mln. mažiau nei 2016 m. plane).

Išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms bus 49,3 mln. eurų mažesnės ir sudarys 1,576 mlrd. eurų. Iš jų daugiau nei milijardą eurų sudaro valstybės skolos valdymo (558,5 mln. eurų), įmokos į ES biudžetą (404,9 mln. eurų), Europos stabilumo mechanizmą – (65,4 mln. eurų) ir 60,1 mln. eurų į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.

Vyriausybė 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos finansinių rodiklių projektą numato svarstyti rytoj.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"