TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskelbtas karas dyzelinui

2012 04 23 8:03

Palyginus pastarųjų penkerių metų automobilių degalų kainas, akivaizdu, kad naftos rinkos tendencijos jas veikia kur kas mažiau nei valstybių mokestiniai sprendimai ir degalinių verslo subtilumai.

Naftos kaina pasaulyje vėl smarkiai svyruoja ir gerokai smuktelėjo nuo grėsmingų aukštumų, o netrukus, kaip prognozuoja agentūros "Bloomeberg" ekspertai, naftos barelis gali kainuoti mažiau nei 100 JAV dolerių. Ar tai pradžiugins Lietuvos naftos produktų vartotojus? Kaip pasaulinės kainos atsispindi mūsų krašto degalinių švieslentėse?

Palyginę "Brent" naftos kainas rinkoje ir dyzelino kainas degalinėse atitinkamą mėnesį, LŽ nustatė, kad, pavyzdžiui, šiemet balandžio 20 dieną už litrą dyzelino degalinėse buvo mokama vidutiniškai 4,70 lito, o tą pačią 2008-ųjų dieną - 2,73 lito, arba beveik 2 litais už litrą mažiau, nors tada nafta rinkoje kainavo beveik 10 JAV dolerių už barelį brangiau. Dyzelino akcizas 2008-aisiais buvo tik 12 ct mažesnis, o PVM menkesnis tik 3 procentiniais punktais.

2009 metų balandį, kai per krizę nafta pasaulio biržose jau buvo atpigusi perpus, nuo 126 iki 58 dolerių už barelį, dyzelinas mūsų degalinėse kainavo vidutiniškai 3,09 lito už litrą, arba 36 ct brangiau nei prieš metus. Tiesa, tada valdžios jau buvo 20 ct padidintas akcizo mokestis.

Kainos pagal vidurkius

Dabartinių dyzelino (ir benzino) kainų skirtumai Lietuvoje nuo buvusių net prieš metus yra akivaizdūs ir sunkiai paaiškinami pasaulio naftos rinkos kainos pokyčiais. Juolab kad naftos žaliava įvairiais metais kainavo labai skirtingai, o automobilių degalai iš esmės tik brango.

Degalinių operatoriai aiškina, kad kainos degalinėse nustatomos pagal didmenines kainas, nustatytas Mažeikių naftos perdirbimo kompanijos "Orlen Lietuva".

Tačiau čia kainodaros skaidrumą temdo rūkas, nes dar 2010 metų rudenį "Orlen Lietuva" nusprendė, neva gindama savo verslo interesus nuo degalų importuotojų, neskelbti didmeninių kainų kasdien, o tik vidutines ankstesnės savaitės kainas. Dienos didmenines kainas Mažeikių naftos kompanija praneša raštu tik pirkėjų, su kuriais yra sudarytos sutartys, paskirtiems asmenims.

Lenkų valdoma Mažeikių bendrovė nuolat aiškina, kad didmenines kainas nustato pagal autoritetingiausios energetikos rinkų informacijos agentūros PLATTs skelbiamus pastarųjų 10 dienų degalų rinkos rodiklius, sudaromus pagal kainas Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno uostuose, kuriuose perpilama daugiausia naftos, benzino ir dyzelino. Be to, esą svarbu euro (su juo susietas litas) ir dolerio (šia valiuta vykdomi naftos sandoriai ir jos produktų prekybos sandoriai) kursas, rinkos tendencijos pasaulyje.

Taigi, naftos rinkos tendencijos, kaip aiškina ir "Orlen Lietuvos" atstovas Audrius Stasiulaitis, yra svarbiausios naftos produktų gamintojui, o degalinių operatoriams jos rodo tik gaires, kuriomis galbūt teks kreipti verslą po kelių mėnesių.

Buvęs "Orlen Lietuvos" atstovas spaudai Jacekas Komaras yra vaizdingai pasakęs, kad lyginti degalų kainas su to paties meto naftos kainomis būtų maždaug tas pats, kas žiūrėti į darželinuko piešinį.

Matyt, nederėtų visų šunų dėl naftos kainų karti ir ant degalinių operatorių, nors nepatenkinti transporto priemonių savininkai akcijas skelbia pirmiausia prie degalinių.

"Naftos kainų nederėtų tiesiogiai sieti su degalų kainomis, nes čia veikia kiti dėsniai, kur kas daugiau lemia paklausa ir politiniai sprendimai", - pritaria Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jis LŽ teigė ir pats prieš keletą dienų lyginęs dyzelino kainas visoje ES nuo 2005 metų. "Bendra išvada - ne tik Lietuvoje naftos produktų kainos kilo gerokai sparčiau nei naftos kainos rinkoje. Kai kuriose šalyse dyzelinas brango dar labiau nei Lietuvoje. Vienintelė išimtis - keli mėnesiai nuo 2009 metų vidurio, kai Lietuvoje buvo iki ankstesnio lygio sumažintas akcizas", - LŽ teigė ekspertas.

Dyzelinas pelningesnis

Vis dėlto ir stebint tendencijas pagal bendrovės "Orlen Lietuva" skelbiamus didmeninės kainos vidurkius, galima nemažai matyti ir daryti bent apytikrius skaičiavimus siekiant suvokti kainų viražus.

Antai šiemet nuo metų pradžios vidutinė didmeninė benzino kaina pakilo 44 ct/l (nuo 4,33 iki 4,77), o dyzelino - 10 ct/l (nuo 4,11 iki 4,21).

Reikėtų žinoti, kad didmeninė kaina - tai gamykloje pagaminto produkto savikainos, akcizo ir prekybos antkainio (kalbama, jog didmenininkai taiko apie 0,3 proc. antkainį - aut.) suma su pridėtinės vertės mokesčiu (21 proc.).

Kitaip atrodo padėtis degalinėse: benzinas nuo metų pradžios pabrango 56 ct/l (12,6 proc.), o dyzelinas - 31 ct/l (7,6 proc.).

Atrodytų, viskas logiška, jei ne detalė: palyginti su didmenine kaina, benzinas degalinėse yra 4,8 proc. brangesnis, o dyzelinas - beveik aštuntadaliu (13 proc.). Vadinasi, degalinių operatoriai dyzelinui nustato 3-4 kartus didesnį antkainį nei benzinui, net ir įvertinus visas degalų gabenimo išlaidas ir nuo bendros sumos skaičiuojamą padidėjusį PVM.

Degalinių operatoriai, paklausti apie degalų kainodarą degalinėse, į ilgas kalbas nesileidžia, tačiau tvirtina, jog mokesčiai sudaro beveik pusę degalų kainos: kovo 12 dieną PVM ir akcizas dyzelino kainos struktūroje sudarė 40 proc., o benzino - 44 procentus. Kuo mažesnė kaina, tuo didesnę dalį joje sudaro mokesčiai.

Tai patvirtina, kad dyzelino mažmeninės kainos struktūroje iš tikrųjų didesnę dalį sudaro ne mokesčiai, o kiti dalykai.

Ž.Šilėnas neatmeta, jog tokį maržos skirtumą gali lemti ir tai, kad didžiausi dyzelino vartotojai yra vežėjai ir juridiniai asmenys, kurie paprastai yra PVM mokėtojai, todėl iš tikrųjų už degalus jie sumoka mažiau - juk PVM susigrąžina.

Juo didesnę skriaudą patiria dyzelinius automobilius turintys paprasti gyventojai ir smulkiosios įmonės, naudojančios automobilius su dyzeliniais varikliais.

Mokestis ant mokesčio

Automobilių degalai laikomi blogiu. Kaip ir tabako gaminiai ar alkoholiniai gėrimai. Todėl daug kur pasaulyje (ir ypač visoje ES) visam tam blogiui yra nustatomi akcizai. Jie nuolat didinami ir dar bent penktadaliu daugiau negu deklaruoja Vyriausybė ir įstatymų leidėjai.

Tačiau galutinis "blogos" prekės vartotojas, jeigu jis nėra PVM mokėtojas, sumokėjęs už akcizu apmokestintą prekę, sumoka ir PVM, taigi akcizo mokestis jam dar apmokestinamas ir 21 proc. PVM. Juridiniai asmenys PVM, skirtą verslui, o ne vartojimui, susigrąžina iš biudžeto, o vartotojas - ne.

Šitoks degalų akcizo apmokestinimas PVM - 18-35 papildomi centai už kiekvieną dyzelino arba benzino litrą iš vartotojo kišenės.

"Neseniai su kolegomis tarpusavyje pasijuokėme: žmogus apmokestinamas keliais sluoksniais: beveik pusę atlyginimo mokesčiais atiduoda valstybei, dar penktadalį išlaidų sumoka kartu su PVM, o nuvažiavęs į degalinę - PVM sumoka dar ir už savo paties mokamą akcizo mokestį. Ir dar atsiranda politikų gudručių, kurie teigia, kad reikia apmokestinti automobilius, nors vartotojo mokestis (PVM) juk jau sumokėtas perkant automobilį", - komentuoja Ž.Šilėnas.

Dyzelinas - užribyje

Šio pusmečio įvykiai Lietuvos ir visos ES ekonominėje politikoje verčia sunerimti vežėjus ir dyzelinių automobilių valdytojus. Lietuvoje priimtas sprendimas dvigubai padidinti kelių eksploatavimo mokestį komerciniam transportui, kaip jau paaiškėjo, tebuvo preliudija į dar svarbesnius dalykus.

Pirmasis - sugriežtinti automobilių, turinčių dyzelinius variklius,  techninės apžiūros reikalavimai. Dėl to, kaip jau pranešta, techninės apžiūros nepraeina 5 kartus daugiau transporto priemonių nei anksčiau, taigi papildomai mokama už pakartotines patikras.

Antrasis - sprendimas nuo 2013 metų sausio 1 dienos beveik 100 litų už toną (su PVM - plius 121 litu) padidinti dyzelino akcizą. Apskaičiuota, kad vien dėl to litras dyzelino pabrangs maždaug 10 centų.

Trečiasis - "lietuviška" šios savaitės naujiena iš Europos Parlamento, pritarusio Lietuvos deleguoto eurokomisaro Algirdo Šemetos pasiūlymui papildomai apmokestinti taršesnius automobilių degalus ir krosnių kurą. Dyzelinas laikomas taršesniais degalais už benziną.

Pasak Ž.Šilėno, šiuose sprendimuose sąmokslo teorijų ieškoti nederėtų, nes jų ir nėra - Europos Komisija savo žaliosios energetikos politikos neslepia, ir "mūsų eurokomisaro aiškinimas, kad reikalavimai palengva bus vykdomi iki 2025 metų, tėra raminimas". Iš tikrųjų, kaip mano ekspertas, istoriškai susiformavęs mažesnis dyzelino akcizas yra tempiamas prie benzino akcizo.

"EK nuolat deklaruoja, kad reikia žmones priversti mažiau važinėti, o vežėjus - rinktis kitas transporto priemones, galbūt geležinkelio transportą. Jau senokai deklaruojama, kad degalų kainas reikia kelti, nes jos dar neva per žemos. Tai oficiali ES politika", - teigia LLRI instituto prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"