TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskelbti didžiausi šalies draudėjai

2015 10 24 6:00
Trisdešimt didžiausių draudėjų pirmą pusmetį sumokėjo 13,4 proc. visų pirmą pusmetį sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Trisdešimt didžiausių šalies draudėjų yra įdarbinę beveik dešimtadalį visų apdraustųjų, o jų sumokama visų socialinio draudimo įmokų dalis – dar didesnė. Nors tokie skaičiai byloja apie nemenką stambių įmonių ir įstaigų reikšmę, jų Lietuvoje – labai nedaug.

Birželio pabaigoje pirmojo trisdešimtuko draudėjai iš viso turėjo 119,3 tūkst. apdraustųjų. Tai yra 8,7 proc. visų apdraustųjų, už kuriuos buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Iš viso tokių asmenų buvo 1,36 mln., rodo patikslinti „Sodros“ pirmo šių metų pusmečio duomenys.

„Stambių žuvų“ – nėra daug

Tarp daugiausiai darbuotojų turinčių įmonių ir įstaigų išsiskiria mažmeninės prekybos, transporto bendrovės, aukštosios mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos. Penketuką sudaro UAB „Maxima LT“, biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Palink“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

„Sodra“ skaičiuoja, kad trisdešimt didžiausių draudėjų pirmą pusmetį iš viso sumokėjo 190,6 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tai yra 13,4 proc. visų pirmą pusmetį sumokėtų įmokų. Iš viso buvo sumokėta 1,413 mlrd. eurų.

Vertindama šių didžiųjų įmonių ir įstaigų įdarbintų asmenų dalį banko „DNB bankas“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė priminė, kad Lietuvoje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės. Todėl vietinės rinkos kontekste šios stambiosios kompanijos esą tikrai didelės. Deja, jų yra labai nedaug.

„Lietuva yra maža ekonomika su seklia darbo rinka. Lietuvoje nėra pakankamai išteklių auginti „stambias žuvis“ – čia palankesnė terpė vystytis smulkesnėms, dinamiškoms įmonėms, užkaišančioms tam tikras aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos ir paslaugų rinkos nišas. Todėl visai nenuostabu, kad net lyginant su kitomis Centrinės Rytų Europos šalimis įmonių pagal dydį rikiuotėje Lietuva negali pasigirdi dideliais pasiekimais“, – sakė analitikė.

Draudėjų sumokėtų įmokų suma nėra viešas duomuo, todėl duomenys skelbiami apibendrinti. /Šaltinis: "Sodra"

Moka patrauklius atlyginimus

Į daugiausia įmokų sumokančių draudėjų trisdešimtuką patenka daugelis tų, kurie turi ir daugiausia darbuotojų. Vis dėlto yra ir išimčių.

Pavyzdžiui, užsienio bendrovių paslaugų centrai, pavyzdžiui, UAB „Western Union Processing Lithuania“, „Barclays Technology Centre Limited“ Lietuvos filialas, taip pat didžiausi bankai – AB „Swedbank“, AB „DNB bankas“, Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas – yra tarp sumokančiųjų daugiausia įmokų, tačiau pagal darbuotojų skaičių į didžiausiųjų trisdešimtuką nepatenka. Tai reiškia, kad šiose įmonėse darbuotojų santykinai mažiau, tačiau jiems mokamas didesnis vidutinis darbo užmokestis. Tarp tokių įmonių patenka ir pramonės sektoriuje veikiančios AB „Achema“, AB „ORLEN Lietuva“, draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kt.

Ar šalis turėtų remtis šia statistika, nustatydama prioritetus, kokių sektorių užsienio investuotojus naudingiausia pritraukti į Lietuvą? Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad nors Lietuva turėtų būti atvira bet kokioms darbo vietas kuriančioms investicijoms, aukštesnę pridėtinę vertę ir didesnį darbo užmokestį mokančios įmonės vis tik turėtų būti vienu pagrindinių tikslų.

„Lietuvos darbo jėgos gretos nėra gausios, vis tik tam tikrų kokybinių pranašumų čia atvykę užsienio investuotojai atranda. Darbuotojų mokamų kalbų įvairovė, programavimo įgūdžiai ir panašios kvalifikacijos buvo reikšmingi veiksniai, padėję įsitvirtinti technologijų ir paslaugų centrams pastaraisiais metais. Natūralu, kad tokio pobūdžio darbo vieta nėra lygiavertė žemos pridėtinės vertės gamyboje ar prekybos tinkle sukurtai darbo vietai, tad aukštesnę pridėtinę vertę kuriančio specialisto atlyginimas privalo būti didesnis“, – aiškino ji.

Be to, anot pašnekovės, būtent aukštesnę pridėtinę vertę kuriantį paslaugų sektorių šaliai paranku skatinti ne tik dėl didesnių darbo mokesčių surinkimo. Tai taip pat didžiulė ir būtina investicija į Lietuvos ekonomikos augimo tvarumą ateityje, nes pigios gamybos ir darbo jėgos koziriais Lietuva konkuruoti negali.

„Lietuvą šiuo atžvilgiu lenkia konkurencingesnį darbo užmokestį siūlančios Bulgarija ir Rumunija, ką bekalbėti apie besivystančias Azijos šalis. Sėkmės receptas Lietuvai būtų sukurti palankią terpę tarpti pažangiam verslui – aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms pramonės ir paslaugų veikloms, nišinei gamybai ir nišinių kvalifikuotų paslaugų teikimui. Tik tokiu būdu mums pavyks išlikti konkurencingiems ir užtikrinti spartų ir tvarų darbo užmokesčio augimą ateityje“, – dėstė „DNB bankas“ analitikė.

Nors nereikėtų manyti, kad užsienio kapitalo įmonės visais atvejais siūlo didesnį atlyginimą nei vietinio kapitalo įmonės, vis dėlto užsienio kompanijos dažniausiai yra daug didesnės nei vietininės, ir jų dydis bei efektyvumas suteikia daugiau laisvės manevruoti. „Jos gali sau leisti pasiūlyti didesnį darbo užmokestį dėl veiklos masto ekonomijos. Taip elgiamasi, kuomet darbo rinkos segmente yra didžiulis specialistų stygius ir arši konkurencija. Kita vertus, užsienio kapitalo bendrovės neretai turi ir kitų svertų motyvuoti savo darbuotojus – ne vien darbo užmokesčiu“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Visų draudėjų apdraustų asmenų skaičius galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje. /Šaltinis: "Sodra"

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"