TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskirstymo centras yra, lauksim konteinerių

2015 06 10 6:00
„Klaipėdos Smeltės“ svečiams per šventinį HUB'o atidarymą vietoj juostos teko kirpti konteinerio plombą. Vidos Bortelienės nuotraukos

Klaipėdoje atidaryti konteinerių paskirstymo centrą dėl strigusių statybų pavėluota porą metų – dabar geopolitinė aplinka pradėti veiklą nėra palanki, bet savininkai pajėgūs grąžos palaukti.

Birželio pradžia Klaipėdai buvo išskirtinė – džiazas, burlaiviai, svarbūs uosto ekonomikai įvykiai ir gausios svečių delegacijos atskleidė, kad miesto pulso nesulėtino nei geopolitinė įtampa, nei ekonominiai svyravimai. Laivai plaukia, muzika skamba, žmonės renkasi aptarti verslo reikalų – gyvenimas teka normalia vaga.

Bet kalbėta ir apie rūpesčius – norint apkrauti darbu beveik pusantro šimto milijono eurų kainavusį konteinerių terminalą, kaip pareiškė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, visiems savo darbo srityse teks suremti pečius. Todėl visi, besidžiaugiantys konteinerių HUB‘o veiklos pradžia, bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ kolektyvui, 18 mėnesių sudėtingą statybų procesą susukusiam į kelių akimirkų filmuką, linkėjo tik vieno dalyko - kuo daugiau krovinių.

325 metrų ilgio ir per 8 tūkst. konteinerių (TEU) talpos „MSC Charleston“ atplaukė atidaryti terminalo.

Globalizacijos simbolis

Konteinerių terminalo atidaryme praėjusį penktadienį, birželio 5 dieną, dalyvavęs antros pagal dydį pasaulyje italų laivybos kompanijos „Mediterranean Shippping Company“ (MSC) laivybos direktorius Klaudio Bozzo perdavė kompanijos savininkų, tėvo verslą pernai perėmusio Diego Aponte šeimos, padėką Vyriausybei ir miestui už tai, ką pavyko pasiekti. MSC šiuo metu turi 471 konteinerių laivą, kurių bendra talpa – 2,4 mln. sąlyginių konteinerių (TEU).

„Smeltės“ terminalas skirtas MSC ir verslo aljanso partnerių laivams, kurių vienas – 325 metrų ilgio ir per 8 tūkst. konteinerių (TEU) talpos „MSC Charleston“ - atplaukė atidaryti terminalo ir ta proga buvo uoste užlaikytas, o tai savininkams, kaip pažymėjo ir K. Bozzo, brangus malonumas.

„Gali pasirodyti, kad MSC rūpi tik laivybos verslas. Iš esmės taip, bet nevisiškai. Mes dirbame tam, kad keltume žmonių gerovę ir ekonomiką. Prieš akis matomas didžiulis laivas „MSC Charleston“ - tik mažas fragmentas to, kas turi būti kasdienybė. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į geltonus MSC konteinerius, kurie ypač malonūs mano akiai, tai pastebėtumėte, kad logotipe paslėpta šypsena, kuri priartina prie mūsų pasaulį“, - sakė MSC atstovas, linkėdamas Klaipėdai sulaukti kuo daugiau tokių besišypsančių konteinerių.

Klaipėdoje atidarytas konteinerių paskirstymo centras.

„Klaipėdos Smeltę“ valdančios Liuksemburgo kompanijos „Terminal Investment Limited“ (TIL) generalinis direktorius Vikramas Sharma teigė, kad 18 šalių 25 uostuose veikiančios TIL grupės terminalų plėtra nuo 2000 metų pasaulyje yra pati sparčiausia. „Kompanija turi 28 konteinerių terminalų akcijų, netrukus prie jų bus pridėtas dar vienas, taip pat pasirašyta sutartis dėl trisdešimtojo. Šiais metais TIL valdomi terminalai perkraus daugiau kaip 40 mln. TEU.

Tai, kad Klaipėdos uostas yra šiauriausias neužšąlantis uostas Baltijos jūros regione, buvo vienas lemiamų veiksnių sprendžiant, kur įsigyti terminalą šioje pasaulio dalyje. „Klaipėdos Smeltę“ TIL įsigijo 2008 metų rugsėjį. Tuo metu uoste buvo įprasta krauti iki 3 tūkst. TEU talpos konteinervežius. Daugelis turėjote galimybę dalyvauti 2013 metų spalį įkasant naujo terminalo statybos kapsulę. Nuo to laiko Klaipėdą pasiekė trys kranai, kurie gali krauti laivus iki 11 tūkst. TEU, krovos greitis padidėjo iki 40 konteinerių per valandą. TIL investicijos sudaro 70 mln. eurų. Įsteigtas „Smeltės“ darbuotojų mokymo centras bus bazė, kurioje specialistai bus rengiami ir kitiems terminalams. Šiais metais čia perkrausime 200 tūkst. TEU. Jei ekonominės sąlygos leis ir geopolitika netrukdys, šis terminalas per 10 metų pasieks milijono TEU apyvartą, o "Klaipėdos Smeltėje“ bus sukurta 300 papildomų darbo vietų", - žadėjo TIL vadovas.

Pakeitė požiūrį į galimybes

„Klaipėdos Smeltės“ transformacija iš apleisto uosto užkaborio į tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą įdomiausia tiems, kurie prisimena Žvejybos uosto teritoriją, užgriozdintą įvairiausiais statiniais. Juos visus iki paskutinio kvadrato išpardavinėjo žlugusios žvejybos laivyno „Jūra“ administratoriai. Privatizuotoje krovos bendrovėje pirmiausia teko kliudančius krovai pastatus, įskaitant žuvų konservų gamyklą, iš dešimčių savininkų išpirkti, o tada griauti ir prie krantinių tiesti privažiuojamuosius kelius. Nors jau tuomet buvo numatyta statyti nedidelį konteinerių terminalą, bendrovė ilgai nesulaukė investicijų į krantines ir įsivėlė į teisminius ginčus su kitais teritorijos naudotojais. Įšaldęs 70 mln. litų bankų paskolą, buvęs bendrovės pagrindinis akcininkas Martinas Gusiatinas dvejus metus ieškojo naujo investuotojo, tačiau surado tuomet, kai prie naujų krantinių 2008 metais imta krauti konteinerius.

„Nesitikėjau, kad čia taip bus“, - prisipažino konteinerių HUB‘o iškilmėse dalyvaujantis uostamiesčio verslininkas, kaip ir visi kiti grožėdamasis įspūdingu laivo „MSC Charleston“ vaizdu.

Kad Klaipėdos uostas galėtų priimti didžiuosius konteinerių laivus, teko platinti iki 800 metrų laivų apsisukimo ratą, kuris priartėjo prie Kuršių nerijos kranto. Dar prieš dešimtmetį aplinkosaugininkai negalėjo įsivaizduoti, kad tai gali būti įmanoma. Tačiau kai 2009 metais TIL vadovai susitiko su tuomečiu ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi ir jam išdėstė planus apie HUB‘ą, projektas buvo įtrauktas į valstybės strateginių projektų sąrašą. Taip greitai, kaip ketinta, pastatyti naujo gilių krantinių ruožo nepavyko dėl viešųjų pirkimų procedūrų ir teismų su rangovais.

Dabar tai yra vienas brangiausių objektų uoste, reikalaujantis dar daugiau investicijų. Šiuo metu uosto direkcija imasi statyti estakadą virš geležinkelio tarp „Smeltės“ ir buvusios „Progreso“ gamyklos, su šios uosto dalies plėtra susijusi ir Nevėžio bei Senosios Smiltelės gatvių rekonstrukcija, kurią planuojama pradėti ateinančiais metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"