TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskola verslui lieka tik svajonė

2008 12 02 0:00
Vertindami įvairių sektorių ekonominę padėtį, bankai geriausiai vertina žemės ūkio sektorių.
LŽ archyvo nuotrauka

Sunkmečiu verslininkai vis rečiau ryžtasi varstyti bankų duris prašydami paskolinti pinigų verslo plėtrai ar apyvartinėms lėšoms papildyti, o dažnas ir išdrįsęs tai padaryti negauna nei reikiamos sumos, nei lieka patenkintas banko pasiūlytu gana trumpu paskolos grąžinimo terminu.

Lietuvos banko duomenimis, nefinansinėms įmonėms šalies komerciniai bankai spalį paskolino 929,4 mln. litų - 35,5 proc. mažiau nei rugsėjį, tačiau 7,7 proc. daugiau nei pernai spalį. Bankų paskolų įmonėms portfelis šiemet sumažėjo 3,7 proc., t. y. net 466,5 mln. litų, ir šiuo metu sudaro 12,24 mlrd. litų.

Didžiąją dalį spalio mėnesį pasiskolintų pinigų (890,1 mln. litų) verslas turės grąžinti per metus ir tik 39,3 mln. litų per ilgesnį nei 1 metų laikotarpį. Rugsėjį paskolintus pinigus (1441,9 mln. litų) atitinkamai per metus reikės grąžinti 1367,8 mln. litų ir ilgiau nei per metus 74,1 mln. litų, o per rugpjūtį paimtas paskolas (1030,8 mln. litų) atitinkamai 1019,7 mln. litų ir 11,1 mln. litų.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų bendras paskolų portfelis spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, padidėjo 744,9 mln. litų (1,1 proc.) iki 71 mlrd. litų.

Nuo šių metų pradžios bendras paskolų portfelis išaugo iki beveik 11 mlrd. litų, arba 18,3 procento. privačioms įmonėms išduotų paskolų portfelis per dešimt mėnesių išaugo 5,717 mlrd. litų (beveik 18 proc.), o per mėnesį - 360 mln. litų (1 proc.) ir spalio pabaigoje buvo daugiau nei 37,7 mlrd. litų.

Spalio pabaigoje bendras bankų paskolų portfelis sudarė 61,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Paskolų privačioms įmonėms portfelis sudarė 32,7 proc. prognozuojamo BVP, o paskolų gyventojams portfelis - 24,6 proc. prognozuojamo BVP.

Skaičiai rodo, ką kita

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas LŽ sakė, kad visuomeninėje erdvėje susiformavo nuomonė, kad bankai veja lauk paskolų prašantį verslą, nes, pasak pašnekovo, kas negauna paskolos, labai garsiai apie tai kalba, tačiau skaičiai rodo, jog šalies bankai verslui paskolų vis dar suteikia.

"Kai paskolų didėjimas kas mėnesį auga daugiau nei 25 proc., skelbiamas skolinimo perkaitimas ir bankams rekomenduojama susirūpinti. Tačiau esame pripratę matyti nuolatinį augimą, todėl dabar viskas atrodo prastai. Tačiau iš esmės tai yra visiškai normalu", - pažymi S.Kropas. Tuo tarpu, pasak jo, Europos Sąjungos kontekste skolinimas yra iš tikrųjų sustojęs, nors skolinimosi sąlygos yra kur kas palankesnės nei Lietuvoje. "Šalyje sąlygos yra sugriežtėjusios, bet veiksnių, palengvinančių paskolų išdavimą, tikrai nėra. Kainos kyla, indėliai nedidėja, o kai kuriais laikotarpiais jaučiamas net jų sumažėjimas, nes sunkiais laikas tiek žmonės, tiek įmonės, tiek valstybė turimas lėšas naudoja", - sako pašnekovas.

"Bėda ta, kad yra išaugusi valstybės rizika. Kai valstybės rizika padidėja, visi už pasiskolintus pinigus turi mokėti brangiau. Ir visi turi suprasti, kad bendras interesas turi būti valstybės rizikos sumažinimas ir buvusių skolinimosi sąlygų sugrąžinimas", - sako asociacijos prezidentas. Jo teigimu, dabar pasaulyje būtų sunku surasti banką, kuris finansuotų ilgalaikį projektą, nebent tik tuo atveju, jeigu tas projektas būtų infrastruktūrinis ir labai aiškus. Todėl ir Lietuva ne išimtis, kur verslas paskolas gauna vos keliems mėnesiams.

LŽ pakalbintas bendrovės "Teisiniai patarimai" direktorius Vidas Pošiūnas mano, kad šiuo metu yra bene pats blogiausias laikas skolintis, tačiau bankų paskolų išdavimo sąlygos yra būtent tokios, kokios ir turėtų būti. "Tuo lengvuoju laikotarpiu, kuris baigėsi prieš pusę metų, paskolos buvo išduodamos neatsižvelgiant į veiklos rezultatus. Dabar taip nėra, ir viskas stojasi į savo vėžes. Bankai nori turėti mažiau, bet gerų klientų", - sako pašnekovas. Pasak jo, verslui pinigų niekada nebūna per daug ir jeigu jų būtų, būtų galima sugalvoti, ką su jais veikti, tačiau ne tik bankai, bet ir įmonės atsakingiau matuoja savo riziką.

Neketina švelninti kreditavimo

Lietuvos banko du kartus per metus vykdomos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų naujausioje spalio mėnesio apžvalgoje rašoma, kad visi apklausti 9 šalies komerciniai bankai ir 4 užsienio bankų filialai per pastarąjį pusmetį sugriežtino įmonėms taikomas bendrąsias skolinimo sąlygas. Visi apklaustieji teigė sugriežtinę finansavimo sąlygas didelėms įmonėms, o dauguma - smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Visi bankai sugriežtino ilgalaikių paskolų skolinimo sąlygas, trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas sugriežtino dauguma bankų. Palyginti su ankstesnių apklausų duomenimis, šį pusmetį daugiau bankų teigė sugriežtinę bendrąsias skolinimosi sąlygas. Per pastarąjį pusmetį didelėms įmonėms taikomos paskolų skolinimo sąlygos sugriežtėjo labiau nei smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, o trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų sąlygos pasikeitė ir sugriežtėjo daugiau nei trečdaliu.

Apklausoje dalyvavę bankai rizikos vertinimo pokyčius nurodė kaip pagrindinį veiksnį, lėmusį skolinimo įmonėms sugriežtėjimą. Griežtinant skolinimo sąlygas didžiausią įtaką turėjo pasikeitę bankų lūkesčiai dėl šalies ekonomikos bendros situacijos, atskirų pramonės šakų ar konkrečių įmonių perspektyvų ir padidėjusi užstato rizika.

Bankai linkę griežtinti įmonėms ir teises naudotis kredito linijomis. Dauguma bankų teigė padidinę vidutinių ir rizikingų paskolų bei kredito linijų kainą bei toliau labai griežtinantys reikalavimus, keliamus užstatui.

Tuo tarpu, bankų vertinimu, įmonių paskolų ir teisės naudotis kredito linijomis bendra paklausa per pusmetį sumažėjo beveik trečdaliu. Lietuvos bankas pažymi, jog paklausa sumažėjo pirmą kartą per visą apklausų rengimo laikotarpį, kuris šįkart vyko jau šeštą kartą.

Kapitalinių investicijų apimčių mažėjimą bankai įvardija kaip veiksnį, labiausiai skatinusį sumažėti įmonių paskolų paklausą.

Artimiausioje ateityje nė vienas bankas neketina švelninti įmonių kreditavimo sąlygų.

Šalies bankų paskolų portfelyje pagal ekonomines veiklos rūšis didžiausią dalį (31 proc.) sudaro paskolos nekilnojamojo turto verslui, prekybai - 18 proc., pramonei - 17 proc., statybai - 6 proc., transportui - 4 proc., žemės ūkiui, miškininkystei - 3 proc., viešbučiams, restoranams - 2 proc., kitiems sektoriams - 19 procentų.

Vertindami įvairių sektorių ekonominę padėtį, nekilnojamojo turto, transporto ir statybų verslą bankai linkę vertinti blogai ir net labai blogai, tuo tarpu pramonę ir prekybą - vidutiniškai, geriausiai iš visų vertinamas žemės ūkio sektorius.

Bankai (91 proc.) pažymėjo, jog pastaruoju metu labiau griežtino paskolų teikimo sąlygas nekilnojamojo turto ir statybų sektoriams. 70 proc. bankų teigė atsargiau finansavę transporto įmones. Kitiems verslo sektoriams didžioji dalis bankų paskolas teikė be didesnių apribojimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"