TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskolos eurais pasiruošusios brangti

2013 01 22 6:01
J.Čičinskas pastebi sąstingį ne tik euro zonos ekonomikoje, bet ir analitikų mintyse. /LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusių metų gruodžio mėnesį pasiekusi rekordines žemumas Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma ("Euribor") pradėjo augti. Jeigu ši tendencija išsilaikys, pradės kilti ir įmokos už eurais paimtas paskolas.

Prasidėjęs "Euribor" kilimas daugiausia siejamas su finansų rinkose paplitusia nuomone, kad Europos centrinis bankas (ECB) persigalvos ir šių metų viduryje nesumažins euro bazinės palūkanų normos iki naujos žemiausios ribos (dabar ji siekia 0,75 proc.). ECB nustatoma bazinė palūkanų norma, už kurią ECB skolina komerciniams bankams, pastariesiems už šias paskolas įkeičiant vertybinius popierius.

Taip pat spėjama, kad euro zonos bankai išmokės ECB maždaug 300 mlrd. eurų. Tai yra dalis lėšų, išduotų pagal beprecedentę ilgalaikę refinansavimo programą. Iš viso pagal šią programą finansų įstaigos pasiskolino iš ECB daugiau kaip trilijoną eurų.

Šiame fone trijų mėnesių "Euribor" sausio 18 dieną pakilo iki 0,209 procento. Tai aukščiausias palūkanų normos lygis nuo 2012 metų gruodžio 11 dienos, kai "Euribor" buvo kritusi iki rekordiškai žemo lygio - 0,181 procento. Tačiau ir dabartinis "Euribor" lygis yra labai žemas. Šešių mėnesių ir metų palūkanų normos praėjusį penktadienį siekė atitinkamai 0,351 ir 0,587 procento.

Neleis įsibėgėti infliacijai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas spėja, kad ECB bazinės palūkanų normos artimiausiu metu nemažins. "Europa labai baiminasi infliacijos ir ECB taip pat ne kartą aiškino, kad 0,75 proc. norma yra nepaprastai žema. Regis, ECB sunkiai įsivaizduoja, kad sektų Amerika ir dar labiau ją mažintų, pavyzdžiui, iki 0,5 procento. ECB turi vienintelę funkciją - užtikrinti pinigų perkamosios galios pastovumą, tai yra visomis išgalėmis stabdyti infliaciją. Makroekonomikos procesai formaliai ECB neturėtų rūpėti. Prancūzija visada prikiša, kad ECB turėtų rūpėti ir kiti dalykai, bet ECB tiesiog vykdo funkcijas, kurios jam pavestos", - aiškino J.Čičinskas.

Profesoriaus teigimu, ECB mano, kad dabartinė bazinė palūkanų norma yra labai liberali, užtikrina pigius kreditus ir toliau žengti būtų pavojinga, nes tai galėtų paskatinti infliaciją. "Dar neseniai euro zona ir visa Europos Sąjunga turėjo problemų dėl infliacijos. Buvo laikotarpių (mėnesių ir ketvirčių), kai ji siekė net 2,5 procento. Tai jau rodo, kad ECB nesusidoroja su savo pareigomis. Nes oficialiai ECB turi siekti, kad tikslinė infliacija euro zonoje svyruotų apie 2 proc., bet šios ribos neviršytų", - teigė J.Čičinskas.

Didėtų įmokos už paskolas

"Euribor" - vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja ir yra pasirengę paskolinti lėšų eurais kitiems bankams. "Kai "Euribor" bazinė palūkanų norma mažėja, komerciniai bankai drąsiau skolina savo išteklius vieni kitiems, ir priešingai - kai "Euribor" kyla, palūkanos didėja, bankai sunkiau skolina, o kartu priversti būti atsargesni skolindami verslui ir gyventojams. Tai sumažina ekonomikos dinamizmą. Kai pinigai brangesni, kai kam tenka atsisakyti skolintis, investuoti, pirkti", - teigė profesorius J.Čičinskas.

Tiek Lietuvos įmonės, tiek gyventojai apie 70 proc. visų paskolų yra paėmę eurais, o likusią dalį - litais. Lietuvos banko duomenimis, eurais su kintamomis palūkanomis, priklausančiomis nuo "Euribor", Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.

Kreditoriams, kurie skolinasi už kintamas palūkanas eurais, "Euribor" padidėjimas galėtų padidinti kasmėnesines įmokas.

Pasirinkus kintamas palūkanas, svyravimai gali būti dažnesni (nelygu  pasirinktas terminas), tačiau jos būna mažesnės nei fiksuotos. Klientas, pasirinkęs tokias palūkanas, greičiau pajunta įmokos sumažėjimą palūkanų normai nukritus, tačiau taip pat jis greičiau pajunta ir palūkanų padidėjimą, kai palūkanų normos kyla.

Komerciniai bankai skaičiuoja, kad paskolos palūkanų padidėjimas 1 proc. punktu lemia, jog įmoka už 100 tūkst. litų kreditą, paimtą 20-čiai metų, padidės maždaug 50 litų.

Sąstingio metas

Euro zonoje, pasak J.Čičinsko, šiuo metu vyrauja laukimo nuotaikos. "Ir apžvalgininkai, ir ECB savo mėnesiniuose biuleteniuose vis rašo, kad sąstingis tęsiasi, kad dar daug netikrumo. Todėl niekas nedrįsta ką nors kategoriškiau pasakyti apie perspektyvas. Neaiškumai kyla dėl Ispanijos bankų ir euro zonos padėties, JAV biudžeto deficito ir dolerio kurso perspektyvų, Kinijos ekonomikos - ar ji pradės lėtėti, ir dėl to Kinija mažiau pirks bei investuos į Europą ir Ameriką. Neaišku, ar energetikos ištekliai pigs ar brangs. Visi šie neaiškumai neleidžia daryti tikslesnių prognozių. Aiškiai matyti ekonomikos sąstingis, bet kas įdomiausia (ir kas rečiau pasitaiko), apžvalgininkų, analitikų mintyse - irgi sąstingis", - komentavo profesorius J.Čičinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"