TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskolų lėšos dingsta statistikos "Bermudų trikampyje"

Prieš gerą dvidešimtmetį ne vienam gyventojui bankas dažniausiai buvo "taupkasė". Natūralu, jog dabar, esant žemoms palūkanų normoms, įmonės ir gyventojai noriau skolinasi patys nei deda indėlius į bankus. Jau kelintus metus paskolų išduodama gerokai daugiau nei indėlių. Vien pernai paskolų portfelis padidėjo 53,6 proc., indėlių - 40,7 proc.; šių metų pirmąjį ketvirtį - atitinkamai 59,1 proc. ir 30,8 procento.

Nors aktyviausiai finansinės paslaugos populiarėja tarp gyventojų (pirmojo 2006 m. ketvirčio pabaigoje paskolos fiziniams asmenims buvo 91,1 proc. didesnės nei prieš metus, indėliai - 39,7 proc.), privačių įmonių skolinimasis taip pat didėja keliskart sparčiau nei jų indėliai bankuose (atitinkamai 48,9 proc. ir 19,4 proc.).

Svarstant teoriškai, bankų paskolintų lėšų padidėjimas turėtų sukelti panašių sumų pokyčius ir indėlių, pirmiausia iki pareikalavimo, sąskaitose. Tačiau Lietuvoje ryškėja kitokios tendencijos. Pavyzdžiui, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje bankų kreditų portfelis buvo net 10,5 mlrd. litų didesnis nei 2005 metų kovo mėnesio pabaigoje, o indėlių portfelis analogišku laikotarpiu padidėjo tik 5,9 mlrd. litų. Kur gi "dingsta" bankų paskolintos lėšos, jei jos nėra pervedamos į įmonių ar fizinių asmenų sąskaitas Lietuvos bankuose?

Situacija, kai pasiskolinęs asmuo atsiskaito su prekių pardavėju ar paslaugų tiekėju išgrynintomis kredito lėšomis, o pastarasis pinigus sumoka neapskaitomos ekonomikos subjektams ar deda juos į "kojinę", laikytina veikiau išimtimi. Dar rečiau pasitaiko atvejų, kai delsiama pasinaudoti kreditu ir bankų paskolintos lėšos indėlių sąskaitose pasirodo po tam tikro laiko.

Realiausias paskolų "dingimo" iš Lietuvos indėlių statistikos kelias yra "nusėdimas" svečiose šalyse, kai paskolos panaudojamos atsiskaityti su užsienio įmonėmis. Kylant Lietuvos ekonomikai, didėja užsienyje gaminamų prekių paklausa. Štai pirmąjį 2006 metų ketvirtį prekių ir paslaugų importas padidėjo 38,1 proc.; iš jų investicinių prekių, nepramoninių transporto įrengimų ir ilgalaikio bei vidutinės trukmės plataus vartojimo prekių (turinčių didžiausią tikimybę būti apmokėtomis kredito lėšomis) įvežimas per metus padidėjo atitinkamai 34,8 proc., 81,2 proc. ir 50,0 procentų. Prekių ir paslaugų eksportas padidėjo gerokai mažiau nei importas - 30,2 proc., todėl užsienio prekybos deficitas pirmąjį ketvirtį gerokai padidėjo. Suprantama, jog sparčiam importo ir užsienio prekybos deficito didėjimui finansuoti buvo panaudotos ir Lietuvoje gautų paskolų lėšos.

Kitas įmanomas paskolų lėšų "nutekėjimo" į užsienį variantas - investicijos į užsienietiškus vertybinius popierius. Mokėjimų balanso duomenimis, Lietuvos subjektų (be valdžios institucijų) portfelinės investicijos užsienyje ypač išaugo - net 2,8 karto - praėjusiais metais. Ne ką menkesnis metinis investicijų į užsienio vertybinius popierius kilimas užfiksuotas pirmąjį 2006 metų ketvirtį - 2,6 karto.

Taigi skolintų lėšų srautai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg dingę statistikos "Bermudų trikampyje", iš tikrųjų randa savo vietą užsienio ūkio subjektų sąskaitose. Neturėdami pakankamai galimybių vidaus rinkoje refinansuoti paskolų portfelio didėjimo, Lietuvos komerciniai bankai skolinasi iš pirminių bankų, o grynasis mūsų bankų užsienio turtas nuolat mažėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"