TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Paskolų ribos naudingos ne visiems

2011 07 07 0:00
Jei LB siūlomos naujovės taps privalomos, norintieji pasiskolinti pinigų būstui pirkti savo lėšomis turės padengti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo turto vertės.
LŽ archyvo nuotrauka

Norintiesiems imti paskolą būstui įsigyti, taip pat ūkininkams ir smulkiajam verslui Lietuvos bankas (LB) siūlo taikyti ribas. Taip esą tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys bus apsaugoti nuo nepamatuotos rizikos. Tačiau šiam LB užmojui pritaria ne visi.

LB, siekdamas šalinti priežastis, kurios galėtų kelti naują grėsmę finansų sistemos stabilumui, parengė atsakingo skolinimo gairių projektą. Jame numatyti maksimalūs paskolų dydžiai skirtingoms gavėjų grupėms. Šiame projekte siūloma suteikti kreditą, neviršijantį 85 proc. už jį įsigyjamo turto vertės. Tuo metu paskola komercinės paskirties nekilnojamojo turto projektams plėtoti esą neturėtų viršyti 75 proc. jų vertės, o kreditų, suteikiamų žemės ūkio paskirties sklypams įsigyti, kai numatoma keisti žemės paskirtį, dydis negalėtų perkopti 40 proc. perkamo turto vertės. Šį projektą valstybinis bankas pateikė Lietuvos bankų asociacijai. Taip pat jį ketinama aptarti su Lietuvos bankų klientų asociacija.

Gairėms pritaria

Dauguma LŽ kalbintų bankų atstovų pritaria LB iniciatyvai. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad LB parengtas atsakingo skolinimo gairių projektas, kuriame siūloma riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc., neprasilenkia su daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika. Anot jo, sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti kreditavimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant ne pirmą būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei liks tik rekomendacinio pobūdžio.

"Dauguma labiausiai išsivysčiusių ir stabiliausių pasaulio valstybių jau seniai reguliuoja maksimalaus kredito, kurį gali gauti krašto gyventojas pirkdamas būstą, dydį. Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Japonijoje jis siekia 80 procentų. Tačiau yra šalių, kurios daug liberaliau žiūri į maksimalios paskolos ribojimą. Pavyzdžiui, JAV, Ispanijoje, Airijoje ir Prancūzijoje maksimalus kreditas gali siekti 100 proc., o Jungtinėje Karalystėje - net 110 proc. turto vertės. Bet būtent šios valstybės praėjusį dešimtmetį išgyveno didžiausius nekilnojamojo turto burbulus. Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios iki globalios finansų krizės Ispanijoje būsto kainos pakilo apie 140 proc., Jungtinėje Karalystėje - 120 proc., Airijoje - 100 proc., JAV - 60 procentų. Palyginkime: Šveicarijoje per tą patį laikotarpį kainos padidėjo tik 20 proc., o Vokietijoje ir Japonijoje net šiek tiek sumažėjo", - LŽ pasakojo N.Mačiulis.

Rizikos visiškai nepanaikins

Dauguma rinkos dalyvių pripažįsta, kad maksimalus kreditas buvo vienas svarbiausių rodiklių, lėmusių nekilnojamojo turto burbulo "skersmenį" ir paskui kilusios krizės dydį. Lietuvoje jis neretai siekė 110 proc., t. y. paskola galėjo būti didesnė nei užstatomo turto vertė. Šiandien, dar tik prasidedant naujam ekonomikos ciklui, kai kurie bankai jau vilioja klientus 95 proc. užstatomo turto vertės kreditais. Finansų ekspertai baiminasi, kad šitaip vėl sparčiai artėjama prie žalingos ir destruktyvios 2007-ųjų euforijos.

"Kodėl tai nėra normali situacija ir reikia LB intervencijos? Todėl, kad jei kreditą paėmęs gyventojas praranda nuolatines pajamas, o nekilnojamojo turto vertė kritusi žemiau už jo paskolos dydį, žmogus nebeturi galimybės parduoti užstatyto būsto. Tačiau net jei LB šias gaires padarytų privalomas, ne tik rekomendacines, tai nevisiškai užkirstų kelią neatsakingam skolinimuisi. Kai kurie santaupų neturintys šalies gyventojai gali nuspręsti likusią įsigyjamo nekilnojamojo turto dalį finansuoti ne iš nuosavo kapitalo, o, tarkime, paimdami vartojamąją paskolą. Jei bankai ir atsisakytų žmogui, siekiančiam būsto kredito, suteikti didelę vartojamąją paskolą, jis galbūt imtųsi dar rizikingesnės "strategijos" - brangiai ir trumpam laikotarpiui skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių. Bet kokiu atveju atsakingo skolinimo gairės yra gera iniciatyva ir ilguoju laikotarpiu turės teigiamą poveikį finansų sistemos bei ekonomikos tvarumui", - tvirtino N.Mačiulis.

Įžvelgia pavojų

"Danske" banko Verslo plėtros tarnybos direktoriaus Norberto Žiobos nuomone, LB projektas, vertinant situaciją po krizės ir jos skaudžias pamokas, yra geras ir sveikintinas. "Mūsų bankas palaiko tokią iniciatyvą ir ketina prie jos prisidėti. Įgyvendinus pakeitimus skolintis galės visi, kurie įstengs įrodyti, kad yra finansiškai pajėgūs atiduoti paskolą. Vienas numatomų pakeitimų - žmogus neturės galimybės pasinaudoti kitais banko finansiniais įrankiais pradiniam įnašui gauti. Tai reiškia, kad imti kreditą galės tie, kurie jau turi sukaupę pirminiam įnašui reikiamą sumą", - akcentavo N.Žioba.

Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad LB iniciatyva naudinga būsto paskolų požiūriu, tačiau žalinga individualioms įmonėms ir ūkininkams. "Atsakingo skolinimo nuostatos apsunkintų gauti kreditą smulkiajam verslui, ūkininkams, pabrangintų skolinimą, sumažintų prieinamumą prie skolintų lėšų. Trumpiau tariant, per daug užsimota - numatytas pernelyg griežtas reguliavimas", - kalbėjo S.Kropas.

Privalomos ar rekomenduotinos?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad pats gairių atsiradimas yra sveikintinas, nors ir pavėluotas. "Jei LB šią iniciatyvą būtų parodęs anksčiau, pavyzdžiui, prieš 3-5 metus, kai buvo nekilnojamojo turto rinkos pikas, gal nebūtume taip skaudžiai nukentėję nuo krizės. Nemaža dalis gairių nuostatų jau svarstytos viešoje erdvėje keletą pastarųjų metų. Jos nekilnojamojo turto vystytojų ir finansų ekspertų buvo pateiktos kaip rekomendacijos tvariai rinkai kurti. Manau, daugelį gairėse suformuluotų reikalavimų komerciniai bankai vienokia ar kitokia forma jau taiko savo iniciatyva, finansuodami tiek verslą, tiek privačius klientus. Todėl kyla klausimas: ar šios gairės bus privalomos ar tik rekomenduotinos? Kai kurios jų formuluotės yra diskutuotinos, pavyzdžiui, patikimumo kriterijus nekilnojamojo turto sektoriaus dalyviui - 3 metų darbo patirtis. Viena vertus, svarstytina termino trukmė, kodėl ne 5 ar 7 metai? Kita vertus, bankai ir taip puikiai pažįsta savo klientus - rinkos dalyvius, tad gali jų patikimumą matuoti ne vien veiklos trukme, bet ir kitais kokybiniais kriterijais", - tvirtino R.Dargis.

Jis atkreipė dėmesį ir pirkėjų "brandą": esą rinkdamiesi būstą žmonės dažnai analizuoja ir vertina gerokai daugiau kriterijų, nebeieško vien pigiausio varianto.

* * *

Bendrovės "Būsto paskolų draudimas" duomenimis, šių metų gegužės mėnesį šalies bankai suteikė gyventojams būsto kreditų už 169 mln. litų. Tai beveik 40 mln. litų daugiau negu kovą. Gegužę komerciniai bankai išdavė 951 būsto paskolą, arba maždaug pusantro šimto daugiau nei kovo mėnesį, kai buvo suteikta 790 būsto kreditų. Paskola būstui įsigyti šiuo metu sudaro vidutiniškai 178 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"